Topic: Jei TU būtum ašara mano aky
Jeigu aš būčiau ašara tavo aky,nuriedėčiau tau ant lūpų... Jei TU būtum ašara mano aky, niekada neverkčiau, nes bijočiau tave prarasti!
Gal kas ką nors dar tokio žino, nu vat tokio labai gražaus, o ne eiliniu..
You are not logged in. Please login or register.
Diskusijų forumas → Meilė, Romantika ir Fantazijos → Jei TU būtum ašara mano aky
Jeigu aš būčiau ašara tavo aky,nuriedėčiau tau ant lūpų... Jei TU būtum ašara mano aky, niekada neverkčiau, nes bijočiau tave prarasti!
Gal kas ką nors dar tokio žino, nu vat tokio labai gražaus, o ne eiliniu..
Jei kada nors tu paklausi, kas man svarbiau: tu ar gyvenimas, as atsakysiu, kad gyvenimas.. Tu supyksi ir iseisi.. ir niekad nesuzinosi, kad mano gyvenimas - tai TU!
sita irgi per tv girdejau, gal nelabai i tema, bet man patiko
Laiškas Tau
Ar tu tiki, kad žemėj yra meilė
Ir žmonės alpsta vasaros naktim,
O aš tikėjau, kad atneši laimę man
Tamsus berniukšti, mėlynom akim.
Manai kad verksiu, jei mane paliksi
Manai sakysiu aš tau "neišeik"
O ne ! Keliauk, jei tinkamą surasi
Tamsus berniukšti, mėlynom akim.
Eik, eik pas ją, aš nepavydžiu !
Mylėki ją ištikimai,
Ir neški, neški jai draugystę,
Tik daug tvirtesnę, negu man nešei.
O man atleisk, kad aš tave mylėjau,
Atleisk, kad aš tave trukdžiau.
Atleisk, bet aš tavim tikėjau
Ir tik šiandieną viską supratau.
Atleisk, gyvenime, juk visko būna,
Bet aš nedaug tau blogo padariau.
Todėl skubu iš kelio pasitraukti,
Vien tik todėl, kad būtų tau lengviau.
Aš tavo vardą smely užrašysiu
Jis su pirma banga išnyks...
Bet aš tau nieko nieko nesakysiu
Nors gal širdis kaip juroje žuvėdra klyks...
šypsausi aš, ir tu manai, kad aš laiminga.
Ir tu manai, kad gera man širdy...
Apsirinki ! Kaip daugelis taip apsiriko.
O aš laimės neradau gyvenimo kely.
Labai grazu :*
Na ash savo kurtomis eilemis pasidalinsiu...:)
Naktis...Tyla...Tushtuma...
Noreciau jaust Tave shalia...
Bet tik vejo sparnai apkabina mane
Ir kunu nubega baugi vesuma...
Nakties skliautai kazkur toli,
O shirdyje tik Tu esi...
Tyloj paskestu palengva-
Svaju skrynia atidengta...
Tiek daug zvaigzdziu...ir jos shalia...
Jos kelia ugni manyje...
Jos svilina karshtai karshtai,
O mintyse tiktai sapnai...
Sapnai...tik jais ash gyvenu...
Tiktai juose Tave turiu...
Tik sapnuose esi shalia,
O kunus degina aistra...
Na, tikiuosi man si eilerasti padovanojes vaikinas nesupyks, bet noriu ir jum parodyt apsiverkiau net kai pirma karta perskaiciau ..
Daugiau aš nemylėsiu
Girdi tą verksmą?
Tą gailų vaiko verksmą?
O gal tai mylimo žmogaus širdis vis šaukia
Šaukia mylimosios vardą
Jis tik naktim išeina
Kai širdį jam labiausiai sopa
Kai vienuma suspaudžia jį tarp sienų
Kai ilgesys užgniaužia sielą
Jis parkritęs mėnesienoj meldžias
Maldauja atimt iš jo širdies tą jausmą
Jis nori būti šaltas kaip akmuo
Kaip bejausmis luisto gabalas paskendęs jūroj….
Nebenori verkt
Nebenori jis tylėt
Pavargo jis kentėt..
Rytoj jo nebebus jis žino
Žvaigždės jį išgirdo… pagailo joms žmogaus…
Išmušus dvyliktajam dūžiui sustingo…
Ne vien širdis bet ir žmogus
Pavirto jis mažyčiu akmeniu ant savo slenksčio…
Jis dovanojo savo širdį tik nežinojo, kad jos ji nemylės
Padovanojo ir jausmus- iš kurių pasišaipyt mokėjo.
Padovanojo viską…
Bet viską ji pamynus jinai išėjo…
Išėjo iškėlus galvą ir paliko jį sudaužyta širdimi parklupusi ant slenksčio…
Tau maža buvo…ėjai ieškoti naujo tu pasaulio
Tau linksma, gera dūkti šokių salėj, skęsti alkoholy dūmų liūne
Tik net ir šiandien tau širdį skauda
Kužda ji kad kažkas jau nebetaip
Rytoj tu jau suprasi meilės nebeliko, pasaulis pilkas tapo
Poryt su baime grįžt bandysi, bet kelio atgalios jau nėr…
Nors verksi ir maldausi
Bučiuosi kojas ir nusižeminsi tu prieš visus…
Jo nebebus…
Jis atsisakė meilės
Vardan tavęs…
Štai namas slėgęs jo pasaulį
Ir akmuo ant slenksčio….
