Ernesta parašė:kalbant apie vyriškumo krizę moksliškai, tai aš manau, drąsiai galima sakyti, jog ji iš tiesų vyksta. Dar 2004 metais A. Tereškinas savo mokomajame leidinyje kalbėjo apie vyriškumo krizę, tokius veiksnius kaip ekonominiai pokyčiai, dėl kurių vyrai praranda šeimos maitintojo ir materialaus ramsčio vaidmenį, didėjančių šeimų, kurioms vadovauja moterys, skaičius ir pan. Taip pat galima kalbėti apie hegemoninį arba norminį vyriškumą, kurį, kaip žinome, socializacijos proceso metu sąmoningai ar ne, tėvai bando įskiepyti savo sūnums. Ir yra visiškai aišku, kad realiai kažin ar daug vyrų atitinka hegemoninio vyriškumo „savybes“, ko pasekoje, vyrai, neatitinkantys „normalaus vyro“ sąvokos gali būti marginalizuojami, patirti spaudimą, nepasitenkinimą savimi ir kitais. Giliau pasikapsčius ir skiriant tam daugiau laiko, galima atrasti ir naujesnių leidinių/straipsnių apie vyriškumo krizę ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai 
Tai nėra mokslinis kalbėjimas. - O aš manau, drąsiai galima sakyti, jog ji (vyriškumo krizė) iš tiesų nevyksta... Rimtai. Tiesiog dalykai vadinami ne tais vardais, o kaip kam patogu. Kam gi gali būti naudinga vyruose atkasti krizę? - Manau, susiprasite. O kokį poreikį patenkina krizės (Ar kitų problemų) ieškojimas ir atradimas (Arba išgalvojimas) kituose? - Gali būti, kad ir savo vertės pakėlimo poreikį. Žemina kitą, kad pakeltų savo vertę. (Nieko naujo.) - Tokiu atveju tai galėtų būti ir moterų žemos savivertės (="Nesibaigiančios moteriškumo krizės", jei vartotume tą pačią dramatizmo retoriką.) egzistavimo pagrindimas. Bet įdomu tai, kad kaip tik vyrai moteryse krizės neieško... O juk taip lengva surasti.
Bet apskritai, ką reikštų vienos iš dviejų stipriai susijusių pusių krizė, atsirandanti tik tom pusėm sąveikaujant? Tai neišvengiamai būtų abiejų pusių krizė. (Jeigu jau taip norite krizių ir dramų.) Nėra bet kurios iš tų pusių, ir likusioje nėra krizės.
Tuo tarpu kalbant apie mokslininkų tyrimus ir atradimus, tai šiuo metu yra daugiau pseudo mokslininkų, mitologų, nei tikrų mokslininkų. Pvz., dabar jie tiria ir randa atsakymus ir į tokius klausimus: kurio dinozauro mėsa buvo skanesnė; kad viščiukai labiau mėgsta žiūrėti į gražius žmones; kad sirupe plaukti taip pat lengva kaip ir vandenyje; kokiai muzikai teikia pirmenybę žiurkės ir t.t. (Neišgalvojau, o esu skaitęs.) Bet nėra tyrimų vyriškumo krizės tema, apie kuriuos būtų plačiai diskutuojama, kurių rezultatais remtųsi ar kuriuos bent pristatytų solidi žiniasklaida, kurie būtų gavę kokias nors premijas. Visa tai tik pseudo mokslas, cituojamas nebent delfiuose ir žurnaluose moterims...
Galų gale apie konkrečius dalykus, neva įrodančius vyriškumo krizę. - "vyrai praranda šeimos maitintojo ir materialaus ramsčio vaidmenį, didėjančių šeimų, kurioms vadovauja moterys, skaičius ir pan.". - Ar tai turi sukelti krizę vyrams? Nebent idiotams, kurie patys save nuvertina ir suvokia tik kaip materialinių gėrybių tiekėją. Jeigu kokiems vyrams čia kyla problemų, tai yra nebent švietimo/išsilavinimo krizė. Tačiau tokiu atveju kaip dėl moterų, ar joms nesukelia 100 kartų didesnės krizės tai, kad reikia imtis joms neįprasto, taigi ir sudėtingo vaidmens, nebūdingo jų prigimčiai, sugebėjimams?... (Beje, vyrų žurnalai apie tai nieko nekalba...) Ar tai ne sudėtingesnis iššūkis nei vyrui susitaikyti su šiokiu tokiu jo įtakos sumažėjimu? - Tai gal pačios moterys yra labiau dėl to nepatenkintos nei vyrai? Pvz., ne kartą esu skaitęs tokią panašių moterų nuomonę: "Jeigu jis neuždirba daugiau nei aš, tai jis man ne vyras."... Ar tai ne idiotizmas? (Žymiai blogiau nei krizė.) Jei pora nesugeba išspręsti tokios problemos, tai yra jų smegenų krizė.
as tai saves neskaitau vyru, bet galiu pabut kai reikia, zaidimas ir tiek 
