karma, samonė, pasamonė ir nesamonė:D (Puslapis 2 iš 6)

Tie, kas supranta, kokią esminę reikšmę turi kiekvieno vitamino ir mineralinės medžiagos trūkumo nebuvimas normaliam žmogaus funkcionavimui (galima paskaityti apie kiekvieno iš jų trūkumo sukeliamą eilę sutrikimų), žino, kad būtina pasirūpinti, jog jų netrūktų.

Problema tame, kad net mažas kasdienis trūkumas, sakykim, tik 10% paros normos vidutiniškai kas dieną, iš sunaudojamų 150-200% prie 3000-4000 kcal, per ilgą laiką sukuria didžiulius trūkumus: 3650% trūkumą per 1 metus, 36500% per 10 metų, 109500% paros normos trūkumą per 30 metų ir taip toliau, o tokius trūkumus galima panaikinti tiktai valgant 500%, 2000%, 3000%, 5000% ar net 9000% ar 10000% ir panašiai vienoje tabletėje ar kapsulėje turinčius papildus.

Pavyzdžiui, aš pirkau beveik visų vitaminų ir mineralinių medžiagų papildus dideliais kiekiais procentų paros normos (išskyrus tuos, kuriuos žinau, kad suvalgau dideliais kiekiais iš vieno ir kito maisto), kiekvieną atskirai, kad panaikinti kiekvieno jų skirtingą trūkumą, ir valgiau tiek, kiek kurių norėjosi, pažiūrėjęs, kokie yra jų toleruojami maksimalūs kiekiai, tai vienų, kaip B7, reikėjo mažai, o kitų, kaip B5, B2, B3, B1, E, Cinko, Chromo, Vario (iš maisto, karvių kepenų - 500% iš 100g), Seleno (iš Braziliškų riešutų - 2700% iš 100 g), Silicio (iš Silicea gelio) - daug. Ir tai buvo 37 metų gyvenimo trūkumų panaikinimas.

O kasdieniam poreikiui tinka 100% beveik visų jų turinčios tabletės, plius magnis, kalis ir silicis, kurių nededa ar deda mažai.

Ir pastebėjau, kad jie turi, ypač dideliais kiekiais, laikiną neigiamą poveikį smegenų veiklai, lyginant su maisto poveikiu, todėl visus juos valgau maždaug 5 valandas prieš miegą, kad suvirškinus su maistu per maždaug 4 valandas, prieš užmiegant papildai atsidurtų žarnyne ir per miego laiką būtų pasisavinti ir panaudoti visur, kur reikia, ir tuo pačiu pramiegotas poveikis smegenims.

Taip pat tokiu atveju būna labai geras miegas, nes nieko netrūksta, todėl nėra prabudimų, susijusių su tuo, ir ryte savijauta dėl to būna labai gera.

Puikiai. Kaip jau rašiau, tolerable upper limits leidžia žinoti, kiek ne per daug suvalgyti kas dieną. Mano kepenys kenčia tik nuo sudegintų kavos medžiagų, kurių poveikį stengiuosi sumažinti, kas dieną suvalgydamas didesnį kiekį chlorofilo iš žalių augalų, kuris prisijungia kai kurias nuodingas medžiagas, todėl apsinuodijimo poveikio beveik nesijaučia.

Tada šaunu, bet laiks nuo laiko reikia pasitikrinti.

Gal nereikėtų gadinti Vytauto temos

Aha, tu manai, kad tai susiję?

Be abejo. Mūsų savijauta, elgesys, smegenų ir viso kūno funkcionavimas, sveikata priklauso nuo gyvybiškai būtinų medžiagų, kurias turime suvalgyti reikiamais kiekiais.

Psichologas, psichiatras be dietologo - neturėtų būti, nes yra daugybė elgesio sutrikimų, kuriuos sukelia dideli vienų ar kitų vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumai.

