81

Re: Apie savivertę

Laimutė wrote:

....netiki traumomis, Vytautai? Įdomu, kaip tu sugebi apeiti praeities nuoskaudas. Man tai niekaip nepavyksta. Kuo labiau stengiuosi pamiršti, tuo dažniau grįžta ir dar ryškesnės ir skausmingesnės. Pagaliau supratau, kad nereikia niekam niekada atleisti. Pyktis ir pagieža tiems, tai vienintelis būdas, kuris saugo mano sąmonę nuo visiško mentalinio mazochizmo. Tai lyg savivertės skydas nuo jos degradavimo. Mano savivertė neaugo nuo to, kai bandžiau atleisti ir pamiršti , ji mažėjo.

Keista...Man lb.padeda ignoravimas ir abejingumas.Tiesiog tas asmuo ar situacija neverti nei laiko, nei jėgų. Tai reikia paleisti, nupūsti kaip kokią dulkę ar plunksną pavėjuj. Savivertė susijusi su mano vertybėm. Į jas ir fiksuojuosi.
Putinui linkiu nusišaut.

82

Re: Apie savivertę

Ieva wrote:
Laimutė wrote:

....netiki traumomis, Vytautai? Įdomu, kaip tu sugebi apeiti praeities nuoskaudas. Man tai niekaip nepavyksta. Kuo labiau stengiuosi pamiršti, tuo dažniau grįžta ir dar ryškesnės ir skausmingesnės. Pagaliau supratau, kad nereikia niekam niekada atleisti. Pyktis ir pagieža tiems, tai vienintelis būdas, kuris saugo mano sąmonę nuo visiško mentalinio mazochizmo. Tai lyg savivertės skydas nuo jos degradavimo. Mano savivertė neaugo nuo to, kai bandžiau atleisti ir pamiršti , ji mažėjo.

Keista...Man lb.padeda ignoravimas ir abejingumas.Tiesiog tas asmuo ar situacija neverti nei laiko, nei jėgų. Tai reikia paleisti, nupūsti kaip kokią dulkę ar plunksną pavėjuj. Savivertė susijusi su mano vertybėm. Į jas ir fiksuojuosi.
Putinui linkiu nusišaut.

Aš tai negaliu taip. Mano savivertė labai susipynusi su mano ego ir išdidumu. Jei aš paleisiu, tai man reikš mano pažeminimą ir sulaužytą orumą. Nenoriu būti nuolanki tokiems. Man tai nekainuoja nei jėgų nei laiko. Kai bandžiau atleisti ir užmiršti, va tada kainavo labai daug jėgų.

83 (edited by Ieva 2023-02-18 16:00)

Re: Apie savivertę

Taip ir tampa akivaizdu, kokie visi esam skirtingi. Svarbiausia, manau, neprieit iki savidestrukcijos, noro sunaikint save. Juk visi esam mirtingi, tai gyvenkim, kol gyvenasi.

84

Re: Apie savivertę

Laimutė wrote:
Ieva wrote:
Laimutė wrote:

....netiki traumomis, Vytautai? Įdomu, kaip tu sugebi apeiti praeities nuoskaudas. Man tai niekaip nepavyksta. Kuo labiau stengiuosi pamiršti, tuo dažniau grįžta ir dar ryškesnės ir skausmingesnės. Pagaliau supratau, kad nereikia niekam niekada atleisti. Pyktis ir pagieža tiems, tai vienintelis būdas, kuris saugo mano sąmonę nuo visiško mentalinio mazochizmo. Tai lyg savivertės skydas nuo jos degradavimo. Mano savivertė neaugo nuo to, kai bandžiau atleisti ir pamiršti , ji mažėjo.

Keista...Man lb.padeda ignoravimas ir abejingumas.Tiesiog tas asmuo ar situacija neverti nei laiko, nei jėgų. Tai reikia paleisti, nupūsti kaip kokią dulkę ar plunksną pavėjuj. Savivertė susijusi su mano vertybėm. Į jas ir fiksuojuosi.
Putinui linkiu nusišaut.

