[ Uždaryta ] Kelias tobulėti - tik per dorybes! (Puslapis 2 iš 5)

na faktuose paskest irgi nereikia, nes zmogus klysta kartais darydamas ir isvadas remdamasis faktais, o kartais net ir sv. rastu... cia tekstas parasytas nezinomo zmogaus pries ~300 metu bet tiesos manau nemazai cia:
Eik ramiai per pasaulio triukšmą ir skuba, prisimink – ramybė egzisuoja tik tyloje.
Nebūk priešiškas, su visiais stenkis palaikyti kuo geresnius santykius.
Savo tiesas sakyk ramiai ir aiškiai, bet ir kitus stenkis išklausyti, net ir tuos, kurie kalba nemokšiškai.
Venk triukšmingų ir agresyvių žmonių, jie žeidžia tavo dvasią. Nelygink saves su niekuo – Tu rizikuoji pernelyg nusižeminti arba išpuikti. Visada atsiras didesnis ar mažesnis už tave.
Su džiaugsmu kurk planus, su džiaugsmu juos įgyvendink. Koks bebutu kuklus tavo darbas, nepamiršk siekti žinių, tobulėti. Tai vienintelė vertybė permainingoje laiko tėkmėje.
Būk atsargus visur, nes pasaulis pilnas klastos. Bet nebuk aklas egzistuojančioms dorybėms; daug žmoniu siekia aukštų idealų; gyvenimas reikalauja didvyriškumo.
Būk pats savimi. Niekada neišduok draugystės.
Nebūk ciniku meilėje. Meilė, ji vienintelė, nepaisan visų nusivylimų ir sudužusių vilčių, amžina kaip žolynai.
Geranoriškai priimk laiko patikrintus patarimus. Stiprink savo dvasines galias, kad nepalūžtum, ištiktas staigios nelaimės.
Tik nesikrismsk dėl neįvykdomų svajonių, tai gimdo nuovargį ir vienatvę.
Gyvenimo taisykles suprask protingai, būk švelnus pats sau. Tu esi visatos kūdikis, lygus su medžiais ir žvaigždėmis. Tu turi teisę buti čia. Nepaisant visų klaidų, varginančio triūso ir sudužusių svajonių, pasaulis yra gražus.
Įsidėmėk tai ir stenkis būti laimingas

Viskas! Skaičiau skaičiau, bet tylėjau. Dabar jau pasakysiu.
Visų pirma, Linai, neturite teisės vadinti žmonių su kitokiu požiūriu bedieviais, laisvamaniais ir klaidatikiais. Sakot, kad "mėginimas teigti, kad yra nuosavos tiesos, kaip ir imponuojanti asmeninė pasaulėžiūra [...] tėra pataikavimas sau ir apsigavimas [...].". Bet juk pats elgiatės taip pat!! Pats laikotės įsikibęs savo "tiesų" ir net nebandot įsiklausyt į tai, ką jum argumentuotai sako protingi žmonės! Kas yra teisingas ir tikras tikėjimas? Man - tai tikėjimas savimi, o ne kažkuo, ko nėra ir kas tikrai man nepadės! Jei tikėčiau Jūsų dievu, būčiau nelaiminga. Atsirastų žymiai daugiau problemų ir savigraužos. Tektų laukt, kol "ponas dievas" padės ir išspręs mano bėdas. Bet aš jau geriau imsiuos pati konkrečių veiksmų situacijai taisyti, nei brangų laiką gaišiu pokalbiams ir maldoms su niekuo. Galbūt Jums laimė yra kažkur bažnyčioje, su dievu ir visais kitais šventaisiais. Man laimė - pasiekti tikslą. Ir joks dievas nepadės jei pati nesistengsiu. Gerbčiau Jūsų požiūrį ir tikėjimą, jei negrūstumėte aplinkiniams jo per prievartą. Nejaugi niekaip nesuprantat, kad NIEKAS neįkalbės žmogaus tikėti kažkuo, jei jis pats nejaus poreikio ir nenorės?? Atrodo suaugęs vyras, o užsispyręs kaip trijų metų vaikas. Kiekvienas turi teisę rinktis savo vertybes, ir niekas, kartoju, NIEKAS neturi teisės to smerkti ir bandyti perkalbėt. Esam suaugę žmonės, tad ir elkimės kaip suaugę!

