Dvasinis tobulejimas (Puslapis 5 iš 54)

Mačiau animacinį. Labai taikliai pateikta.

Taip , mano mielas Konstantinai, visa tobula dabar.

Daug tyrumo yra.

Keistas issireiskimas...tobulumo siekiantis vyras. Tobulumo siekiantis zmogus yra tada,- kai jo sirdis ir gyvenimas yra harmonijoje ir neiesko blogio,o mato geri ir siekia but geresnis, nei vidutinis zmogus… Cia situacija visiskai kitokia,bet nesmerkiu nieko. Svarbu nors kazkuo dometis,o ne sedeti prie televizoriaus...

Vilkas gaudo zuiki.
Abieju tikslas isgyventi.
Jei vilkas nepagaus zuikio mirs is bado.
Jei zuikis nepabegs nuo vilko bus suestas.

Kuris is siu dvieju yra blogietis?
Atsakymas nei vienas.
Todel kad absoliutaus gerio ir blogio nera ir teigti kad toks yra paprasciausiai savanaudiska.

Todel nera blogu ar geru zmoniu.
O jei nera bendro gerio ir blogio tai ir tobulejimas yra ivairiaprasmis.

Siom keliom eilutem sunaikinau visa tavo gyvenimo idealogija ir visus metus kuriuos prabuvai kaip venuole renderinau beprasmius. Ir tu galejai isvengti laiko svaistymo vienuolyne plaunant smegenis religija jei butum paemusi moksline ar filosofine literatura. Bet dabar jau per velu, o ir savo isitikinimu nebepakeisi del daugelio priezasciu.

Todel tu pralaimejai ir tavo uzgniauztas pasiputeliskumas jog esi auksciau uz kitus ir gali aiskinti kas uz kadvasiskai tobulesnis buvo visiskai diskredituotas.

Kad ir kaip as pries tave mociute nieko priesisko neturiu, bet geriausia dovana kuria as tau galiu padovanoti, tai atmerkti tave teisybei. Jei susivoktum, tai gal bent isausus paskutiniajai galetum pasidziaugti bent tuo, kad visa savo likusi gyvenima nuo siandien nugyvenai realybeje, bet ne religineje propagandoje kaip dauguma ypac tavo amziaus zmoniu.

Deivil, man tai atrodo, kad tu visai nesiklausai, ką tau sako.

Pagal tam tikrus visuomenes isgalvotus standartus as esu blogas zmogus bet manes tai visiskai negasdina nes dulkes mes esame o moralinis absoliutas neegzistuoja.

Karta sapnavau labai idomu sapna.
Sapnavau tamsa kaip kazkokia esybe. Viskas ka maciau buvo juoda bet ta juoda nebuvo dalis manes ir ta juoda esybe nebuvo paprasčiausiai tamsa. Tai buvo akivaizdziai mano susidurimas su kazkokia tarsi tamsia jega.

Sis sapnas man istrigo, nes tai ka jo metu pajauciau negaliu paaiskinti. Nuo tos tamsos sklido tokia neapykanta, toks pyktis ir pagieza as net nemoku pasakyti. As esu prates ir prie neapykantos ir kad kazkas kazka zudo man nelabai rupi. Bet tas tamsus dalykas mane verte stebetis ir norejosi trauktis toliau nuo jo. Sapne net pasakiau "vaje..." tai man visiškai nebudinga. Ir tas sklindantis pyktis mane siek tiek pykino rodos norejau koseti. Ir svarbiausias dalykas kuriuo ta tamsa pasižymejo yra tai, kad ji neturejo priezaaciu, tai buvo pykcio neapykantos ir pagiezos isikunijimas tai tas pats kas pvz pykti ištraukti is zmogaus paversti jį fizine forma, ta prasme kaip atrodytu pyktis jei butu materialus.

Tada pabudes supratau kad as angeliukas ir visiskas sventuolis. Todel kad visiem savo poelgiams as turiu priežastis ir argumentus. Tas daiktas kad ir ka as ten sapnavau neturejo. Tai pagrindinis skirtumas. Ir tol kol turi priežastis elgtis kaip elgiesi tu niekada nebusi kaip ta tamsa. Todel galima nekesti i sveikata, uz priežastis leidziama.

Visi krišnaitai čia susirinkę

Filosofija įdomu, bet jau ne tos dvasinės nesąmones. Užtenka nueiti į bažnyčią.