Labai šaunu, kad tokiame amžiuje jau apie tai susimastoma. Tai šį tą rodo, šiokį tokį protą, subrendimą. Čia yra toks klausimas į kurį ne visi suaugę ar pagyvenę žmonės net sugebės atsakyti ir jų nuomonės tikrai labai dažnai šiuo klausimu skiriasi. Tiesiog visiems žmonėms yra skirtingai.
Gyvenime yra keletas svarbių dalykų, tai laimė, meilė na ir pinigai. O rasti savo pašaukimą, gali tapti labai didele dilema. Iš esmės mums mūsų misijos transliuojasi svajonių pavidale nuo vaikystės... Net kaip yra sakoma, pasiklydusiems suaugusiems, kurie neranda savo pašaukimo ar misijos, rekomenduojama prisiminti vaikystę, kad prisimintų apie ką svajojo. Arba mokytis iš vaikų, juos stebėti ir t.t... Kad išmokti gyventi...
Jūs dar jauna ir galbūt jas pamenate. Na po to sociumas, tėvai, mokykla, visuomenė, universitetas, darbas užgožia tai ir žmonės pamiršta savo pradines misijas. Šiuo metu dar visur galioja asmenybės menkinimo sistema, kuri yra didžiulė kliūtis dabartiniam jaunimui. Ši sistema, užgožia tikrą misiją su savo "tiesomis", kurias bando įkišti į galvą visi mano išvardinti punktai. Po to tenka stengtis prisiminti. Tai jeigu kažką svajojate ar svajojote, tai labiau išanalizuokite tai.
Kaip yra sakoma, mergaitė piešia paveikslus, bet piešia ne taip, kaip ją mokė pvz. mokykloje ar kaip visuotinai priimta. Ir visi ją guja į kampą ant jos rėkia, kad ji piešia jų manymu neteisingai, negražiai ar negerai. Jai tada yra keli variantai: Pradėti piešti kaip visi ir pavirsti eiline daržove, visai nustoti piešti - irgi virsti eiline daržove, arba užsispausti į kampą ir toliau piešti tai ką piešė, o vėliau apie jos paveikslus šnekės visas pasaulis. Dėl jos originalumo ir t.t...
Dabartinė sėkmingo gyvenimo koncepcija yra susirasti tokį užsiėmimą, kuris jums patinka, ką veikdami jaučiatės laimingi ir sugalvoti kaip iš to pasidaryti pinigų. Pvz. verslą ar dar kažką ar kažkur įsidarbinti ir tai dirbti. Na skirtumo nėra. Darbas turi patikti, kitaip kentėsite.
Tačiau, kiek pastebiu, dažnai žmonės studijuoja tokias specialybes ko po to gyvenime nedirba. Tik sugaišta gyvenimo laiką, na gal gauna kažkokį lapuką, bet daug iš to naudos nebūna... Pvz. moteris studijuoja lietuvių kalbą, nori tapti lietuvių kalbos mokytoja, bet po to vėliau ji išteka, susilaukia 3 ar 4 vaikų ir mato, kad iš tokios algos nesugebės išlaikyti savo vaikų. Po to mokosi kalbas, vadybą ir dirbai visiškai kitą darbą. Tai parodo, kad reikia žiūrėti, kad darbas būtų ir pelningas, ne vien jaustis laimingam jį darant. O dar kaip taisyklė, moterys gauna mažesnes algas nei vyrai. Taip jau yra šioje planetoje...
Reikia tiesiog žinoti, kad šiame pasaulyje viskas yra įmanoma ir bet kokia jūsų svajonė gali išsipildyti. Pasiekti galima viską. O tada galvokite ko jūs norite? Ką jums patinka veikti ar tai pelninga, jeigu ne, tai kaip padaryti tai pelningu dalyku. O jeigu to neišeina, galvoti kas jums dar patinka. Bet daugelis saugusių vėliau gailisi, kad kažko nedarė, ką svajojo daryti vaikystėje. Kaip vienas mano draugas sako, geriau padaryti ir po to jeigu kas gailėtis, nei nepabandyti ir po to gailėtis visą likusį gyvenimą...
Sunku patarti ką išsamiau, reikėtų bent zodiako ženklą pasižiūrėti pagal tai eina suprasti vertybių sistemą. Priminsiu tik tai, kad tai ką sako tėvai ar kiti, yra gerai tik jiems, o ne jums. Vyresni žmones gyveno skirtingu laikotarpiu, skirtingos jų aktualijos. O dabar ir profesijų daugiau ir visko. Žmonės kiti dirba pvz. per internetą ar dar kažkaip. Kaip aš pvz. dirbu jau 5 metai namie. Nors pats, kažkur nuo 30 metų pradėjau suprasti, kad ką veikiu yra ne mano ir kuo toliau tuo man mažiau norisi dirbti ką dirbu (programuotojas). Atradau, kad man įdomu studijuoti senovę, piramides visokias ir t.t... Geriau būčiau tapęs kokiu archeologu, bet mokslo keliu, taip nutiko kad nėjau. Ir dabar nesijaučiu laimingas, tai vistiek galvoju tuo užsiimti, tik savaip. Bet tam reikia paruošti dirvą, nes dabartinis mano gyvenimas visiškai kitoks. Sugalvoti, kaip veikti tai kas man patinka, kam degu aistra ir dar kaip tai padaryti pragyvenimo šaltiniu, kad netektų badauti. O juk tai senos svajonės, tuo domėjausi vaikystėje, taip išeina reikėjo prie to ir pasilikti. Nors programavimas ir kompiuteriai irgi buvo hobis, bet per kelias dešimtis metų, tiesiog programavimo tema man tapo išsemta, nėra ko siekti ar kur tobulėti ir pradėjau tyrinėti tai, kas buvo įdomu nuo vaikystės.
Tai va. Čia jums šiek tiek duonos apmąstymams. Ne piniguose laimė, bet be jų ją pasiekti yra labai sunku. Kaip Konfucijus sakydavo - susirask savo mėgstamą darbą ir visą gyvenimą neteks dirbti. Tiesiog to nesuvoksite kaip darbo ar prievolės, o į tai eisite kaip į šventę!
Sėkmės gyvenime!