Jeigu visi butu savimi ir laimingi, nekiltu nei tokiu temu, nei diskusiju, nei desimties variantu.
Esu buves savimi, geru, rupestingu, mandagiu, supratingu vaikinu. Kraujasiurbes ziurkes, nevertos mano demesio vistiek budavo pasikelusios, erzindavo ir verte jaustis siuksle. Nieko neduodavo, apesdavo ir dar uz akiu esdamos mano sokoladus su kazkokiais atmaroskais juokdavosi is manes, mano gerumo.
Nereikia ieskoti problemu savyje. Problemos yra kitos moterys. Tada savo hobi paverciau savo ginklu, tapau simtaveidziu.
Geriau meluosiu i akis, isnaudosiu moteru silpnybes ir per pirma pasimatyma nekaltuole isrengsiu nuogai jos masinoje ir kita diena eisiu su kita mergina negu suvoksiu kad ant mano kaktos yra etikete "FREE FOOD" , mane laiko draugu . dar ziauriau yra zinoti kad kokius tris menesius kol "leidi jai imtis iniciatyvos" (t.y. kol ji susivoks pati ant taves, gerucio, lipti) ji masto apie kitus, tave laiko kaip atsargini varianta, daznai taip ir nesulauki nes tiesiog atsibosti ir ji pasirenka koki kita, greitesni...