You are not logged in. Please login or register.
Diskusijų forumas → Klausimai, Patarimai Ir Kitos Temos → Veido bruožai ar kūno sudėjimas?
Dar pamiršau apie apšvietimą. Daugelio nuotraukos yra prastos vien dėl blogo apšvietimo. Stiprus apšvietimas, pvz. saulė irgi tą visą detalizaciją žemins. O fotografuotis namie aplamai nerekomenduotina, gaunasi labai prastos nuotraukos... Blicas ir ne visada išeitis, galima gaut po to melsvus atspalvius prie tokio apšvietimo ir panašėsite į lavoną...
Dar pamiršau apie apšvietimą. Daugelio nuotraukos yra prastos vien dėl blogo apšvietimo. Stiprus apšvietimas, pvz. saulė irgi tą visą detalizaciją žemins. O fotografuotis namie aplamai nerekomenduotina, gaunasi labai prastos nuotraukos... Blicas ir ne visada išeitis, galima gaut po to melsvus atspalvius prie tokio apšvietimo ir panašėsite į lavoną...
O ką daryti, jei nėra foto ? 
. Reikia susitikti gyvai, kad patinkantis bičas/ar kas kitas su kuo čia susirašinėjau įvertintų bruožus ir figurytę. 
. Pagal nuotrauką spręsti apie tai ar patinka veido bruožai ? Aš sprendžiu tik gyvai. Galiu nueiti ir į aklą pasimatymą. Realybėje viskas būna visiškai priešingai ir kitaip dažniausiai nei yra nuotraukose.
na na ir su kuo tu cia susirasinejai? 
Arvydas wrote:Dar pamiršau apie apšvietimą. Daugelio nuotraukos yra prastos vien dėl blogo apšvietimo. Stiprus apšvietimas, pvz. saulė irgi tą visą detalizaciją žemins. O fotografuotis namie aplamai nerekomenduotina, gaunasi labai prastos nuotraukos... Blicas ir ne visada išeitis, galima gaut po to melsvus atspalvius prie tokio apšvietimo ir panašėsite į lavoną...
O ką daryti, jei nėra foto ?
. Reikia susitikti gyvai, kad patinkantis bičas/ar kas kitas su kuo čia susirašinėjau įvertintų bruožus ir figurytę.
. Pagal nuotrauką spręsti apie tai ar patinka veido bruožai ? Aš sprendžiu tik gyvai. Galiu nueiti ir į aklą pasimatymą. Realybėje viskas būna visiškai priešingai ir kitaip dažniausiai nei yra nuotraukose.
Buvo toks anekdotas. Rimta įmonė paskelbia skelbimą, kad ieško kažkokio darbuotojo. Na ir gauna daug CV. Vadybininkas atsakingas už HR ir sako direktoriui, štai va visi šitie atitinka mūsų nurodytus kriterijus (krūva didelė). Vadovas paima tą krūvą, pusė jos išmeta į šiukšlinę ir sako "mes nepriimame į darbą žmonių, kuriems nesiseka".
Taip ir tas nuotraukos nebuvimas. Nenori - nereikia, pats sau sumažini šansus į sėkmę. Bent aš net nesigilinu į tokias anketas... Tokiu būdu, nuotraukos nebuvimas, kvadratukai ir t.t... automatiškai demonstruoja kažkokius psichologinius kompleksus ir puikiai tarnauja, kaip atrankos kriterijus... Juk kas pvz. norėtų susilaukti su kažkokiu ne visai sveikos psichikos žmogumi vaikų, po to pvz. dar ir vaikai bus tokie... Nors būna ir atbulai, kad kai kurias nuotraukas, kartais geriau nerodyti. Ypač jeigu tai kažkokia draugų aplinka, neoficiali, o jūs ne itin kaip nors tvarkingai atrodote. Na, bet kita vertus, rasi tokį kaip save pristatai 
Jūs, žiūriu, turit "talentą" iš eilinio klausimo su galimais dviem paprastais atsakymais išvesti gilias teorijas ir analizes. Žmonės, nejau taip sudėtinga yra pasakyti, kas pirmiau šauna galvon: ar veido bruožai, ar figūra? Juk vienu kartu į abu nesutelkiat dėmesio, visada yra kažkas, į ką pirmiau žvilgtelit, kad ir sekundės dalį. Tai ne, priėjo prie CV, nuotraukų, apšvietimo ir t.t.
Jūs, žiūriu, turit "talentą" iš eilinio klausimo su galimais dviem paprastais atsakymais išvesti gilias teorijas ir analizes. Žmonės, nejau taip sudėtinga yra pasakyti, kas pirmiau šauna galvon: ar veido bruožai, ar figūra? Juk vienu kartu į abu nesutelkiat dėmesio, visada yra kažkas, į ką pirmiau žvilgtelit, kad ir sekundės dalį.
