zmones tokias istorijas reik nakti skaityt.. vat visa tema perskaiciau.. visai smagu.. tiesa duosiu savo keleta istoriju, kurias kazkada skenavau nuo knygos.. 
beje pats nieko patyres neesu.. bet ir nenoriu... tiesa teko matyt savizudybe ir gyvent tuose namuose 5is metus po savizudybes.. nieko.. nu bet as nesigailiu del to.. gal buciau dabar traumuotas ir bijantis tamsos.. beje visa tema perskaiciau budamas tamsoj
o jei organizuosit ekskursija i antakalnio gatvej ta nama, man duokit zhinia
taigi istorijos:
1971 metų rugpjūčio rytą Belmuzo kaimelyje (Ispanija) senute ir jos anūkas sėdėjo virtuvėje. Staiga vaikas džiaugsmingai susuko. Vaizdas, berniukui patikės, senutę nugąsdino. Tai buvo žmogaus veidas, netikėtai išryškėjęs ant plytelėmis klotų virtuvės grindų...Šeimininkas pabandė nuvalyti \"paveiksla\". Vaizdas neišnyko, tik žmogaus akys plačiau atsivėrė, o bruožai įgavo agonijos išraišką.Šeimininkas nuplėšė plyteles, ir išbetonavo grindis.po kelių savaičių ant cemento paviršiaus atsirado kitas veidas dar ryškesnis. Tada darbo eniesi ekspertai. cementines grindis ištyrė. Darbininkai, iškasę virtuvėje duobę, rado viduramžių kapinyną. Duobę užpylė, grindis išbetonavo. Netrukus vėl atsirado veidai - trečias, paskui ketvirtas.Buvo nutarta slapta namie išdėstyti fotoaparatūrą ir mikrofonus.Užfiksuoti žmogaus ausiai negirdimi balsai, kalbėję nežinoma kalba. Paskui vaizdai ant grindų išnyko, balsai nutilo. Liko tik įrašai.
=======================================
MIRTIES PRANEŠIMAS TELEFONU
Tai įvykdavo kiekvieną naktį. Lygiai ketvirtą valandą lyto pasigirsdavo telefono skambutis. Pakėlus ragei}, vyraudavo kapų tyla. Vėliau, lygindama po to sekusius įvykius, moteriškė viską suprato. Ji ir dabar teigia, kad jai skambinusi mirtis...
• Tikslios datos, kada tai prasidėjo, neprisimenu, • pasakoja donija Purifikasjon, • o tikriausiai buvo šešiasdešimt penktieji metai, nes 1966-siais mirė mano vyras.
Kartą naktį susfcambo telefonas. Lygiai ketvirtą. Mes išs gandome: kas tokiu metu gali skambinti? Bet ragelyje vyravo tyla...
Aš nors ir išsigandau, bet pamaniau, jog tai kažkoks beprotis
.
Baisiausia pasidarė, kai likau viena po vyro mirties. skambutis įvarydavo paniką.
Po vyro mirties penkis mėnesius telefonas tylėjo. Po .to tris mėnesius be pertrūkio žadindavo ketvirtą valandą ryto. Mirus m* no geriausiai draugei Lolai, keletą dienų buvo porą mėnesių nesiliovė skambučiai. Paskui mirė mūsų namo portjė su kuriuo buvome geri bičiuliai.
Nutariau - telefonas man praneša apie artėjančią artimųjų
mirtį. Galiausiai kreipiausi pagalbos Barselonoje į aiškiaregį, nes tefonas vėl ėmė skambėti.
Aiškiaregis pasakė, kad per vilai pas jį atėjusi. Jeigu būčiau kreipusis anksčiau, būtų mane išmokęs, kaip apgauti mirtį: reikė-jo nekreipti dėmesio į skambučius, iŠ karto išjungti lemtingąjį telefoną. Dabar to padaryti nebegalima, nes mirtis gali įsigauti į bet kurį daiktą.
Štai kokia istorija. Nekelkite telefono ragelio naktį!.
==============================================
Na jis dar kai buvo jaunas baxuriukas, tai daznai megdavo pasirodyt pries draugus... Nu ir viena syki susilazino, kad visi ateis 12 valanda nakties i kapines. Na, jis ir atejo, o kitu matyti nebuvo, pamane, jog issigando. Jau ketino eiti namo, tik pasisuko zengti zingsni ir ikrito i gilia duobe.labai issigando, o duobe tokia gili, kad ir islipti niekaip neiseis... Staiga jis isgirdo, kad kazkas dar yra duobeje... Vaikinas mirtinai persigando. O duobej taip tamsu, kad nieko neiziuresi... Nors jis ir mirtinai bijojo, bet smalsumas nugalejo... prisislinko prie to padaro ir suciupo uz... O dieve, jis su ragais ir visas plaukuotas... ir dar su kanopom... Vaikinas staigiai soko i kita duobes kampa ir visa nakti ten isbuvo... Jis net nepastebejo kaip uzmigo... Kai isauso rytas vaikinas pamate, jog i laidotuvems paruosta duobe ikrito ne tik jis, bet ir vieno pazistamo ozys... Per ta nakti jam is siaubo ir prazilo plaukai...