Rieda deimantai tavo skruostu
Širdis pakuždėjo kad jo jau nebėra
Parklumpi ant kelių ir keiki tu pasaulį
Tik ar jis dėl visko kaltas?
Iš lėto vėl pakyli
Paspyrus akmenį tu nueini…
Jis vėl pajuto skausmą
Lygiai tokį pat kaip ir prieš dvi dienas…
Jis pernelyg mylėjo…
oho :? Karolina, cia tu jam taip sirdi sudauzei? :[
cia vat is mano kurybos gali skambeti keistai, nes tai kaip rasiau tai kaip daina cia turi buti bet du posmus parasysiu be priedainio.................Juros osimas, dar ilgai skambes : Zuvedros skris, auksciau: Gaivus oras, argaivins mane: Tavo liepsna, bus uzdegta : Meile skaudi, meile laiminga: Meile karsta, ji salta: Meile vis liks tavo sirdyje, tavo viena: As noriu, bet ateiti salia man taip sunku man skaudu..............................
vaje vaje kokios poetes tos musu merginos
Ne tik meilė, bet ir draugystė gimsta iš vieno žvilgsnio. Kaip didžiulę knygą galima sutalpinti fotojuostoje, taip ir visą gyvenimą galima sutalpinti viename žvilgsnyje. Ir jeigu kažkas per akimirką perskaito pačius svarbiausius puslapius - jis jau tavo draugas.
vo, tevas Stanislovas irgi turi menininko poeto gyslele
O cia as karta gavau tas eiles nuo berniuko.. Tik jis cia perdejo
Kam belstis i duris, kurios neatsidaro,
Kurias bandai praverti, bet rakto niekaip nerandi?
O nerandi dėlto, kad spyną vis pakeičia
Ir grotas uždeda kaskart naujas...
Kam žemintis prieš tą, kuris nevertas,
Kuris nemoka suprasti ir atleist,
Kuris nesugeba išklausyti ir išgirsti,
Ką bando pasakyt širdis.?
Jei tūkstantis "atsiprašau" nepadeda
Ir niekas net nebando išklausyt,
Tai kam tiek vargti ir save kankinti
Ir vis bandyti akmenį prabilt.?
Juk klysti žmogiška...
Ir klystame visi...
Svarbu suvokti savo klaidą
Ir pabandyt pasitaisyt...!
Bet jei tavęs net nesiklauso,
Neleidžia žodžio net ištart...
Neduoda tau nė vieno šanso,
Ir nei vienos galimybės pasitaisyt?
Tai ką daryt tuomet?
Kai širdį veria skausmas,
Kai trokšti viską ištaisyt?
Kai trokšti viską sugražint kaip buvo?
Kai nori balsą bent išgirst...?
Tai kaip įrodyt, kad gailiesi?
Tai kaipgi pasakyt "atleisk"?
Kaip sužinot, kaip rasti kelią,
Kaip rast tą tinkamą raktelį.?
Tyla ir abejingumas - žudo...
Tik kas supras...?
Kas nepatyrė šito jausmo,
Užjaust nesugebės...
Bejausmiai žmonės pasaulyje gyveno,
Bejausmiai žmonės pasaulyje gyvens toliau...
Tačiau pasaulyje gyvena ir daugiau žmonių,
Kurie supranta, moka jausti ir užjausti...
Gyvenimas juk nestovi vietoj!
Ir po audros ateina vėl giedra!
Ir vėl nušvinta saulė danguje!
Ir vėlei gimsta meilė širdyje...
Ateis pavasaris, išauš nauja diena,
Pražys gėlė, sugrįš viltis.
Širdis skaudėti gal nustos...
Užgrūdinta ji plaks smarkiau...
:-D bravo
kada as imsiu suprasti ir vertinti sitokio tipo poezija...
Jeigu aš būčiau ašara tavo aky,nuriedėčiau tau ant lūpų... Jei TU būtum ašara mano aky, niekada neverkčiau, nes bijočiau tave prarasti!
Neprarasti o praryti..:D Jeigu tu sakai nuriedetum ant lupu tai ir tau tada nuriedetu ant lupu..va tada neprarastum juk bet tik siaip prarytum..:D
Tomai, ne tau cia suprast
kada as imsiu suprasti ir vertinti sitokio tipo poezija...
tai kokia poezija tau patinka?
Alina, 21 wrote:Jeigu aš būčiau ašara tavo aky,nuriedėčiau tau ant lūpų... Jei TU būtum ašara mano aky, niekada neverkčiau, nes bijočiau tave prarasti!
Neprarasti o praryti..:D Jeigu tu sakai nuriedetum ant lupu tai ir tau tada nuriedetu ant lupu..va tada neprarastum juk bet tik siaip prarytum..:D
smaikstesnio uz tave dar reiketu gerai paieskot...;D
Jo smaikstumai man patinka..tik tol kol jie neliecia manes..:D O apie poezija nelabai ka ismanau.man tai siektiek nesuprantamas dalykas..:D
Diskusijų forumas → Meilė, Romantika ir Fantazijos → Jei TU būtum ašara mano aky