Na man asmeniškai veidas pirmiau, pirmą sekundę, o po to ir visa kita. Nors svarbiau pats žmogus. Išvaizda juk ne viskas, o prie veido, daugumoje atvejų galima priprasti per kelias savaites. Gal su juo teks pastoviai pyktis, dėl požiūrių į gyvenimą nesutapimo ar dėl savo charakterio ar kažkokių kitų priciūdų vers jaustis nemaloniai, nepatogiai ir t.t...
O dėl teorijų, tai esu analitikas. Analitikai mato pasaulį, daug smulkiau nei kiti žmonės, kaip kartais juokaudamas sulyginu su kompiuterine technika - daug didesniu DPI. Atkreipią dėmesį į absoliučiai viską, kiekvieną smulkmeną ir kartais net gali iš to labai daug suvokti ar prognozuoti. Nors ne visada. Pamatai žmogų ir prasisuka milijonas asociacijų atkreipiant dėmesį į absoliučiai viską. Pritaikant sukauptą patirtį, žinių bagažą, visokias analogijas su panašiais vizualiai ar elgesiu ar kitais kažkokiais savo požymiais žmonėmis... Yra net toks posakis, kas neanalizuoja žmonių, tas su niekuo nesipyksta. Nes kas analizuoja, dažnai pastebi visokius žmogaus trūkumus ir t.t... Analitikams tinka profesijos, kaip pvz. daktaras, ar detektyvas, nors ir IT, programavime panašaus kruopštumo reikia...
Aišku ne visada norisi analizuoti, bet forumai mano manymu tam tinka. Tai savotiška proto mankšta. O aš dar treniruojuosi rašyti straipsnius į savo puslapį ir tam išnaudoju kiekvieną progą, jeigu turiu ką pasakyti Man svarbu kuo daugiau teksto parašyti, kadangi geram straipsniui web puslapyje reikia ne mažiau kaip 300 žodžių...
Ninada lia lia wrote:Arvydas wrote:Dar pamiršau apie apšvietimą. Daugelio nuotraukos yra prastos vien dėl blogo apšvietimo. Stiprus apšvietimas, pvz. saulė irgi tą visą detalizaciją žemins. O fotografuotis namie aplamai nerekomenduotina, gaunasi labai prastos nuotraukos... Blicas ir ne visada išeitis, galima gaut po to melsvus atspalvius prie tokio apšvietimo ir panašėsite į lavoną...
Buvo toks anekdotas. Rimta įmonė paskelbia skelbimą, kad ieško kažkokio darbuotojo. Na ir gauna daug CV. Vadybininkas atsakingas už HR ir sako direktoriui, štai va visi šitie atitinka mūsų nurodytus kriterijus (krūva didelė). Vadovas paima tą krūvą, pusė jos išmeta į šiukšlinę ir sako "mes nepriimame į darbą žmonių, kuriems nesiseka".
Taip ir tas nuotraukos nebuvimas. Nenori - nereikia, pats sau sumažini šansus į sėkmę. Bent aš net nesigilinu į tokias anketas... Tokiu būdu, nuotraukos nebuvimas, kvadratukai ir t.t... automatiškai demonstruoja kažkokius psichologinius kompleksus ir puikiai tarnauja, kaip atrankos kriterijus... Juk kas pvz. norėtų susilaukti su kažkokiu ne visai sveikos psichikos žmogumi vaikų, po to pvz. dar ir vaikai bus tokie... Nors būna ir atbulai, kad kai kurias nuotraukas, kartais geriau nerodyti. Ypač jeigu tai kažkokia draugų aplinka, neoficiali, o jūs ne itin kaip nors tvarkingai atrodote. Na, bet kita vertus, rasi tokį kaip save pristatai
Šansus į sėkmę čia ? 
. Manau, kaip čia sėdi visi tie patys nuo amžių gūdumos, taip ir sėdi ligi šiol. Anketa su nuotrauka pritraukia daug nereikalingo dėmesio, kurie ateina vien dėl foto. Man to nereikia. O psichologiniais kompleksais labiausiai čia pasižymi tie, kurie rašo ir liejasi ilgiausiais sakiniais, o realybėje nei žodžio ištarti nesugeba. Patikrinta. .
Šansus į sėkmę čia ?