Aš tai negaliu taip. Mano savivertė labai susipynusi su mano ego ir išdidumu. Jei aš paleisiu, tai man reikš mano pažeminimą ir sulaužytą orumą. Nenoriu būti nuolanki tokiems. Man tai nekainuoja nei jėgų nei laiko. Kai bandžiau atleisti ir užmiršti, va tada kainavo labai daug jėgų.

Na taip - nebetikiu traumomis kaip pasiteisinimais ar žmogaus vertinimo "agregoru" (sakykim mane tėvas mušė vaikystėje- nu ir ką? ar augau be tėvo vaikystyėje - nu ir ka? arba vaikystėje neturėjau teisingo autoriteto - nu ir ką..? verkšlenimas priveda prie isisenėjusių traumų ir regis žmogus atrodo suluošintas tada... man be viso to ir dabar begale neteisybės patiriu- pvz man neduoda paskolos nors ir kredingumas pasakiškas, bandžiau pykti- nepadėjo, tvarkausi sodyboje su kuria ribojasi melioracijos griovys (seniau jis buvo natūralus upelis), vienos ministerijos paliepimu jis buvo sterilizuotas/išvalytas kartu sunaikinta ištisa ekositema, kitos ministerijos paliepimu ūkininkams ketina nebeleisti auginti javų šalia Šešupės, visi nepatenkinti... tiesa iš to griovio kuris buvo išvalytas - bebrai persimetė į mano sodybą, jie nugraužė ąžuoliuką kuris matosi mano coveryje ir galybe kitų medžių, galiu eiti pasikarti arba tikėti savo svajone, pasodinti kitą ažuoliuka ir po užsienius nebestirankyti... tiesa, toji ministerija kuri siekia atgaivinti ekositemas ir dalis ekologų kurie turi didesnę galią valdžios svertuose tesugeba skėsčioti rankomis dėl išvalyto griovio situacijos (nes nenori diskretituoti savo "likomo brolių" sėdinčių už valstybės kontrolės vairo). na ok paverkšlenau ir aš. tačiau savo tokio verkšlenimo nekenčiu, nors jis retkarčiais išlenda, tačiau faktus vertinu tik pagal faktus, o palyginus su kokiais afrikiečiais ar Ukrainiečiais kogero gyvenu iš vis it rojuje... mano atveju viskas priklauso kiek pozityviai ir konstruktyviai imsiuosi veiksmų nuo kurių malonu būtų kartu man ir visiems, nors vengiu apsoliutinių sąvokų tačiau "visi" sąlyga galioja absoliutinu principu. tiesa visada būna pereinamieji etapai, kur regis nėra išeities iš padėties, tačiau dalykai keičiasi... pritariu Ievai, kad neverta eikvoti energijos kai kuriems asmenims. tačiau labai malonu nejausti skausmo nesuvaidintai, kad ir kokias neteisybes esi patyręs (gal tai meilė bendraja prasme..?). nors esu labai piktas ir ant pačios meilės, kai pamilau moterį ir taip viskas susidėliojo kad mudviejų keliai nesusijungė, tuo tarpu jaučiau nepapratą skausmą ir diskomfortą viduje, nors pripažinsiu nieko stebuklingesnio gyvenime neesu jautęs... gryžau prie to "blankaus sapno", kuris turėtų toks ir likti ir eiti sodinti naują ąžuolą:DD. tai ką