Тема: Kelias tobulėti - tik per dorybes!
Dorybės - pastovus tvirtas nusistatymas ir įpročiai daryti gera.
Dorybingas yra tas žmogus, kuris neverčiamas daro gera. Dorybės leidžia žmogui ne tik daryti gerus darbus, bet ir atskleisti geriausia, ką pats turi. Kuo daugiau žmogus daro gera, tuo jis tampa laisvesnis. Tikroji laisvė yra tik ta, kuri tarnauja gėriui ir teisingumui. Pasirinkdami neklusnumą ir blogį, žmonės piktnaudžiauja laisve ir tampa "nuodėmės vergais". Dorybėms priešingos yra ydos.
Dorybingumo esmė ir tikslas yra teisingas santykis su Dievu. Todėl esminės tikinčiajam yra dieviškosios dorybės:
tikėjimas - tai priėmimas visko, ką Dievas yra apreiškęs, ką moko Katalikų Bažnyčia; viltis - pasitikėjimas Dievu, kad Jis suteiks laimingą amžinąjį gyvenimą ir Savo artumą(Šv.Dvasios malonės pagalba) Danguje; meilė - kai mylime Dievą labiau už viską dėl Jo Paties, o savo artimą - dėl Dievo meilės - kaip save pačius.
Gero charakterio pagrindas:
išmintingumas - įgalina praktinį protą visokiomis aplinkybėmis skirti, kas yra tikrasis mūsų gėris, ir rinktis tinkamas priemones jam pasiekti; teisingumas - pastovus ir tvirtas noras atiduoti Dievui(religingumu) ir artimui tai, kas jiems priklauso; tvirtumas - suteikia ištvermės sunkumuose(taip pat pagundose) ir pastovumo siekiant gėrio; susivaldymas - sutvarko malonumų pomėgį ir padeda išlaikyti saiką naudojantis sukurtomis gėrybėmis.
Didžiausios žmogiškosios dorybės ir joms priešingos pavojingiausios ydos:
nuolankumas - puikybė, dosnumas - gobšumas, skaistumas - gašlumas, romumas - rūstumas, meilingumas - pavydas, saikingumas valgant ar geriant - atitinkamai nesaikingumas, uolumas - tingėjimas arba visiškas abejingumas.