. Manau, kaip čia sėdi visi tie patys nuo amžių gūdumos, taip ir sėdi ligi šiol. Anketa su nuotrauka pritraukia daug nereikalingo dėmesio, kurie ateina vien dėl foto. Man to nereikia. O psichologiniais kompleksais labiausiai čia pasižymi tie, kurie rašo ir liejasi ilgiausiais sakiniais, o realybėje nei žodžio ištarti nesugeba. Patikrinta.
Viskas visada priklauso nuo tikslo, kokiu tikslu sėdima. Aš daugiau ateinu šiaip pabendraut. Private bendrauju labai mažai ir labai retai ką užkalbinu ir dar daug kartų rečiau su kažkuo susitinku. Nemaža dalis, tai tikrai yra tie patys žmonės. Bet pasėdėjus kokiame draugas.lt, kur viskas labai stipriai monetizuota ir čia, tai vienareikšmiškai čia smagiau bendraujasi ir lengviau kažkaip surasti bendrą kalbą su žmonėmis... Jeigu tikslas nesulaukt dėmesio, aišku tada kokia prasmė sėdėti čia. Bet čia jau kiekvieno asmeninis reikalas, dėl ko jis tai daro
O dėl susitikinėjimo ir bendravimo čia. Tai per daugiau kaip 15 metų, bendravimo internetu, pastebėjau, kad susipažinimas internete, per pvz. pažinčių puslapį ar IRC ar dar per kažką yra visiškai skirtingas nei tikrovėje. Tai daugiau moterų, nei vyrų problema. Moterys dažniau susidaro išankstinę nuomonę apie vyrus. Pvz. vyras pasako, kaip aš kažko nemėgstu ir ji galima sakyti galvoje užsirašo, kad jis to dalyko kategoriškai nemėgsta. O gal tai buvo akimirkos silpnybė, emocija, kai jam tas dalykas pasirodė nemėgstamas, o realiai jis tai mėgsta ar kartais mėgsta. Bet moteris jau "užsirašė" atitinkamą įvaizdžio detalę, kaip fiksuotą konstantą...
Vyrai kartais gali daryti tai ko nemėgsta, vien dėl to, kad išbandyti save. Mesti sau tokį iššūkį, išbandymą. Pakankinti save... Pvz. kaip aš to nemėgstu, bet vistiek tai sugebu įveikti! Pvz. kaip aš nepernešu šalčio, bet vistiek einu per šaltai apsirengęs į lauką, kad nepasirodyti slabaku. Arba, man alergija nuo kažkokio maisto, bet aš jį vistiek valgau ir dievinu, kadangi sugebu tai įveikti ir pan... Vyrai gali to pačio dalyko kartais ir nemėgti ir tuo pačiu metu jį dievinti, kaip pvz. kliūtį, kurią jis sugeba įveikti.
Tokiais ir panašiais būdais, internete susikuriamas klaidingas, iliuzinis žmogaus įvaizdis apie žmogų. O po to tikrovėje susitikus ji pamato visai kitą žmogų. Nors dėl visko yra tik ji pati kalta, bet aišku savęs jokiu būdu kaltos nelaikys Dėl to, aš paprastai sakau tokiems, kurie susitikinėja. Tikrovėje susitikus reikia susipažinti visiškai iš naujo ir pamiršti absoliučiai viską 100% kas buvo bendrauta internete... Dar geriau jeigu tik susirašė iš karto susitinka, kada dar moteris nespėjo susiformuoti iliuzijos... Tokia pažintis bus mažiau pasmerkta paskęsti moterų kuriamose iliuzijose...
Dėl tylėjimo pirmą kart susitikus, čia elementari psichologija. Tai taip vadinamas žvalgybos laikas, kai žmogus, galima sakyti ieško kintamųjų, kokiu būdu su jumis rasti bendrą kalbą. Kaip prie konkretaus žmogaus prieiti ir t.t... Dar jeigu žmogus savęs neparodo, tai juo labiau sunku jį perprasti, kaip su juo bendrauti... Tiesiog bendraujant internetu nėra akių kontakto ir daug paprasčiau yra atvirai ir daug bendrauti, priešingai nei tikrovėje, kur vyksta akistata... Juo labiau jeigu tai naujas ar nepažįstamas žmogus. Kadangi internete gal jis tiesiog neskaitė pusė jam rašyto teksto, o tikrovėje, tai girdėdamas gali dar ir kaip sureaguoti...
Daugelis vyrų yra tiesiog užsidarę, net ir ekstravertai, jeigu tai visai nepažįstama kompanija. O moterys yra daug labiau linkę į bendravimą ir joms šį barjerą pereiti yra daug lengviau, joms tai įprasta. Tylėjimas dar gali būti ir patikimo, pasimetimo signalas. Kai pvz. vyrui labai patinka moteris ir jis nežino ką jai sakyti, kad visko nesugadinti Tada iniciatyvos turėtų imtis moterys. O vyrai, jeigu jis buvo atviras ir daug rašė internete, po kurio laiko darys tą patį ir tikrovėje.
