Ar jums reikalingos tolimos keliones? (Страница 2 из 4)

pas kiekviena zmogu savo kelioniu filosofija ir savo poziuris i keliones. na aisku jeigu tas zmogus mastantis. esu keliaves traukiniu ne tik iki Permes o biski toliau iki Irkutsko. buvo nuostabi kelione. 5 naktys traukinyje niekur taip geriau nemiegojau kaip traukinyje. nezinau kodel bet traukinyje geriausias miegas. o dar bendravimas su pakeleiviais tai irgi salies ir zmoniu pazinimas. taip ir keliavau. diena prisigeri su pakeleiviais uzmiegi atsibundi uz lango taiga vel prisigeri vel atsibundi uz lango vel taiga ir taip 5 paras is eiles.

todel kad atitinkamo mastymo zmones renkasi atitinkamas transporto priemones savo kelionems. gyvenime viskas yra susije

beliko tik uzuojauta pareiksti jei darbdavys duoda tik 3 savaites atostogu. bet juk visada gali tartis pvz is anksto pasakyti darbdaviui kad vasara planuoji ilga kelione ir kad isleistu i kiek ilgesnes atostogas. pas mane praejusia vasara buvo pusantro men atostogos sia vasara net du men atostogos tai laiko keliavimui tikrai uztenka nors sia vasara niekur toli nekeliavau nes pasitaupau tik dviraciu palei Latvijos siena

man patiktu visos salys kur dar nesu buves. i Islandija visai noreciau tik bijau kad ten susalsiu palapineje. i tokia kelione jau reikia gera termomiegmaisi imti. praejusia vasara keliavau 25 dienas tai beveik menesi tranzavau i Kipra ir atgal. 8 dienas i viena puse savaite tenai ir 8 dienas atgal. miegojau palapineje Karpatu ir Rodopu kalnuose, miske, laukuose, krumuose prie greitkelio, miesto parke po palmemis ir tiesiog prie Vidurzemio juros ant smelio. aplankiau didziausius Turkijos miestus maciau Stambula ir Ankara buvau Kapadokijoje arba feju slenyje taip pat buvau Nikosijoje ir daugybeje kitu miestu. ir 7 paras non-stop tusinausi Kipre naktiniuose klubuose. tenai taip uzsitusinau kad nebesiorientuodavau aplinkoje ir nebezinojau kur as esu. keliones metu teko patirti ir nemaza fizini kruvi daug km keliauti pesciam su sunkia kuprine uz nugaros salti palapineje Lenkijos miskuose nes grizinejau jau rudeni kai buvo saltos naktys ir kankintis nuo karscio Bulgarijoje ir Turkijoje kai buvo virs 40 laispniu karscio. kartais teko buti ir be maisto bei patirti kitokiu sunkumu. per tokia kelione numeciau 7 kg svorio. taip pat keliones metu daug bendravau su vietiniais gyventojais jie man pasakojo apie savo sali o as jiems apie savo. labai svetingi buvo turkai labai vaisino visokiom gerybem. is viso iveikiau apie 6800 km (po 3400 i viena puse) po keliones parasiau ataskaita rusu kalba kur detaliai aprasiau kiekviena diena ir ta ataskaita iki siol kabo internete. ir dabar as pagalvoju kad keliaudamas lektuvu as tikrai nepatirciau tiek daug ispudziu. todel kiekvienam savo

Konstantinas tikriausiai rusų kalbą moka geriau nei lietuvių, kitu atveju lietuviškai butų parašęs. O anglų dar nespėjo išmokti....

Kelionės patirtis manau įspūdinga ir tikriausiai buvo verta keliauti tenais ir tokiu būdu. Bet tai ne mano būdui.  Bet neturint pakankamai lėšų - tai ko gero geriausia išeitis.

Keliauju ir labai tai megstu, skrendu lektuvu, man tai priimtiniausias budas kelionems, visiskai nesuprantu kelioniu kai 5 paras vaziuoji traukinyje ar krataisi laive, asmeniskai as per tas 5 paras mieliau aplankyciau muzieju, istoriniu vietu ir pan... o jau I kokia Azija traukiniu... nu jau ne.... Ilgiausias gyvenime skridys buvo 23h ( su 7 valandu sustojimu). Konstantinas pasake, kad kelione lektuvu tinginiams, man atrodo atvirksciai, nes traukiniu vaziuojant nieko kita daryt nereikia, tik sedi ir miegi.

Na skrisdamas sutaupai laiko, o ką tenais nukeliavus išlaidų nebūna? Paprasčiausiai skrendi, o paskui keliauji po šalį. Bet kai kam užtenka palapinės, o kai kam norisi lovos bei dušo....

tolimos keliones jos vargina jau antra ar trecia diena kelyje pradedi klausti saves ka as cia veikiu ir kam man to reikia. paskui kokia ketvirta ar penkta diena ivyksta luzis ir savo buvima kelyje suvoki kaip neatsiejama gyvenimo kasdienybe ir pradedi galvoti kad cia man ir vieta. tada pradedi megautis kelione ir visiskai laisve nes kai esi toli nuo namu jau nera kelio atgal. paskui kai grizti namo vel sunku priprasti prie seslaus gyvenimo ir net darosi gaila kad ilga ir tolima kelione baigesi

Kam ir kokiu tikslu keliaujama manau čia visai jau atskiras klausimas. Galima juk filosofuoti ir paplūdymyje. Bet geriausiai pažinsi žmones tenais nuolatos gyvendamas, o ne tik keliaudamas. O kur taviškiai patarimai keliautojams , kol kas apie juos neteko girdėti??? Man asmeniškai irgi labiau patinka keliauti savarankiškai. Tik kartą teko pasiimti poilsinę kelionę...

Na su šiomis mintimis sutinku. Geriau nieko nesumąstysi.