Zmones galima skirstyti taip:
1. Kurie praktiskai visada teisingai masto bet iskart atrenka teisingas mintis bei idejas kitu (na tokiu zmoniu kaip ir nera, bet vistiek). Na tie zmones jau patys daug yra prisikapste iki teisingu varijantu, tad jau kitu teisingos frazes akimirksiniu sudelioja likusias spragas.
2. Kurie isgirde irodymus teisingus, juos persvarsto ir tada patiki ju isvadomis.
3. Kurie net gave teisingus irodymus juos atemeta kartu su isvadomis.
Cia grynai lemiantis reiskinys yra emocijos. Kaip kartais ir vyro moters santykiuose, daznai visiskai nesvarbu pokalbyje esantys teiginiai, kas gerai, o kas ne. Cia svarbiau yra emocijos ir psichologiniai espektai. Zmogus zino, kas jam gerai, o kas ne. Ir tas argumentinis gincas visiskai neturi esmes. Tiesiog zmogui ta tiesa nepriimtina ir jis apsimes, kad ji neteisinga. Kaip ir Linui, jis bijo net nagrineti nors viena pateikta fakta. Ir jo nedaro. Ir jei mato, kad koks faktas yra teisingesnis, pradeda suokti apie visiskai kazka kita: nors kalba yra apie "plytas", jis pradeda kalbeti apie "sachmatus". Kas idomiausia, kad zmogus apsimeta filosofuojantis, mastantis, argumentuojantis. Nors ne vienoje vietoje to neradau. Vienintelis, ka radau, tai tiesiog biblijos ziniu pilstymas ir suokimas. Tiesiog tuscias, neatsizvelgiant i nieka. Ok, galvoju zmogus megsta filosofuoti, reiskias megsta argumentiskai diskuotuoti - rezultatas visiskas nulis. Net matematika yra visiskai neteisi, nes butent vientinteliai argumentai buvo "kad apskritai, tai klaidinga" 
. Ma linas tai zmogus, kuris NEPRIPAZISTA KOMPROMISU. Nors jis tiesiogiai sako, kad gerbia kitus zmoes, gyvenancius teisingai, tik, kad neinancius kartu su juo, bet jau kitame sakinyje vadina juos "zemes kirminais" ir panasiai, pranasauja amzina nelaime, sielos skurda ir t.t. Butent toks poziuris man visiskai nepanaus i dievo ir meiles kelia. Kaip ir musu tikybos mokytoja 6 klaseje ant vienos merginos supykusi taip kalbejo: "tavo vaikai gims invalidais". Ir ji man labai primena musu Lina. Meile be tolerancijos yra ne meile. Jei nera tolerancijos, tai yra vergvaldyste (noras bet kokia kaina palauzti kitus). Na tu nenaudoji fizinio smurto, bet tik psichologini. Isivaizduoju tavo artimus zmones (jei ju aisku turi), arba jie su dievu ir su tavimi, arba pastoviai tures vargsai klausytis, kokie jie nelaimingi ir kokiu blogu keliu eina. BLOGA MAN NUO TOKIOS MEILES IR TOKIO GERIO. Man vel asocijuojasi su viduramziu fiziniais kankinimais: "te kencia kunas nuodemingas, idant jo siela butu laisva". Taip, nera fizinio smurto, yra tik psichologinis. Visgi, nors esi ir jautiesi "nuolankus bei nusizemines" visgi nori buti lyderiu. Kadangi jautiesi "biblijos zinovu", tai gali vesti zmones paklususius tau. Trumapai tariant, tampi svarbus ne tik pries "Dieva", kiek pries zmones. Analogija materialinias turtams. Tiesiog itakoti ir daryti itaka kitiems zmonems. Ir priemones, kurias naudoji, man primena, kad turi tironisku savybiu, nuo zodzio "Tironas". Tikrai nesitikiu, kad nors i viena punkta atsizvelgsi ar nors ka permastysi. Jei ko tikeciaus, tai vel lavinos "zemes kirminu, sielos skurdo ir t.t.". Nes manau, kad gal ir savo sielos gelmeje zinai, kad nesi teisus, bet tu tiesiog negali nusileisti, nes prarasi tai, ka tiek laiko kurei. Be savo tikejimo ir itakos zmonems vel tapsi niekuo, nes peju, kad be savo biblijos ziniu ir esi niekas (ne vieno vietoje nieko daugiau be biblijos ir nepastebejau). Tad tau pripazinti tiesa del visu siu argumentu, del kriksiconybes ir t.t. yra tas pats kaip pripazinti, kad esi niekas. Ir vel, kadangi, tu esi egoistas (mano nuomone), tu to niekada nepadarysi: neissizadesi saves. Pabaiga pakartosiu: NEGALI BUTI MEILES BE TOLERANCIJOS IR SUPRATIMO, ko tavyje niekados nebuvo. Nemanau, kad tu esi zmogus, kuris po ispazinties keiciasi, nes yra toks posakis: "zmogus ant tiek gerai moka rasti pasiteisinimus, net pries pati pona dieva". Tad tealeidzia Tau Tavo Dievas.
ir man jie visi turi vienoda verte kuri yra auksciausia ymanoma ir neykainojama
