Sveiki sudauzytu sirdziu klubo dalybiai.
Stebejau sia tema ir galiu pasakyti tik viena.. tikrai labai skaudu kai netenki mylimo zmogaus.. skaudu kad visos svajones, planai duzta i shipulius ir lieka tik mlonus prisiminimai, kuriems vargu ar lemt pasikartoti... gaila netekti dalies saves bet kartais taip nutinka del musu paciu kaltes...
Labai svarbu tiek vaikinam tiek ir merginom suvokti kad MES NEMOKAME SKAITYTI MINCIU... ir tikrai nezinome kaip jauciasi artimas zmogus, ka galvoja.. galime tik spelioti, arba daryti ishvadas o veikiau spejimus pagal to zmogaus skleidziamus neverbalinius siganlus...
Mano nuomone esminis dalykas ko labai daznai truksta dvieju zmoniu snatykiuose tai SHNEKEJIMAS... jei jautiesi blogai turi shneketi su juo, jei manai kad butu geriau pasielgti kitaip ar priimti kitoki sprendim turi shneketi... jei jauti kad kazkas negerai turi shneketi... nesuprantu kodel zmones tai pamirshta? pradzioje viskas buna puiku, rupestis ir visi kiti malonus dalykai, taciau laikui begant zmones tarsi pamirsta tai kad reikia kalbeti apie savo bedas su artimu zmogumi, kalbeti apie tai kas tau nepatinka ar ka nori pakeisti... ir tuomet esu tikras kad jokiu problemu neliks!!! Kalbejimas skatina savitarpio supratima, pasitikejima... o butent pasitikejimas ir yra santykiu pagrindas...