Konstantinai, pasiutimas tave temdo. Kaip Jezus sake - kas Kiesoriaus, atiduok Kesoriui, o kas Dievo - Dievui. As turiu tokia profesija, kuri paklausi ir palyginamai normaliai apmokama, todel mano amziui mano darbo uzteks ir kas svarbiausia, stengsiuosi buti visuomenei naudingas kuo ilgiau, o ne prisidenges pensija tunoti kaip tranas. Cia pas mus dirba nienas vyrukas is Vilniaus, jam jau 77 metai, as su juom plakiau vienoje kajuteje. Tad, nera ko ten veltedziauti, jei gali dar buti naudingas visuomenei. Jis kur kas labiau patenkintas savo gyvenimu, nei tie, kas gyvena is pensijos ir jos likucius nesa daktarams. Kas del Kiesoriaus, as jam neskolingas, o kas del Dievo, as turiu pakankamai lako ir jam. Harmonija, pusiasvyra, sandora, daugiau mums nieko nereikia. O tu Konstantinai, nesiteisink, as pries tave menkysta, nes labai sukiai gaudausi toje dirvoje, kurioje tu tiesiog klesti. Suprask, as gal ir noreciau buti tavo vietoje, bet man tai per riebu. Tu gali tai panesti, tau slove, as tiesisi sakau, man tai nepakeliama, todel as pasirinkau kuklesni kelia. As tau ne konkurentas, ne priesininkas, man su tavimi velnioniskai idomu. As tau galiu smogti ir tu atlaikysi, lenkiuosi tau. Tiesa, cia ne mano zodziai, o kolegu. Kas man gali smogti, paziurekit i ji, niekas jam nieko nepadarys. Jis gi zvelge i sakni, bet visi tuo metu buve aplink - pasitrauke, o as vistik laukiau kovos. O tu nepasitrauki, isdidus, bet nepalauziamas. Tad, taves laukia keturiasdesimt nekaltu mergaiciu rojuje. Bet… kaip vienas pastebejo. Viespatie, keturiasdesimt nekaltu, jug jas visas teks apmokinti meiles mno. Na jau ne, geriau uz jas visas lai duoda viena kalta, patyrusia. Tad, ka tu renkiesi?