Vyrai juk paprastai stresuoja daugiau, moterys bendrauti su visais yra labiau įpratę, o vyras, ypač jeigu jis vienišas, tai tikėtina, kad jis daugiau laiko leidžia vyrų, o ne moterų kompanijoje, o tokioje kompanijoje yra priimtinas santūrumas. Nebent tai labai geri draugai.
Jeigu tai laikyti atrankos kriterijumi, tai jums rekomenduočiau bendrauti su tais žmonėmis, kurie daug bendrauja realybėje. Pvz. profesijos: vadybininkas, įmonės vadovas ir įvairūs kiti administraciniai postai, kur tenka daug bendrauti. O likusieji žmonės, net ir daugelis ekstravertų neatsiveria prie nepažįstamų žmonių iš karto... Tai priklauso nuo žmogaus psichologijos, nuo to ką jūs jam reiškiate ir t.t... Jeigu jam jūs patinkate, kaip sakiau, jis gali ir dėl to bijoti kažką sugadinti. Dažnai vyrai padrąsėja po stikliuko, bet alkoholis, per pirmą pasimatymą yra didelė klaida... O jeigu jis nurašomas po pirmo pasimatymo, tai automatiškai jam net neduodama šansų atsiskleisti... Nors aišku žmogus nelygus žmogui...
Pvz. toks pastebėjimas. Tekę bendrauti internetu, būnant geografiškai skirtingose vietose. Pvz. atkreipiau dėmesį į tokį dalyką, kad kuo atstumas tarp bendraujančių žmonių didesnis, tuo moterys drąsiau elgiasi, daugiau pažada ir mieliau duoda savo telefono numerį ir t.t... Tai patyriau savo kailiu, bendraudamas su merginomis iš įvairių vietų ir pats vienu metu, kažkur mėnesį laiko buvau užsienyje ir ėjo justi ženklų skirtumą.
A. Esi kažkur užsienyje - moteris/mergina nestokoja drąsių, daug žadančių pažadų, lengvai duoda telefono numerį, po kokio pusvalandžio ar net trumpiau.
B. Tolimi miestai (pvz. Vilnius ir Klaipėda) - moteris irgi daro gan drąsius pažadus, kartais net tokios, taip elgiasi, kurios gyvenime yra labai kuklios. Nesunkiai duoda ir telefono numerį, dažnai net tą pačią dieną...
C. Tas pats miestas - moteris jau neduoda beveik jokių drąsių pažadų, ypač jeigu kalba yra apie susitikimą. Telefono numerį irgi gauni, tik po kelių dienų, savaitės, o kartais ir viso mėnesio ar net kelių mėnesių bendravimo...
Čia imu kategoriją paprastų moterų ir merginų, kurios taip sakant normalios, paprastos. Nekalbu apie laisvo elgesio variantus ar su kitomis problemomis...
Dar kitas pastebėjimas, irgi iš patirties. Kuo daugiau moteris žada internetu, tuo mažiau šansų, kad realybėje kažkas bus... Jeigu daug prisišnekės, tai net drebės, jeigu ją už rankos paimsi... Gali net nuo to gerokai išsigąsti... Deja tai faktas...
Aišku būna išimčių iš taisyklės. Būna moterų, kurios gerai žino ko nori ir visur labai drąsios. Gyvenime ne visur eina pritaikyti sistemas. Bet daugeliu atvejų viskas yra būtent taip...
Pvz. toks pastebėjimas. Tekę bendrauti internetu, būnant geografiškai skirtingose vietose. Pvz. atkreipiau dėmesį į tokį dalyką, kad kuo atstumas tarp bendraujančių žmonių didesnis, tuo moterys drąsiau elgiasi, daugiau pažada ir mieliau duoda savo telefono numerį ir t.t... Tai patyriau savo kailiu, bendraudamas su merginomis iš įvairių vietų ir pats vienu metu, kažkur mėnesį laiko buvau užsienyje ir ėjo justi ženklų skirtumą.
A. Esi kažkur užsienyje - moteris/mergina nestokoja drąsių, daug žadančių pažadų, lengvai duoda telefono numerį, po kokio pusvalandžio ar net trumpiau.
B. Tolimi miestai (pvz. Vilnius ir Klaipėda) - moteris irgi daro gan drąsius pažadus, kartais net tokios, taip elgiasi, kurios gyvenime yra labai kuklios. Nesunkiai duoda ir telefono numerį, dažnai net tą pačią dieną...
