Keletas įžvalgų:
Man toks komforto zonos plėtimas vien dėl plėtimo skamba kažkaip dirbtinai. Turbūt dažnesnis atvejis - kai kažkokiose konkrečiose situacijose jautiesi prastai ir tada galvoji kaip galėtum jaustis geriau 
Bet tada naudingiau būtų kalbėti konkrečiai apie tas situacijas, baimes ir galimus sprendimus.
O apskritai galima pasidžiaugti tuo, kad begyvenant komforto zona tik plečiasi. Taigi net ir nieko specialiai tuo klausimu nedarant begyvendamas pradedi neblogai jaustis vis didesnėje situacijų aibėje . Na o jei norisi procesą paspartint, galima vadovautis žodžiais iš vienos dainos - "kad išbandyt save gyvenimu, yra tik vienas būdas" 
Na ir dar pora dalykų, kas čia manau tiktų:
- labai gera kalba iš TED http://www.youtube.com/watch?v=iCvmsMzlF7o (bent man klausant kalbos apima jausmas, kad kalbama apie pamatinius dalykus (maždaug, "she's onto something there"))
- Ruzvelto citata iš minėtos kalbos ("Man in the Arena Quote"): It is not the critic who counts; not the man who points out how the strong man stumbles, or where the doer of deeds could have done them better. The credit belongs to the man who is actually in the arena, whose face is marred by dust and sweat and blood; who strives valiantly; who errs, who comes short again and again, because there is no effort without error and shortcoming; but who does actually strive to do the deeds; who knows great enthusiasms, the great devotions; who spends himself in a worthy cause; who at the best knows in the end the triumph of high achievement, and who at the worst, if he fails, at least fails while daring greatly, so that his place shall never be with those cold and timid souls who neither know victory nor defeat.