Skaičiau apie atvejį, kai merginai, kuri psichiatrinėje ligoninėje tupėdavo kampe susigūžus ir su niekuo nebendraudavo, suleido didelį kiekį vitamino c, kurio didžiulį trūkumą įtarė esant, ir po keliolikos minučių ji sėdėjo prie stalo ir normaliai bendravo.

Todėl pirmiausia reikėtų žiūrėti į trūkumus ir jų panaikinimą.

Ir pavalgai ir išgeri... nereikia nė pietų, nei vakarienės ruošti.

taip Laimute, apie kažką panašaus aš ir kalbu, esu sau davęs žodį aplankyti sirguliuojantį buvusį mūsų parapijos kleboną su kuriuo ganėtinai gerai sutariau ir jis buvo toks labai pasaulietiškas, dažnai juokaudavo, nebuvo susireikšminęs mano akimis, nors gal taip ir nebuvo, tačiau susitikus toks mano požiūris į jį jam tikiu padėtų, o ir man pačiam būtų malonu pamatyti draugą jeigu taip galima pasakyti...  aš realiai neturiu problemų kurti jaukius santykius su vyrais, jeigu pastarųjų ego nėra didesnis už mano xD. o su moterimis nemažai blogų patirčių turėjau, viena moteris paliko mane sužinojus jog geriu vaistus nuo šizofrenijos... su visa pagarba jums gydytojėliai, šiuo metu tai aš galiu duoti patarimų kaip atsikratyti įkyrių minčių  - pvz.: gerai išsimiegi, negeri tą dieną medikamentų(nors kurių ir taip gal nesijaučia tiesioginio poveikio), vakare susitinki su pasilinksminti mėgstančia kompanija ir ikali tiek kad nebėra jėgų vėliau net ir šokti- puiki "šūudo" pašalinimo iš galvos terapija), tiesa gali būti nemalonių moralinių pagirių jeigu su galva kažkas negerai, nes kaip žinot išgėrus viskas tik paaštrėja, tačiau mano atveju aš jaučiu deficitą dažniau linksmybių negu proto knisimo... tiesa vargina bendrauti su tais kurie paniurę ir kai pats toks patampu labai blogai jaučiuosi.
žmogui kuris negeria alkoholio 10metų ir daugiau, tačiau save vis dar vadina "alkoholiku" bei lanko anoniminius alkoholikų klubus ir panašiai, aš net nedrysčiau duoti patrimų kaip mesti rūkyti, ka jau kalbėti apie alkoholio vartojimo metimo patarimus... net jeigu tie patarimai būtų teisingi...

Tačiau jeigu norit galiu papasakoti apie šizofreniją, kaip manot jaučiausi kai daktaras pasakė, jog po kiekvieno priepuolo prarandu savo asmenybės dalį? perskaičiau knygutę kurią rekomendavo perskaityti mano artimieiems ir man jeigu pajėgsiu... kad lengviau atpažinti būklę prieš priepuolius, kaip manot artimieji perskaitė tą knygutę? žinot kaip elgiasi psichiatrinė su pacijantais - kaip su nusikaltėliais, nors dauguma kenčia ir taip combo - dvasios ir proto kančias, dalinai pasiseka tiems kuriems daugiau duoda stiprių vaistų... vieną kartą po eilinių tėvo išgertuvių pastovėjau už mamą, kai tėvas ėmė daužyti daiktus... pasakiau, kad turto gadinimas net ir asmeninio yra nusikaltimas, jam nesiliovus pasakiau, kad policijos čia neužteks, vešim ten kur mane vežė... - tėvas išbėgo "kartis", vėliau atkapstėm susigūžusį ir žliumbiantį, dar vėliau apsikabinom, pažliumbėm ir viskas baigėsi gana laimingai... o pernai turėjom nuostabų giminės susitikimą mano sodyboje ir buvom iš ties laimingi, nes apie jokius panašius dalykus net nepagalvosi kai mieli žmonės aplinkui...  tad ką jūs man pasakjat apie mintis..?