del ko

ar tas tikslas neatrodys kvailas mirties akimirka..........

tai gimdymas buvo 30-ties,jau apgalvotas,pries tai buvo iprasminimas savo pasaukimo,dar pries tai seliojimas savo nuoziura,tai ar jau viskas?padaryta?

ok.sutinku.  tada mano tikslas pasiruosti pomirtiniam gyvenimui,nes dabartinis lb nestabilus.

Vaikai  tiems kas jau 5 metai gali pagalvoti apie savo gyvenima ir tai ko jie nori is jo ir to ko nenori  .Nereikia laukti paskutinio momento . Kitaip pulsite i amzina depresija .

Visi į šį pasaulį atėję gyviai turi vieną tikslą - daugintis. Yra gyvybės formų, kurios iškart po poravimosi ritualo miršta: drugeliai, kai kurie vorai, kai kurios lašišinių žuvų rūšys ir taip toliau.
Žmogus turi galimybę stebėti, kaip auga jo atžalos iš kelių kartų (vaikai, anūkai, jei pasiseka - proanūkiai).
Jei žmogus susilaukė vaikų, jis jau įvykdė pagrindinę savo misiją - pratęsė rūšį.
Žvelgiant logiškai, tai likęs gyvenimas skirtas padėti savo atžaloms, užtikrinti, jog jie nebus paskutiniai palikuonis; iš to seka: jei vaikams palikus "lizdą" tėvai pradeda gyventi "sau", pasąmonės tai gali būti traktuojama kaip nukrypimas nuo biologinės programos ir įjungimas susinaikinimo mechanizmas - apatija, liūdesys, spontaniškumas ir taip toliau.
Visi ateidami į šį pasaulį atsineša pasąmonėje įrašytą biologinę programą ir nusižengus jai žmogus yra baudžiamas.

DRV žiūrėk giliau. O dėl ko apskritai reikia daugintis, dėl ko reikia drugelių ir kitų gyvių? Kai atsakysi kam žemei, kam visatai reikalingi kažkokie kirminai žemėje, žuvys, žvėrys ir žmonės, tada galėsi sakyti, kad radai prasmę, o iki tol tai tik proceso dalis, o ne prasmė.

Žmonės prikūrė daugybę mitų, legendų ir kitokių nesąmonių kurios neturi jokio pagrindo egzistavimui. Per ilgą laiką tos nesąmonės tampa dogmomis, o tai kas svarbu, dėl savo paprastumo, būna užmirštama.
Žmogus yra gyvulys, kuris gyvena nuolatinėje konfrontacijoje tarp savo prigimtinių instinktų ir taisyklių kurias sukūrė tai kas "truputi pakilo virs eilinio gyvuno".

Nežinau ir neįdomu, bet, kad duoti peno pamąstymams pasakysiu: jei pagalvoti, tai dėl vien visų žmogaus organizme vykstančių procesų pats gyvenimas yra nuostabi dovana kurią mums suteikė gamta. Jeigu kažkas ir stovi "aukščiau" viso to, tai ačiū jam. Tinkamai susiklosčius gyvenimui norėčiau suteikti galimybę kitam pasidžiaugti gyvybės dovana - susilaukti vaikų ir matyti, kaip iš praktiškai nieko išauga pilnai funkcionuojanti gyvybė.

Džiaugsiuosi gyvenimu. Dar vienas "aukštesnės" gyvybės formos idiotizmo įrodymas. Žmonių giminę tęsia ne pavardė, o genai, tad nematau skirtumo tarp dukros ir sūnaus, na, gal mergaitės augdamos teikia daugia džiaugsmo.

O čia tai tikra problema. Užuojauta jiems, stiprybės, kantrybės ir nenuleisti rankų.

Nuostabi ta "aukštesnės" gyvybės formos religija - verčia eiti prieš savo esybę. Kokiam proto guzui tai atėjo į galvą? Auklėjant vaiką vertėtų gerai pamąstyti ar norite, jog jūsų atžala gyventu su tokiom nesąmonėm galvoje.

Gal teko girdėti: "visur keliavau bet namo grįžau" posakį? Taip dažniausiai ir būna, nebent tie namai visai ne namai ir grįžti iš esmės nėra kur.

Dabar jau, kaip ir aiškūs jūsų prioritetai.
Jūs man primenat mano gimines kurie nesiklausė ką jiems sakiau, prarado susidomėjimą gyvenimu, nuolat buvo pikti, vis gadindavo nuotaika ir nuolat prikaišiodavo, jog nieko negausiu, liksiu be nieko, užrašys viską nežinia kam. Su močiute nebendrauju nuo 2007 metų, su tėvais vengiu bet kontakto nuo 2013 metų. Ačiū jiems už gyvenimo dovaną, už pamokas kurių išmokė, ačiū už smagią vaikystę, bet į liūną su jais grimzti aš visiškai nenoriu.
Negalima dergti ant savo palikuonių, išsidirbinėti prieš juos ir įsivaizduoti, kad jie privalo prieš jus žemintis ir viską kentėti, vien dėl to, jog jūs turite, kažkokio turto.
Jei nenorite likti vieni mokykitės nuolankumo, o jei jums gerai, kaip yra, tai ruoškitės savo ambicijas pasiimti kartu su jūsų turtais, su savimi, į pomirtinį pasaulį (dar viena nesąmonė išgalvota "aukštesnės" gyvybės formos).

Mielas mano, jūs gyvenate primityviais instinktais, darant tai kas reikalinga jūsų išlikimui. Nes tik gyvuliai daro tai, kas reikalinga jų išlikimui - valgyti, tuštintis ir daugintis (taigi, paprieštariausiu, tikslas tikrai ne vienas(daugintis)).
Bet Jūs užmiršote, kad esate ne gyvulys. Homosapiens turi žymiai labiau išvystitą nervinę - protinę veiklą, dėka kurios, jis gali daryti dar ir tai, kas nebūtina jo išlikimui. Štai čia atsiveria begalė sričių savirealizacijai, taigi, leidžia realizuoti save aibėje kitokių tikslų, kurie ne mažiau svarūs, negu užauginti vaiką, pastatyti namą ar pasodinti medį. Įsidarbinkite greenpeace ir saugokite kokius nors ruonius ar banginius antarkties regione, ir pamatysite, apie vaikų darymą net pamiršite Netgi galėčiau pasakyti, kuo labiau kilnesnius darbus darysite (prieš gamtą, prieš dievą, prieš bet ką) tuo rečiau prisiminsite savo antrą galą.
Tiesą, vaiką irgi pasidarysite, bet tai tikrai nebus didesnis įvykis negu, tarkim, nusipirkti naują automobilį

Sujungus DRV ir Ginto filosofijas gautusi kazkas panasaus i zmogaus gyvenimo esme.Faktas -dalinai mus valdo inkstinktai,taciau zmogus visada stegiasi iprasminti save kazkaip kitaip.Be sito nebutu to,ka vadinam civilizacija.