čia parašiau Kristus sakė - "tas kuris griebiasi arklo ir dairosi atgal - netinka Dievo karalystei" gal prieš mėnesį išgirdau dar "jūs nepriklausoste patys sau", nors kogero esu girdėjas tai ir anksčiau xD. tiesa jeigu apie mano individualų religingumą vis dar niekaip nesuprantu, kodėl Kristus norėjo, jog jį valgytų duonos pavidalu per mišias...? nesiūlau kažkam atsisakyti savęs suvokimo logikos, nes tai pavojinga jeigu periimamas "neatidirbtas kitas modelis". gal pasirodys keista, tačiau aš save kaip "nepriklausantį nuo kitų" nužudžiau kai skaičiau Dalaialamos knygą apie savęs pažinimą, tačiau jos iveikiau tik pusę, nes labai jau sunkokai skaitėsi - regis matematinėmis formomis norėta aprašyti "nušvitusiojo" sąmonė, na ir kritinis faktorius buvo tas, kad ten nekalbama apie svajones, o daugiau viskas kas susija jog fizinė plotmė tėra kančių terpė ir čia reikia tik "skaistėti" ir suprati, jog visa yra tuštuma... tačiau apie savęs nužudymą kaip patį išsavęs pasirodo kalbėjo ir Kristus, nors šios religijos regis yra Dievo atžvilgiu totaliai priešingos. atskleisu mažą paslaptį- nužudyti tereikia seną savęs suvokimą, tuo pačiu gimti Dievo sąmonei- mano supratimu gimti Dievo sąmonei yra ilgas procesas ir nesibaigiančios pagundos gryžti prie ego savęs suvokimo, nes istorija byloja, kad tokius kaip Kristus - žudo, tačiau tik todėl, nes kaip jis pats sakė - "atleisk jiems tėve, nes jie nežino ką daro..." tačiau mano atveju pasakysiu - Kristui buvo lengviau, nes jis manėsi jaučiąs Dievą, nors gal būt jam prieš pat mirtį "atsivėrė" - "Aba, kodėl mane apleidai?", tad deja tiesa ta, kad Dievas kogero myli taip pat stipriai kiekvieną nusidėjėlį kaip ir šventajį, netgi dėl nusidėjėlių leidžia kentėti savo "vaikams". ir visgi čia atsiranda prasmė atsisakyti asmeniškumų ir priimnti budistų ne Dievo filosofiją... mano keistumo ir vilties paslaptis, ta jog tikiu jog Dievas savo kūriniu žmogumi tiki gal būt labiau negu patys žmonės turėtų tikėti Dievu ir visgi jeigu ir "kalnus nuversiu pats savo jėgomis" mano ego mane - pražudys, jeigu pamiršiu kad visi su visais yra susija, o ta pati Dieviškoji sąmonė nėra materialios prigimties, ir nėra nusavinama, tačiau prie jos prisijungti yra malonu. simptomai - niekada nesijauti vienišas, visa yra skirta tau ir tu pats esi visumos dalis, tiesa pasakius elementriai jeigu sieki adekvačiai šių simptomų, tai ir prisijungi prie Dieviškosios sąmonės, turint galvoje, kad niekas dėl mūsų neturi kažką daryti ir mes tuo pačiu neprivalome, Dieviškoji sąmonė veikia tik laisva valia ir bendrumo jausmu. p.s. meilė man vis dar yra paslaptis, bet kai pasodinsiu ąžuolų krūvą...:D

