Psichologiniai testai, kurie parodo jusu esme (Puslapis 11 iš 17)

Jis gyvent nemoko, tik praso "nevaryt". Manau, kad Annai tokie parasymai, tai kaip nuo zasies vanduo...Mes merginos uzgrudintos, silto ir salto mate...Linksminames cia...

mielas Gyti,
tegul sako, ka nori dar bent tiek laisves turim

o del realybes... keista, Alvydas sako, kad viena tokia yra ir negalima kitose buti, mrfake - kalba apie objektyvia realybe. tik man neaisku, kodel ju realybes nesutampa

ką galiu pasakyti - malonu, neslėpsiu, kai mano nuomonę priimate it faktus
nors keista... forumas ir yra nuomonių, o ne faktų skelbimo vieta. netgi pateikiant nuorodas į atitinkamus šaltinius, visgi, kai kuriuos šaltinius irgi galima traktuoti tik kaip nuomones.

Jei kas norėtų praplėsti savo bendrąjį išsilavinimą, galėtų paskaityti bent porą Carloso Castanedos, antropologo ir rašytojo,  knygų apie savo pažintį su Meksikos jakių genties indėnų šamanu Chuanu Matusu (klausimas, ar toks indėnas buvo, tačiau knygose pateikiama daugiaamžė jakių pasaulėžiūra į žmogų ir į realybę).
tekstas skaitosi lengvai, it Platono, bet.genialumas ir slypi paprastume... kai kuriems stogas nuvažiuoja, kiti spjaudosi, treti neigia. Asmeniškai laikausi principo ypač pasidomėti tuo, ką iš pat pradžių atstumiu, nes tai tik gynybinė subjektyvi reakcija.

Toliau kelios citatos iš žiniasklaidos, kad neskaitę susidarytų bent kažkokį vaizdą:

Norėdamas išspausti iš gyvenimo maksimumą, žmogus turi sugebėti keistis. Gaila, bet žmogus keičiasi be galo sunkiai ir visi pokyčiai vyksta lėtai. Daugeliui prireikia ne vienerių metų. O sunkiausia yra iš tikrųjų nuspręsti keistis.

Norint suvokti kitam žmogui įprastą realybę, pirmiau reikia išsilaisvinti iš savosios, tačiau žmogui nėra paprasta atsisakyti įprasto pasaulio suvokimo, todėl tą įprotį reikia išgyvendinti jėga.

Didžiausia daugumos žmonių kliūtis – tai vidinis dialogas. Kai žmogus išmoksta jį sustabdyti, viskas tampa įmanoma. Patys fantastiškiausi projektai tampa įgyvendinamais.

Mums reikia viso savo laiko ir visos energijos, kad galėtume nugalėti savo idiotizmą. Būtent tai turi reikšmės mūsų gyvenime. Visa kita – niekai.

Visa esmė – į ką mes orientuojamės... Kiekvienas mūsų arba paverčia save nelaimingu, arba stipriu. Ir į šitas pastangas, tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju, įdeda vienodai daug darbo.

Norint tapti žinių žmogumi, reikia būti kariu, o ne verkšlenančiu vaiku. Kovoti nepasiduodant, nesiskundžiant ir nesitraukiant, kovoti iki galo. Ir visa tai tik todėl, kad suprastum, jog pasaulyje nėra nieko, kas turėtų reikšmės.

Na, o pabaigai, pasitikrinkite savo reakciją į aukščiau parašytus žodžius. Jeigu susinervinote, tai paskutinė Don Chuano citata "Pykstama ant žmonių tada, kai jaučiama, jog jų poelgiai svarbūs". Juk dar senovės romėnai sakė "Jupiteri, tu pyksti, vadinasi esi neteisus".

Marina, nėr dėl ko ir nieko čia puikaus.
Šiaip man įdomu, kiek žmonių po mrfake ir kitų pasisakymų bent pasidomi asmenybėm, teorijom, tai kas, kad ir kokiomis keistomis jos pasirodytų. kad ir tas pats Heidegeris. ir iš ko jo kilo pasakymas - kad jei mane kas nors pavadina kaip nors (suteikia pavadinimą, tarsi užkabina etiketę), kodėl tada tampu niekuo? visai atsitiktinai vakar per filmą išgirdau tos minties tęsinį - kai užklijuojama etiketė, vadintojas tarsi atima iš objekto jo potencialias galimybes, paverčia jį negyvu. todėl "įkišimas į lentynėlę" ir yra pavertimas nieku.

kas dar. smalsus, gyvas, kūrybiškas žmogus gali ką nors naujo sužinoti, kad ir delfio vulgariuose straipsniuose, o viskam abejingas ir apie Hablo teleskopą pasakys - o kas man iš to? nevalgomas gi.

nežinau, ar dabar filosofijos kurse dėstoma apie XX a. filosofijos genijų Ludwig Wittgenstein (1889-1951 m.)...
trumpi faktai (taip, faktai):
Pasak liudytojų, vienas įtakingiausių XX a. filosofų mirdamas taręs: „Pasakykite jiems, kad mano gyvenimas buvo nuostabus“. Įveiktas vėžio, persekiojamas savižudybės manijos, studijavęs matematiką, logiką, nuolat kėlęs klausimus patiems filosofiniams klausimams ir parašęs plačiai pagarsėjusius veikalus „Loginis-filosofinis traktatas“, „Filosofijos tyrinėjimai“ ir „Apie tikrumą„, teigęs, kad „vienintelė egzistavimo forma yra filosofija“, L. Wittgenstein kasdieniame gyvenime buvo labai jautrus, fiziškai ir dvasiškai dirglus žmogus.
Norėdamas išsiaiškinti pamatinius, sau svarbius klausimus, jis tai atsiskyrėliškai gyveno kalnų namelyje Norvegijoje, tai prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui įstojo savanoriu į austro-vengrų armiją. Po karo mąstytojas dėstė Kembridžo universitete, dirbo kaimo mokytoju Žemutinėje Austrijoje, galvojo apie vienuolyną, netikėtai atsiskleidė kaip puikus architektas. Raiškiai stimuliavęs lingvistinės, kasdienės kalbos filosofiją, sakęs, kad filosofijos tikslas - „loginis minčių nuskaidrinimas“, o filosofijos pagrindas - „sakinių aiškinimas“.

va, čia tai žmogus Gyveno.

https://www.youtube.com/watch?v=vDIlvsJlv04

Ta ir sako, kad persama pigi produkcija, o kita vertus kai yra paklausa, tai yra ir pasiula. Uzburtas ratas...Zuvis genda nuo galvos...

Kai kam ir Hitleris, ir Stalinas, ir i juos panasus - genijai...Kur morale ?