C. Tas pats miestas - moteris jau neduoda beveik jokių drąsių pažadų, ypač jeigu kalba yra apie susitikimą. Telefono numerį irgi gauni, tik po kelių dienų, savaitės, o kartais ir viso mėnesio ar net kelių mėnesių bendravimo...
Čia imu kategoriją paprastų moterų ir merginų, kurios taip sakant normalios, paprastos. Nekalbu apie laisvo elgesio variantus ar su kitomis problemomis...
Dar kitas pastebėjimas, irgi iš patirties. Kuo daugiau moteris žada internetu, tuo mažiau šansų, kad realybėje kažkas bus... Jeigu daug prisišnekės, tai net drebės, jeigu ją už rankos paimsi... Gali net nuo to gerokai išsigąsti... Deja tai faktas...
Aišku būna išimčių iš taisyklės. Būna moterų, kurios gerai žino ko nori ir visur labai drąsios. Gyvenime ne visur eina pritaikyti sistemas. Bet daugeliu atvejų viskas yra būtent taip...
Itin tikslu. Malonu skaityti.
Arvydas wrote:Pvz. toks pastebėjimas. Tekę bendrauti internetu, būnant geografiškai skirtingose vietose. Pvz. atkreipiau dėmesį į tokį dalyką, kad kuo atstumas tarp bendraujančių žmonių didesnis, tuo moterys drąsiau elgiasi, daugiau pažada ir mieliau duoda savo telefono numerį ir t.t... Tai patyriau savo kailiu, bendraudamas su merginomis iš įvairių vietų ir pats vienu metu, kažkur mėnesį laiko buvau užsienyje ir ėjo justi ženklų skirtumą.
A. Esi kažkur užsienyje - moteris/mergina nestokoja drąsių, daug žadančių pažadų, lengvai duoda telefono numerį, po kokio pusvalandžio ar net trumpiau.
B. Tolimi miestai (pvz. Vilnius ir Klaipėda) - moteris irgi daro gan drąsius pažadus, kartais net tokios, taip elgiasi, kurios gyvenime yra labai kuklios. Nesunkiai duoda ir telefono numerį, dažnai net tą pačią dieną...
C. Tas pats miestas - moteris jau neduoda beveik jokių drąsių pažadų, ypač jeigu kalba yra apie susitikimą. Telefono numerį irgi gauni, tik po kelių dienų, savaitės, o kartais ir viso mėnesio ar net kelių mėnesių bendravimo...
Čia imu kategoriją paprastų moterų ir merginų, kurios taip sakant normalios, paprastos. Nekalbu apie laisvo elgesio variantus ar su kitomis problemomis...
Dar kitas pastebėjimas, irgi iš patirties. Kuo daugiau moteris žada internetu, tuo mažiau šansų, kad realybėje kažkas bus... Jeigu daug prisišnekės, tai net drebės, jeigu ją už rankos paimsi... Gali net nuo to gerokai išsigąsti... Deja tai faktas...
Aišku būna išimčių iš taisyklės. Būna moterų, kurios gerai žino ko nori ir visur labai drąsios. Gyvenime ne visur eina pritaikyti sistemas. Bet daugeliu atvejų viskas yra būtent taip...
Itin tikslu. Malonu skaityti.
Taip, skaityti malonu. Tik kyla klausimas, ar visa tai taip pat būtų pasakyta identiškai maloniai ir rišliai. Rašyti yra viena, o sakyti - visai kita.
Veido bruožai - pirmiausia, nes jie rodo genetinį tinkamumą (tą dalį, kuri išsireiškia veido bruožais).
Normaliu atveju imama viskas. Taigi nėra ar, o yra ir.
Taip, skaityti malonu. Tik kyla klausimas, ar visa tai taip pat būtų pasakyta identiškai maloniai ir rišliai. Rašyti yra viena, o sakyti - visai kita.
jeigu Tau taip papuolė n kartų, tai nereikia vemti į eterį, kad dabar visi tokie kurie daug rašo, tai neturi ką pasakyt pagalvok su savo galva, o gal pati nesugebi pokalbio išlaikyt? gal apie save pliurpi? o gal išgazdinai išvaizda? ir dar milijoną kitų klausimų sau užduok. O jeigu taip yra, susitik antrą, trečia kartą ir įsitink 100proc, kad žmogus neturi ką pasakyt, o ne per pirmą pasimatymą 
Diskusijų forumas → Klausimai, Patarimai Ir Kitos Temos → Veido bruožai ar kūno sudėjimas?