85

Re: Apie savivertę

Gražiai pripūstas balionėlis smile
Dabar bent akimirkai įsivaizduok, jog supratai, kad Dievo nėra.
Kaip manai, ar sprogdamas balionėlis dadės ar atims (ego)?

86

Re: Apie savivertę

Sąmoningam, adekvačiam subrendusiam žmogui žinojimas ar dievas yra ar nėra - nieko nekeičia. Jis tiesiog žino, kad nieko nežino, bet elgiasi žmoniškai, nes jam taip geriau ir tiek.

87

Re: Apie savivertę

Ieva wrote:

Sąmoningam, adekvačiam subrendusiam žmogui

tai tikrai ne apie mane)

88

Re: Apie savivertę

Ieva wrote:

Sąmoningam, adekvačiam subrendusiam žmogui žinojimas ar dievas yra ar nėra - nieko nekeičia. Jis tiesiog žino, kad nieko nežino, bet elgiasi žmoniškai, nes jam taip geriau ir tiek.

Taip, bet kodėl remiamasi į kažką, kas nėra 100% aišku? Kodėl nusiimama atsakomybė ir atsiduodama į kažkieno valią apart naudojant savo jėgas?
Kad esam silpni tai aišku, bet tuomet nebūtinai save apgaudinėti.

89

Re: Apie savivertę

Konstantinas wrote:
Ieva wrote:

Sąmoningam, adekvačiam subrendusiam žmogui

tai tikrai ne apie mane)

Tu ką, nesubrendęs? smile

90

Re: Apie savivertę

Laimutė wrote:
Konstantinas wrote:
Ieva wrote:

Sąmoningam, adekvačiam subrendusiam žmogui

tai tikrai ne apie mane)

Tu ką, nesubrendęs? smile

tai aisku kad ne) as pastriges vaikysteje

91 (edited by Ieva 2023-02-19 18:58)

Re: Apie savivertę

Laimutė wrote:
Ieva wrote:

Sąmoningam, adekvačiam subrendusiam žmogui žinojimas ar dievas yra ar nėra - nieko nekeičia. Jis tiesiog žino, kad nieko nežino, bet elgiasi žmoniškai, nes jam taip geriau ir tiek.

Taip, bet kodėl remiamasi į kažką, kas nėra 100% aišku? Kodėl nusiimama atsakomybė ir atsiduodama į kažkieno valią apart naudojant savo jėgas?
Kad esam silpni tai aišku, bet tuomet nebūtinai save apgaudinėti.

Žmonės tiesiog tiki, nes jiems to reikia, kad neišprotėtų iš nevilties, o kiti tuo naudojasi. Gal vienas kitas dvasininkas ir doras, bet jie hierachijos gniaužtuose kaip kariuomenėje.

92

Re: Apie savivertę

Ieva wrote:

.....
Putinui linkiu nusišaut.

Nieko nesupratau - prie ko Putinas ir savivertė?
Ir kaip Jūs, Ieva, su savo įvaizdžiu čia staiga galite užsiimti.... tokiais palinkėjimais? aš suprantu, kad tai gali linkėti kiti žmonės, bet Jūs????

93

Re: Apie savivertę

Andre wrote:
Ieva wrote:

.....
Putinui linkiu nusišaut.

Nieko nesupratau - prie ko Putinas ir savivertė?
Ir kaip Jūs, Ieva, su savo įvaizdžiu čia staiga galite užsiimti.... tokiais palinkėjimais? aš suprantu, kad tai gali linkėti kiti žmonės, bet Jūs????

Įvaizdis nėra tikrovė.
Putinui negaliu likti abejinga ir nupūsti kaip plunksną...

94

Re: Apie savivertę

Kaip ten bebūtų, bet Vytauto mintis skaityti labai įdomu.
Iš vienos pusės gerai tikėti, bet tikėti negalima aklai, kad nebūtų taip kaip Ieva minėjo. Ypač bjauru, kai naudojamasi žmonėmis sergančiais mirtinomis ligomis.

95

Re: Apie savivertę

Andre wrote:
Ieva wrote:

.....
Putinui linkiu nusišaut.

Nieko nesupratau - prie ko Putinas ir savivertė?
Ir kaip Jūs, Ieva, su savo įvaizdžiu čia staiga galite užsiimti.... tokiais palinkėjimais? aš suprantu, kad tai gali linkėti kiti žmonės, bet Jūs????

Man tai patiko... taip šaltai, lyg tarp kitko ėmė ir palinkėjo, šaunu smile

96

Re: Apie savivertę

Laimutė wrote:
Andre wrote:
Ieva wrote:

.....
Putinui linkiu nusišaut.

Nieko nesupratau - prie ko Putinas ir savivertė?
Ir kaip Jūs, Ieva, su savo įvaizdžiu čia staiga galite užsiimti.... tokiais palinkėjimais? aš suprantu, kad tai gali linkėti kiti žmonės, bet Jūs????

