Žinot Esmeralda, nesivarginkit koreguoti jo fantazijų, žmogus gyvena savo pasaulyje, ir jo įsivaizdavimai yra jo ligos rezultatas. Čia pat atsiminiau vienoje gydymo įstaigoje "kalintį" pacientą, kuris įsivaizduoja esantis nacių SS generolas 
) Jo suvokimu, komunistai jį uždarė ir bando "išvesti iš proto" ) Su visais įėjusiais sveikinasi (kaip naciai) "Hi Hitler" ir per kelias sekundes nustato, kas atėjo (kas tu esi) - komunistas ar nacistas. Paėmus mane, neabejotinai būtų: "Ačkarikas.. reiškia komunistas.. Sušaudyt tave (rėkia)! Ne! Per švelniai.. Pakart! Turgaus aikštėj! 
O jei įsijaučia tiek, kad reikia suleisti raminamų, tai besipriešindamas rėkia ką nors iš serijos "sprinkit mano krauju komunistai..", "palaukit, ateis diena kai maniškiai išvaduos, visi kabėsit kylpose!" ir pan. ) Stebina proto aštrumas ir kiekvienos situacijos pritaikymas savo įsivaizduojamam pasauliui. Na čia jau, paprastai šnekant, liepto galas 
O iki to kelias ilgas. Panašumų truputį yra su mūsų personažu, tiesa? )
Priversti jį pasijusti taip, kaip Jūs jaučiatės po jo kalbų? Aš manau po šio pavyzdžio to nebebandysit Tai bergždžias reikalas Komentuoti žinoma galima (gal netgi reiktų), bet pykti ant jo tikrai neišmintinga Sėkmės žiūrint tolesnes "tinsanio ir komunistų, tfu.. ačkarikų, nuotykių" serijas
tik savivertė paties, šlubuoja taip, kad net akis bado 