na Dora pasakyk, o kaip ten su tuo zmoniu nesugebejimu but mazais? gi nebutu susiskaldymo, jei visi zmones butu mazi poreikiams(visapusiskai), bet uztat milzinai dvasia, kaip mat isnyktu visos globalios problemos? tarkim paimtu visa nenaturalu materiala islydytu ir pastatytu kryziu, ant kurio butu parasyta visa klaiki zmonijos istorija, vat tada taj butu nukryziuota nuodeme... visa sita Jezus bande pasakyt, parodyt savo veiksmais, bet del musu "vertybiu" ji paeme ir nukryziavo (pagalvojo, kas jis toks, ko jis nori... cia jo tie mokymai ims ir sugriaus musu "vertybes", ne- pagalvojo-, geriau imkim ir nukryziuokim ji... kas bent jau man atrode ziauriausia, kad net ir dalis jo isgydytu zmoniu sauke: "ant kryziaus ji"... ) varksai nesusiprate zmones tai padare, paverte kaip po nuodeme dievybes kupina Jezu, o po to dar ir jo apastalus persekiojo, kuriems Dievas buvo nusviete protus, mataj kai suzinai tiesa pagal ja ir reikia gyvent, neber kur trauktis, nes kitu atveju pazeidinesi visatos desnius, o viso to pasekme-dejones... del poreikiams mazu zmoniu, turiu pasakyt, kad ju yra ir gana nemazai... dauguma kunigu tokie yra, bet manau pasitaiko ir "farizieju" (tarp tikinciu, ju vsiais laikais buvo) , tik gal netokiu ziauriu, kaip jezaus laikais, as pats neesu visiskai apsaugotas nuo nuodemes, todel man ir reikia sio to daugiau nei mano ribotas protas ir konkretus ysitikinimai...

na nukryziavo vien del to, nes jis jiems maise... nelabai zmogiska. o siandienos nuodememis mes toliau gryziuojam jezu, skaudinam Dieva, kaip sakiau kakojam visatoje, zmogus pats paeme ir nusprende kas yra nuodme ir kas nea, nu taj liudnas reikalas gaunasi... o bandydamas suletinti griuty, bent jau siais laikais yvede etika, estetika, kelis milijonus ystatymu (kur tik yra bezdzionavimas Dievo isakymu), kuriuose nepasakyta: mylek savo artima kaip pats save, o viespaty Dieva visu kunu, visa siela visu protu, visa esybe. tada iskyla klausimas-o kas yra meile sau? gal rimtai toj meileje butu gera? juolabiau nelabai aisku kaip cia ta Dieva mylet? na as tikrai nemanau, kad myleti save, taj pilt i gerkle chemija, rukyt, kitaip zalot save del kaifo... susidaro toks yspudis, kad meile sau taj jaust malonuma zalojant save, nu ir kaip tu gali mylet ta savo artima, jei tu saves nemyli... na o Dieva taj mes mylime per visa jo kurinija ir toji kurinija mums netgi padeda nesamoningai bendraut su Dievu(stai tau kokia nuostabi Dievo meile zmogui, jis kaip ymanydamas duoda myleti ji, o mes issigastam: "oi, kas cia? Dievas(absoliutas)? ne, man taves nereikia, as gi pats sau dievas, ner taves gi..." ), pvz matai per langa pauksciuka koki ir tau gera ji matant, norisi kazka jam duot, stai tau nors akimirka tave Dievas susildo, nes tu nesamoningai priimi jo meile, aisku jei tu vien tik samoningai noresi tai priimt, taj irgi nieko nesigaus.reikia daugiau pozityvu spinduliuot savo aplinkoj... taj vat meskim grauzt adomo obuoli, ir zemes jokios katastrofos neistiks...

