Vardų atsiradimo istorija
XIII–XV a. Lietuvoje žmonės vadinosi vien vardais. Nuo XIV a. pradėjo rastis prievardžiai – apibūdinamieji žodžiai, vėliau išsirutulioję į pavardes. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmės: lietuviškos kilmės (senieji ir vėlesnieji), krikščioniškieji, krikščionybės laikotarpiu atėję kaip krikštavardžiai, ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.
Vardų reikšmė
Ar žinote, ką Jūsų vardas reiškia? Vardai paprastai įvardija tam tikrą žmogaus savybę. Dažnai ta savybė teigiama. Vyrams parenkami drąsą, garbę įvardijantys vardai. Pvz.: Valdas (germ.) – „valdantysis“, Mindaugas (liet.) – „minimas daugelio“, Eugenijus (graik.) – „kilmingas“. Moterims parenkami švelnumą, tyrumą, moteriškumą įvardijantys vardai. Pvz.: Kotryna (graik.) – „tyra, švari“, Virginija (lot.) – „mergelė“, Amanda (lot.) – „mylėtina“. Moterys dažnai vadinamos gėlių vardais, pvz.: Ramunė (liet.), Jolanta (graik.) – „žibutė“. Vyrai apibūdinami stiprių gyvūnų vardais, pvz: Leonas (lot.) – „liūtas“, Arūnas (liet.) – erelis. Yra ir daugybė vardų, kuriais vadinami tiek vyrai, tiek moterys. Iš pradžių, be abejo, atsirado vienos iš lyčių vardas. Tokie vardai dažniausiai nereiškia grynai moteriškų ar vyriškų savybių, pvz.: Donatas ir Donata (lot.) – „dovanotas, -a“; Dalius ir Dalia (liet.) – „likimas“. Krikščioniškų vardų reikšmėse atsispindi religingumas, pvz.: Eleonora (hebr.) – „dievas mano šviesa“, Dominykas (lot.) – „gimęs viešpaties dieną, t.y sekmadienį“. Ką reiškia vardas?
Kaip pasikeisti vardą
Vienoje reklamoje sakoma – tu negali pasirinkti savo vardo, jį primeta tėvai. Iš tiesų šiuo metu vardą jau galima pasikeisti. Tereikia parašyti prašymą ir kreiptis į metrikacijos skyrių. Prašymą peržiūri vietinis policijos poskyris, įsitikina, kad nesate „juodajame sąraše“, ir duoda sutikimą vardą pakeisti. Vis dėlto, prieš taip pasielgdamas, gerokai pagalvokite. Kad ir ką Jūsų vardas reiškia, kad ir kuo jis Jums nemalonus, jis yra brangus, duotas tėvų, lydėjęs Jus visą vaikystę. Tariamas artimųjų žmonių lūpomis jis visuomet skamba maloniai. Jei dar abejojate, paklausykite V.Šekspyro Džiuljetos: „Jei rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji nuo to kvepės mažiau?“
vat toke vat dalikai.... 
onute bobute... 