Man tai patiko... taip šaltai, lyg tarp kitko ėmė ir palinkėjo, šaunu smile

Ačiū už supratingumą.

97

Re: Apie savivertę

Aš kažkodėl nemanau, kad jis nusišautų. Visgi, manau, koks jis bebūtų despotas, bet garbingai mirti jam turėtų būti labai svarbu.

98

Re: Apie savivertę

Laimutė wrote:

Aš kažkodėl nemanau, kad jis nusišautų. Visgi, manau, koks jis bebūtų despotas, bet garbingai mirti jam turėtų būti labai svarbu.

Būtent. Jis beviltiškas visais požiūriais.

99

Re: Apie savivertę

na prirašiau labai daug ir manau labai teisingai(bet čia mano nuomonė, jūsų kontraargumentai man "neikandami", tačiau jeigu pervestumėte man kokį viena kita šimtelį pinigų saskaiton, pasakyčiau, kad klydau ir jūs atvėrėte man akis...). kaip minėjau kiekvienas turi laisvę, kuri yra sąlyga visa ko didingo... tad neverčiu jūsų nežiūrėti į praeitį:D, žiūrėkti kad norit, ką aš jums..?:D kažkoia pieva Laimute tu su tuo balionėliu parašei... balionėlis?:D Dievo nėra? gi minėjau, kad budizmas labai gerai, tik stokoja vilčių, o ten jeigu pasidomėtum, Dievą netiki, dar Kristaus aimanas ant kryžiaus ivardinau, ko pasekoje, Dievas jeigu yra, vadinasi jis gal koks bejausmis..? o vėliau ivardinau, kad Dievas greičiausiai labiau tiki pačiu žmogumi, negu žmonės turėtų tikėti nuolatos žarstomomis Dievo malonėmis laužtomis iš piršto... visa tai on top užkelia tai jog laisvė yra viena svarbiausių dalykų, todėl jeigu Dievas ir yra, jis vargiai kišis koreguodamas savo kūriniją ir jis liks veikiausiai "paslaptyje" iki žmogus pradės regėti jo planą, t. y. jo mintis. aš kiekviena ryta ir vakara klausu savęs - kas aš esu? nuoširdžiai atsakau- nežinau, tik žinau ko siekiu, man to pakanka, net jeigu ir nepasieksiu ko siekiu...
Kaip galiu eikvoti energija savo savimeilei ego pagrindu, jeigu nežinau kas esu..? ok sakykim esu vyras, manot savoka "vyras" neša pakankamai informacijos kad ant jos galėčiau prasmingai statyti savimeilę? tiesa man savimeilės netrūksta, tačiau matau jūs manęs nemylit, tai kas belieka...?:D Ieva mes visi esam prisitaikėliai(tai nėra nei blogai nei gerai), judvi taikotės prie to ko jums reikia, aš taikausi prie to ko man reikia, todėl sąvoka "adekvatu" yra gana subjektyvu, nors tiesa ir aš minėjau šitą sąvoką...:D "plakit" kad taip jau norit, na ir visgi, sekmadienis gi - Kristaus ramybės visiems.:D tikėti/pasitikėti tuom kam nereikia eikvoti energijos kontrolei, yra gera . Kai buvom vaikai šią rolę tesiogiai atliko mūsų tėvai(gal ne visi idealiai, bet negi dairysimės atgal?), kai suaugame galim pasitikėti mokslininkais arba vis dar savo tėvais ar kunigais, arba kažkuo kas neapčiuopema, bet tikra, pvz svajonėmis ir tais kurie jas palaiko, bet labiausiai savimi, net jeigu kaip ir aš nežinote kas esate:D. o tie kurie žino kas esą, tai kogero jau žino visas visatos paslaptis ir netgi pasakys kas aš esu(čia buvo sarkazmas).

100

Re: Apie savivertę

Ačiū, Vytautai, kad pasidalinot.