Vytautai, nesvarbu kas butu jei mes visi butume "mazi". Esme tame, kad nesam, niekada nebuvom ir nebusim. Tai nera dalis zmogaus prigimties. Visi esam egoistai ir pirmiausia ziuresim saves. Taigi tavo argumentas nera pagrystas realybe.
Kaip tau skaudu, kad kazkas netiki i Dieva, man taip pat gaila, kad kazkas nesugeba ar nenori mastyti.

na gabaliuka pacitavau, bet visa kita, taj rasiau savo nuomone ir savo isvadas is jau zinomu dalyku... ir negi jus negalit sutikti, kad zmogaus protas yra ribotas? jei nebutu ribotas, jis tikrai butu visa istorija numates gerokai i prieki... o siuolaikine technika, zmogus negali sustabdyt griuties proceso, yvairios nasos, gal kazka bando sukonstruot, bet ka jie gali sukonstruot, kad sustabdytu pramone? na bent dauguma mokslininku pripazysta, kad absoliutas egzistuoja, ar visatos protas, ar dar kaip nors... na zodziu Dievas, bet jo taj nepaciupinesi, kaip ir pvz meiles, gali tiktais jaust... jei netingit paziurekit tuos filmus kuriuos minejau, galesit paciupinet faktus...
o kalbant apie lina, taj matau, kad jis pasiaukojantis zmogus, o tai manau kelias link mazumo...

Ir vėl ačiū tau, tikėjimo brolau, Vytautai,
Tu ir vėl sklaidai protų tamsą, širdžių šaltį... Tau tinka kunigystės kelias – Dievo tarnas ir įrankis dėl sielų išganymo(palaimingos Dievo artumos amžinybėje) – visą gyvenimą būti Dievo draugu! Kiek įžvelgiu, nėra nieko kilniau ir prasmingiau!

Kiekvieno žmogaus sąžinė(Dievo balsas – už gera giria, už bloga peikia) byloja kur ir kas yra absoliuti Tiesa. Bet čia jau vidinio pasaulio ir laisvos valios apsisprendimas asmeniškai: už ar prieš Tiesą(Šventoji Dvasia!)?

Sutinku, kad grubiai skamba žodžiai - bedieviai, laisvamaniai ir klaidatikiai, tačiau tai yra tiesa. Na, mano giliu įsitikinimu pagal autoritetingą Katalikų Bažnyčią, tik Dievas yra absoliuti Tiesa. Apie ją byloja Pats Dievas Apreiškime(tai ne žmonių išgalvota doktrina). Gali žmogus ribotu protu artėti prie Tiesos, tačiau jos savintis, pranokti ar lygiuotis alternatyvia tiesa negali. Jei nebūtų absoliučios Tiesos negalėtų būti žmonijos progreso nei moksle, nei teisumo...
Tikėjimas Dievu nepaneigia-neišvaduoja nei nuo fizinių(kūnui) nei nuo moralinių(dvasiai) dėsnių. Tikėjimas pranoksta protą bet jam neprieštarauja. Jis apima visą žmogų ir visatą. Asmeniniai tikslai yra dėl ribotumo nepastovūs ir, jei esminis tikslas ne Laimė amžinybėje, kintantys.
Visi mes aukščiausiojo Kūrėjo kūriniai, nors ir to nepripažįstame – tai nepriklauso nuo mūsų norų. Noriu ar nenoriu vistiek reikės mirti. Neigti Kūrėją tas pats kaip neigti mirtį. Sąžinės priekaištai ne šiaip sau, bet rimtas argumentas protui-širdiai – dvasinei veiklai. Psichologinė prievarta susijusi su žmogaus dvasinių galių žalojimu, mano tikslas, kuo nuoširdžiausias, būti išganytiems. Štai, jei tai būtų piktosios dvasios užmojai, tai jis siektų atitraukti nuo Laimės Dievuje. Ar ne tai yra svarbiausia – nepasiklyskim nuo ko turim gintis?!

ex tikiu as dievu tik kitaip nei tu ar nei kitas koks zmogus ir tai nera blogaj. tiesiog nesu tokia apsesta jo manijos kaip kad tu, linai. tiki - tikek, labai puiku, bet tikrai negrazu brautis i zmogaus sazine tokiais zodziais... manoji man atrodo svari kad ir ka bekalbetum apie bedievyste ir pan..
zinai, man rodos, daugiau sneki nei kazka daraj... geriau padek ligotiems, nelaimingiems ir pan
motina terese nesnekejo, pameni? va cia tai matau nauda zmogaus sielos siam pasauly