Ką aš sužinojau apie meilę (Puslapis 4 iš 11)

Prisimenu, kai buvau mažas vaikas, tada gal dar nemačiau baisių filmų, nežinojau nieko baisaus apie mirtį, nieko tragiško ar liūdno, atėjau į kambarį name, kur buvo pašarvota mano mirusi prosenelė, žiūrėjau į visus liūdnus bei verkiančius ir į ją, ir nejaučiau nieko neigiamo. Jaučiau ramybę. O kai kiti verkia liūdi, gedi, mes imame kopijuoti jų elgesį, jų savijautą. Nes ką matome, tai mus paveikia. Bei tam, kad būti priimti tarp kitų, elgiamės kaip kiti. Todėl poveikis labai stiprus ir įtakojantis. Jei kiti verks, o aš šypsosiuosi, matydamas mirusį artimą, jie manys, kad man kažkas negerai ar kad šaipausi iš jų nelaimės. Jie mano, kad tai nelaimė. O kad poilsis yra laimė, tai nenorima galvoti ir džiaugtis jų laime būti mirusiais, o tik savo bėda, kad jų nebėra gyvų. Kiti verčia mus jaustis blogai, nes jie jaučiasi blogai. O jei jie taip jaučiasi dėl sudeginto maisto valgymo, kurio mutagenai ir kancerogenai padaro žalą smegenų veiklai, o aš valgau žalią ir virtą maistą ir esu be jų, todėl reaguoju ramiai ir normaliai, neapsinuodijęs smegenų, tai jie nesupranta. Nesupranta, kad nuo nuodingų medžiagų alkoholiniuose gėrimuose, įskaitant sulfitus vyne, taip pat dūmų bet kokių, sukeliama nenormali smegenų veikla, kuriai esant, neįmanoma ramiai reaguoti į mirtį ar išsiskyrimą. O kur dar vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumai, kurie turi tiesioginę reikšmę smegenų veiklai. Ta pati kava, nes apdeginta skrudinant, turi nuodingas medžiagas, kurios neigiamai paveikia smegenis. Atmetus visus nuodus, tie žmonės, kurie valgo visiškai sveikai, jie ir reaguoja ramiai. Nes tokia siaubo ir tragedijos esmė. Nuodingos medžiagos pakeičia normalią smegenų būklę nenormalia.

Būtent. Smilkalų dūmai ir kiti smegenis paveikiantys metodai kaip išskirtiniai augalai bei badavimai sukuria visokius rezultatus, bet nepanašu į būdus teisingai veikti smegenims.

O gal kaip tik paveiktos smegenys ir veikia teisingai?

ir kas per velns ta meile yr, kad sirdy bada kap su peliais?

Manau, kad visų patirtys, turinys ir supratimas, kas link žodžio meilė yra lb.individualūs. Mano patirtis tokia, kad visa tai gyvenimo eigoje kito nuolatos. Dabar manau, kad esmė pačiame žmoguje, kiekviename iš mūsų, kokie mes esam, tokia ir mūsų meilė.

Reikia suprasti, kad kiekvieno žmogaus, kurio dalis genų, yra tokie patys, kaip kito žmogaus, sutampa požiūris, ir tai normalus dalykas. Poroje, aišku, kuo skirtingesni genai, tuo labiau tinka dauginimosi tinkamumo prasme, todėl labiau pasireiškia skirtingumas, todėl ilgalaikio bendravimo atveju pasimato tiek vienodi, tiek panašūs, tiek skirtingi genai ir jų tarpusavio santykis, tai žmonės, kurie sudaryti iš dalies vienodų ir dalies skirtingų genų, vienu metu galvos vienodai, kitu metu skirtingai, vienu metu elgsis draugiškai, kitu metu elgsis priešiškai, priklausomai nuo įsijungusių genų tuo metu.

Taip pat įvairūs kintami faktoriai, nuo kurių priklauso elgesys, tai testosterono kiekio pokyčiai, įskaitan testosteroną iš maisto, mylėjimasis-nesimylėjimas, masturbacija-nesimasturbacija bei apatinių plaukų ilgis - visa tai turi lemiamą reikšmę elgesiui, ir be abejo, jei vienu metu, dėl tų vienokių veiksmų, bendravimas būna neigiamas, o kitu metu, dėl pasikeitusio elgesio dėl pakeistų kintamųjų tampa draugiškas, tai gali pykdyti, prisimenant visus įžeidimus, kurie nepatiko prieš tai. Nors jie buvo reakcija į tokį patį negražų elgesį, tik išreikštą kitais žodžiais.

Tokia ta meilė yra labai priklausanti nuo kiekvieno žmogaus veiksmų savo gyvenime, su savimi, todėl imant pastovų nekintamą žmonių elgesį, jų būklę, galima palaikyti tą pačią meilę, o pablogėjimo ar pagerėjimo atveju, kas dažniausiai ir būna, meilės gali tapti mažiau ar ji baigtis, nes pasikeitimo atveju, gali prireikti kitokių žmonių.

Genai neįsijungia paspaudus mygtuką. Jie arba yra arba jų, tokių, nėra.

Įsijungia, išsijungia. Jei pas tave 5 tautybės, jos visos negali veikti vienu metu, nes tai būtų kaip šizofrenija - 'kas sekundę' vis kitas žmogus bendrautų. Mano pastebėjimu, įsijungia viena tautybė kuriam laikui, tada kita, ir taip toliau.

Tai paaiškink.
'Genes in living cells are constantly being turned on and off'.
https://medicine.wustl.edu/news/ability … ng-memory/