[ Closed ] siaubo istorijos (Page 4 of 15)

eemmm... as smalsumo vedama vis tiek cia skaitineju ir shiurpstu gal galima kaip nors man uzblokuoti sita tema? po to nakti neuzmigsiu... ;D xixi

jo, visai idomu butu...

ne neblokuok...shita tema gan vykus...geriau negu apie kelia i zvaigzdes ir dangu...:D

wa ka katik perskaiciau:
Mano drauges vardas Emilija. Ji labai mėgsta uzsiimti visokiais ten triukais su dvasiomis. Karta po mokyklos as pas ja uzėjau. sau sedejom, kalbėjomės apie viska ir ji man staiga pasakė, kad moka issikviet dvasių. Aš tai aišku nepatikėjau, bet ji man pazadėjo parodyti. Atsinešė lapą, žvakių, adata, ir viskas vyko kaip ir reikia. Ji isikvietė dvasią vardu Faustas. Nu ir durnavojom visaip. As jos paklausiau visokiu klausimu ir kiek gyvensiu. Jinai man atsake. Dar draugė jos sio bei to paklause, ir as pasakiau, kad turiu eit. Pabaigusi seansa Emilija mane išlydėjo ir aš patraukiau savo keliais.
Kai gryzau namo, nuėjau pasimt iš orkaitės valgyt. Įsijungiau telika ir vallgiau, o tada per mane perėjo tokis šaltis ir tokia baimė, kad atrodė, kad mirsiu. Lb išsigandau, nuėjau į vonią, nusiprausiau veidą. Staiga pazvelgiau i veidrodį ir ten pamaciau bekūni zmogu. Jo veidas buvo nei zmogiskas nei gyvuliskas, jis tik trumpai ten pabuvo ir dingo.
Nakti kai miegojau pabudau isgasdinta trenksmo. Nuo staliuko prie lovos nusirito lempa. O as tai tikrai jos nenumeciau. Atsisedau lovoj ir emiau dairytis. Vel pajutau ta baime salta ir pajauciau, kad tamsoj uz lovos kazkas į mane eme ziurėti. Rėkiau nezinau kiek, kol atėjo mama. As negalėjau pasakyt, ka maciau, ji mane nuramino ir paguldė (man jau 17, o as jos vis nepaleidau). Kai ji isėjo, as vargais negalais prisiverciau uzmigti.
Kita diena papasakojau draugei, kas nutiko. ji mane eme guosti, kad cia nieko baisaus, vet kai grizau namo... Visas mano kambarys buvo isverstas, viskas sudauzyta. Kitu kambariu niekas neliete. Kai emiau apsidairineti, ir vėl... pamaciau ta veidą. Bėgau is namų, nubėgau begte pas savo gera drauge Monioka ir viska jai papasakohau. Tada nuejau pas Emilija, ir ji man prisipazino, kad ir pas ja tas pats. Abi bijom net gyvent. Tevams as nieko nesakau, nes bijau bausmes.

o as susiradau apie ta nama antakalnyje ir vat ka radau:
zinau(girdejau apie ta nama) draugai ten buvo... tipo ten buvo skalbykla tik priedanga...i ja darydavo kaipo ekskursijas ir tada vaikus kurie4 atejo pjaustinedavo ir pan...gal koks lochas nes ir nuotraukas dare pvz. mergaite stovi normali...kitoj nuotraukoj be vienos akies...kitoj be antros...dar kitoj be galvos ir t.t. buvo tipo tos nuotraukos iskabintos aplink ta pastata... dar rastas dienorastis merginos kuria ten laike..ji rase kazka pan. kaip: labai bijau siandien man vel nupjaus viena pirsta greitai jau ir rasyti negalesiu...cia tikras siaubas...nebegaliu daugiau:( Tai vat kiek zinau man cia pasakojo visi tai tokios nuotrupos...

jo, visko buna, bet idomu

jo, tik pozemis uzgriuves, mes su prozikais bandem rasti ji . mokykla buvo ligonine, o ten skalbykla, kuri buvo sujungta pozemiu su pastaraja

nu va prisiminiau viena tipo tame plente kur vaziojant link moletu yra namas kur uz joa uzejus yra vissishkai tylu o tai nu nemianoma nes ji nedidelis yra ir prie pat plento...yr toke tyla kad net per dauk tylu...va o jusu tyla negasdina mane tai kartais joa...nervina visihka tyla...

Kostas18>swarbu kolonkes garsiai butu uzhleistos
wa dar wiena istorija... tikrai siurpi... ka manot?

Mano senelis pries mirdamas buvo isvestas i ligonine- infarktas. Jau vilciu nebuvo, kad isgyvens... O as per daug neemiau i galva, nes su juo ne itin gerai susibendraudavau.
Tai stai. Buvo arti 12 val. nakties. Ta vakara as labai keistai jauciausi. Lyg baiminga nuojauta mane kankino... Visi seimos nariai nuejo miegoti, o as likau ziureti televyzoriu. Kai tik supratau, kad visi jau ramiai miega, as dar stipriau isibaiminau, bet vis tiek toliau ziurejau TV.
Likus keliom minutem iki 12 val. staiga nuo spintos nukrito karoliukas ir pasisokinedamas nuriedejo per kambari...cink cink cink... Dar beje turejome suni ir jis tuo metu uzstauge ir pradejo loti. As puoliau ji raminti, bet jis manes neklause. Staiga kolidoriaus gale isgirdau zingsnius, nors nieko nemaciau. O zingsniai tai tokie patys, kai senelis slepetemis zliauze per grindis po infarkto, sunkiai, bet aiskiai slysdamas. Mane siurpas tik sueme, nes as supratau, kad cia atejusi jo siela! Suo lojo ir urzge toliau, o as drebejau ant sofos ir negalejau pajudeti is tos baimes. Greit ismasciau, kad visgi reikia kuo greiciau perbegti kolidoriu , i savo kambari. taip ir padariau, bet neriztingai. Kambary miegojo mano sesuo ir broliai ir nieks nepabudo. As greit ilipau i lova ir nejuokais gavau stresa- prie manes artejo tamsus debesis. Jis pradejo kilti virs manes ir as pradejau justi, kad netenku oro sauktis pagalbos! As, jausdama skausma krutinej, isrekiau:
- Riki, Riki!
Ibeges suo pradejo sukiotis ties tuo debesiu ir urgzti. Tik jauciu, kad man po truputi atlegsta krutine ir sugebu kvepuoti.
Ryte anksti paskambino is ligonines ir pranese, kad senelis mire.