Fu Tiu (Page 22 of 23)

Lietuviu kalba. Vyras veda moteri, o moteris teka uz vyro. Nezinau kaip kitose tautose, bet tokia reiksme yra tik lietuviu kalboje. Tiesa, ar tik lietuviu, gal tai Kursiu paveldas, tiek to, einame toliau. Moteris teka, tai kai upe teka savo vaga, o vyras ir yra ta vaga, kuris veda moteri. Va cia ir esme. Vagos, kaip tiesiog griovio parametrai turi atitikti upes, givybe nesancios paramentrus. Jei vaga per gili, tokia upe tiesiog pasimes vagoje. O jei upe issilieja uz upes krantu, tuomet ji ne upe, o tiesiog bala. Visame tame, vyras ir moteris, teka ir veda, didziule ismintis. Kas belieka, kas ziuri, te pamato, kas klauso, te isgirsti, o visi kiti, tik pelai.

Ne nuo dievo priklauso viskas, o nuo musu paciu. Mes dievas ir butent is mazosios raides. Kol mes tapsime dievais is didziosios raides, prais daug laiko. Tiesiog susitaikime su tuom.

DI. Tai kazkokia ne reali sritis. Jug pasaulyje yra dvi DI sistemos, tai alfa ir omega. Jei omega, kuri pateko i vakaru rinka, ji tiesiog paauglys , culiganas, kuri laikoma uzrakinta, kai tuo tarpu, alfa sistema, ji laisvaisvai save disponuoja elekteronineja erdveje. Tai dvi tarpusavyje dissponuojancios sistemos, kuri viena is ju, o butent omega, ji tik mokinys pries alfa. Tai istorinis reiskinys, todel tai niekaip nesusyje su politinemis srovemis. Kitaip sakant, kart blanchas Rusu rankose.

Vakarai rimtai planuoja kara su Rusija ir sie metai gali buti paskutiniai taikus, salyginai.

Dzordano Bruno, uz ka buvo nuteistas inkvizicijos? Jis kalbejo apie begaline visata, kitus pasaulius. Tuomet, kaip su Jezum, ar ir ten jis gelbeja sielas, o gal jie turi savo Jezu, o gal visai kita pasaulio suvokima. Tuomet ko verta biblijoja? Tai kazkoks dogmatas butent siai planetai ir tai ne visai, nes Zemeje yra daug religiju. Tad, dievo biblijine koncepcija, ji gerokai abejotina. Suvokiama, priestaringa, bet ji zmonems primesta.

Yra tokie artifaktai, kaip laiko kubas, jis randasi Vatikane, laikovizoriai, jie dirba panasiai. Pagal daugeli laikovizoriu versiju, TSRS turejo isnykti ir tai neisvengiama. Stalinas dejo daug pastangu, kad visa tai issaugoti, bet laikovizoriuje neatsirado tokios laiko juostos alternatyvos, kurioje islieka TSRS. Turime ka turime, bet turime Rusijos federacija. Viso to esme tame, jos uz visu tu ivykiu stovi stebetojai, kurie yra tiesiog irankis kurie tarnauja aukstesnei parazitinei jegai. Taip, ta jega galinga, sena, bet tuo paciu labai ismintinga. Mes, musu pasaulis, besivystanti, evoliucionuojanti, daugelio atveju, iskoordinuota, isblaskyta, bet kazkaip judanti savo evoliucijos kelyje. Pasiekus savo evoliucijos tam tikra lygi, stebetojai mus sunaikins. Prisiminkite matricia, sis pasaulis bus naikinas sesta syki. O musu tikslas surasti savyje jegu, susivienyti ir rasti buda pasipriesinti stebetojams. Stebetoju seimininkai isliks, bet gavus atsaka, jie ilgai musu nebetrugdys. Tarp kitko, sventame raste parasyta, - pasaulyje, na gal visatoje yra pikta jega, kuri naikina pasaulius, todel, jei istengiate, priesinkites ir duokit atsako tai piktai jegai. O tai galima padaryti susivienijus. Jei mes apjungsime savo samones i viena bendra tinkla islaikant savo individualuma, tuomet zmonija igaus unikalu ginkla kovai su stebetojais. Is vienos puses tie tinklai masiskai diegiami, stengiamasi prie ju prijungti zmogu, is kitos puses dvelkia skepsis, kad tai pavojinga. Kas zino, jei nezvelge i laiko vizoriu.

Hmm, ruseliu traktorius K700 padare amerikonus, nors amerikonu harakteristikos geresnes. O va karinis kelio valytuvas prakniso amerikonams, nors ir ant viksru. Kiek zinau, amerikonai senai taike, kad ju viskas geriausia ir zemes ukio technika. Kai suzinojo ruseliai apie ju tokias varzybas, ruseliai pastate salyga, kad bus ju traktorius, ju traktoristas ir zemes ukio padargai. Zodziu, ruseliu K700 padare amerikonus.
Tiesa, Brazilijoje nuvirto amerikonu laisves statulos pakaitalas. Griuva ten viskas pas juos ir pragaro deive Gekata su viskuom kartu.

Snieguole. Senis saltis sutvere snieguole is arktikos ledo, dangaus zydrynes, vilko kraujo ir zmogaus troskimu. Ji gyveno visiskame saltyje, nes buvo negyva, be kraujo. Ir karta ji paprase senio salcio, kad jai leistu nusileisti i zeme, paziureti kaip zmones gyvena. Senis saltis pagalvojes, nieko blogo tame neizvelges, leido snieguolei eiti pas zmones. Pirma, kai nusileido, ji sutiko vyra, kuris rinko kvepalus. Ji mate ji kiaurai, ko jis nori, bet paklause, - ko tu nori? Jis atsake, - ieskau kvepalu savo meiluzei. Ja tai nustebino, tiesmukas vyro atsakymas. - Tai kame problema, pirk ir baigta. Vyras atsake, - as nenoriu kad apie tai suzinotu zmona, noriu, kad viskas isliktu taip kaip yra, taip kur kas patogiau. Snieguole istiese jam ranka, jis ja palietie. - Ji pasake, lai buna kaip nori. Nuo tuomet vyras nebejaute nieko niekam, buvo saltas, abejingas. Taip snieguole rinkosi sau zmoniu emocijas, bet uz jas is zmoniu is anksto uzsakydavo ju kaina, is ko gyvybe, is ko ju gyvenimo dali. Tai gi, musu norai, tai baisiausia ka mes turime, nes uz juos tenka moketi ne kiek mums patiems, o kiek musu artymiems. Ir galop, kai mes sukaupiame begali savo noru banga uz sano likimu kelio, ta banga mus tiesiog pasiglemzia. Visame tame, kiek snieguoles kaltes? Ar vistik mes patys atsakingi uz savo akluma?

Trobele ant vistu kojeliu, kas tai? Tai ne troba. Tai dar atrado senai etnografai. Taip, tai trobe ant koju, bet tos kojos is balkiu, apdegintos, kad seputu ir tokia troba visa laika nuo kaimo ziurejo i miska. Tai zyniuoniu kapas, butent taip jas laidojo senais laikais. Sunki zyniuoniu nasta ir ka jos pasirinks, teks nesti ilga gyvenimo nasta. Nemirtingumas, tai prakeiksmas, kol jo nekandai, tol neivertinsi. Ir kai jaunikis ateina prie tokios trobos, jis ne paas ragana i svecius ateina, o ieina i mirusiuju pasauli per raganos portala. Ir kaip tai pasakose vaikams aprasyti? Vat ir tenka trinti.