Tamsta, as asmeniskai nefilosofuoju, o pasidalinu savo gyvenimiska patirtimi sia tema. Esminis dalykas, kad jums visiems cia labai truksta elementaraus pozityvumo. As nesakau, gal jusu amziuje ir sunkiau buti atviram, bet kaip ir pats rasote: gal siek tiek uzdaras... Tai jei esi uzdaras, tai niekas prie taves neprieis ir nepaklaus ar tave atidaryti, o gal tu zmonos ieskai. Gal as ir per daug optimistas tebunie, bet tai man netrukdo mokytis universitete, bendrauti su zmonemis, nuvykti i kluba, pakalbinti mergina ar moteri. Paprasciausiai per daug kompleksu turite, per daug visur tik sudus matote. Pasauli susikuriame patys ir matome toki, koki norime matyti. Uzsiauginkit stora zieve, eikit per gyvenima iskelta galva, nebijokit buti drasus, net beviltiskose situacijose. Geriau gailetis to, ka padarei ir nepavyko nei to, ko net nepabandei daryti. Taip daugumai, merginu rupi grozis, seksas, pinigai, bet jusi amziuje moterys kitokios ir tikrai galima rasti gyvenimu nusivylusiu moteru, kurioms pravers jusu buvimas salia ir jusu pozityvumas. Is patirties galiu pasakyti neigaliuju ginklas - pozityvizmas, o kai jo nera, tai nera tikejimo. Belieka tik sedeti prie pc ir apie sudus kalbeti. Zinokit, jaunoji i namus tikrai neatkeliaus, ja reikia sutikti, o sutikti galima tik isliejant i bendra zmoniu gyvenima, nebijant parodyti saves ir kartais net paironizuoti is saves. Mano palinkejimas visiems savo likimo draugams: Uzsiauginkit stora zieve, nustokit save laikyti kitokiais ir maziau bukit kompo genijais, o eikit i gyvenima aukstai pakelta galva, nebijodami save parodyti kokie esat. Sekmes ieskant laimes gyvenime, kiekvienas ja rasime. Tereikia tiketi.