rasha wrote:tarkim< didelis atsiprasymas apkuniems zmonems> storuli tik pavadinus storu, ar yra panaudotas psicologinis smurtas? Ir kuriam is ju siulytumet kreiptis i psichologa: tam, kuris pavadino, ar tam, kuri pavadino, ir kodel ? Bet yra daug zmogiskuju trukumu, apkunumas, tik pirmas soves i galva pavyzdys. Kaip su tuo tvarkytis? Gal turit pavyzdziu?
Riba, kur prasideda taip vadinamas psichologinis smurtas (toliau vadinsiu emocinis) yra labai slidi. Nagrinėjant konkretų emocinio smurto atvejį, svarbiausi klausimai yra 3: Kaip dažnai? Kaip ilgai? Kaip smarkiai?. Konkrečiai šis atvejis, jeigu tai išsprūdo 1 kartą, beabejo tai nėra emocinis smurtavimas. Bet jeigu jis tampa pastoviu, ir yra sistemingas, nukreiptas konkrečiam žmogui menkinti, žeminti ir visaip įžeidinėti (ypač lydint grasinimams), čia mes neabejotinai turime emocinį smurtautoją. Jeigu esate šioje padėtyje, į psichologą reikia kreiptis būtinai.
Jeigu jaučiatės kitus pamokantis ir "į vietą dedantis" piktas stipruolis, į psichologą kreiptis taip pat reikėtų, nes normaliai žmogui nėra poreikio tokiu būti. Mano asmenine nuomone, agresorių reikia gesinti su pirmu to proveržiu, nes nesutikęs pasipriešinimo jis tęsia tokį elgesį ir "tobulėja" geometrine progresija.
Kiekvienas žmogus turi ir agresoriaus ir aukos polinkių, ir jeigu gyvenimas įstūmė į vieną ar kitą vaidmenį, tvarkytis reikia pačioje pradžioje kreipiantis į tėvus, mokytojus, priklausomai kur tai vyksta, namai ar mokykla, o sunkesniais atvejais kreiptis į specialistus.
Pavyzdžių gausiausia karo belaisvių stovyklose, kalėjimuose, mokyklose ir t.t..
Sėkmės einant gyvenimo keliais ir klystkeliais