===========================================
IŠNYK, DVASIA!
Vienuose Maskvos gimdymo namuose mirė moteris. Tačiau tragiškiausia buvo ne pati mirtis, o tai, kas įvyko po mirties.
Viskas prasidėjo nuo to, kad medicinos seseriai, priėjusiai prie mirusiosios kūdikio, apsvaigo galva, pakilo temperatūra. Sunegalavo ne ji viena. Kas tik prisiailindavo prie kūdikio, pasijusdavo blogai. Kilo sąmyšis. Tik viena medicinos sesuo, besidominti bioenergetika, suprato, kas vyksta: mirusi motina nenorėjo skirtis su savo kūdikiu, susitaikyti su tuo, kad kažkas kitas jį maitina ir vysto.
Moteris, tai suvokusi, uždegė palatoje žvakę, ilgai meldėsi, bet viskas tuščiai. Tada medicinos sesuo ėmė balsu įtikinėti mirusiosios dvasią, meldė jąišeiti, prisiekinėjo, kad rūpinsis vaiku. Po kurio laiko dvasia pasidavė.
Kaip elgtis patekus į panašią situaciją? Šiuo klausimu korespondentė kreipėsi į \"Elitrono\" firmą, tyrinėjančią bioenergetikos problemas. Firmos mokslinis bendradarbis Aleksandras Via-ziginas pasakė:
- Žmogaus sąmonė po mirties nesikeičia. Kai kurie mirusieji ne iš karto suvokia, kad jie nebeturi kfino, kad jų viep jau ne žemėje. Todėl jie bando paveikti gyvųjų pasaulį Tokie atvejai žinomi nuo seno. Egzistuoja magiški veiksmai kurių pagalba-galima išvengti nemalonumų. Tradicinis būdas, padedantis mirusiojo sielai patekti pas Dievą, yra mišios. Labai gerai, jei kas i5 artimųjų mirusį mintimis palydi į kitą pasaulį. Šitaip siela apsaugoma nuo blaškymosi, kuris gali trukti 30-60 dienų. Jei tai nepadeda, galima pasinaudoti šiais metodais:
Pirmiausia mirusiojo kambaryje reikia atverti duris ir langus. Aišku, sielai siena - neldiūtis, bet vis dėlto...
Tibeto lamos rekomenduoja pakabinti prie lango ar durų po-1 pieriaus lapą su nupieštais keturiais ratais. Viduryje - tamsiai mėly-į nas, o jį gaubia ryškiai žalias ir auksinis. Didžiojo išo rinio rato diametras - 50 decimetrų. Tokie piešimai, anot lamų
• .. .-.\•. \ .. ,.•.;. •,. , •• • •
yra lyg tunelis erdvėje, kuriuo mirusiojo siela palieka šį pasaulį.
Jei žmogus ilgą laiką naudojosi koiu daiktu šis pma žmo gaus dvasinę-energetinę struktūrą. Prieš naudojantis mirusiojo daiktais, reikia juos išnešti į saulę, lovą paliesti dešine ranka, f kairę įmerkti į šaltą vandenį ir vandenį išpilti. Jei namuose mirė žmogus, sirgęs vėžiu, reikia, kad jo kambaryje du ar tris mėnesius pagyventų koks nors graužikas: voverė, jūrų kiaulytė ir pto. Šie gyvūnai patys nenukentėdami, naikina kenksmingas vibracijas,
Senovės tradicijos mums atrodo iiėk tiek keistos Su mirusiasi
turime būti gėri, pakantūs ir rūpestingi. Svarbiausia kad voktume, jog ir po mirties mūsų artimiesiems gali reikėti mūsų pagalbos ir paramos.
=============================================
dar pora linku:
http://www.ebaumsworld.com/flash/ghosts.html
http://www.ebaumsworld.com/flash/rubberjohnny.html
nerealiaj ydomu paskajtinet wisokias istorijas =] tikiu kad kazhkas panashaus yra bet paciaj tj niekada neteko susidurti su tokiajs dalykajs 
nieko neissigalvojau viskas tiesa 100%...
norint pamatyt