mylimava parašė:Loreta parašė:nekenciu vienatves, bet geriau ji, negu bele kas.
nesutikciau
nors zmones labai skirtingi
Tas teisybė! Žmonės labai skirtingi ir kiekvienam savo. Visi mes skirtingai įsivaizduojame idealaus gyvenimo modelį. Vieni gyvena vien dėl to, kad gyventi, pvz. darbas - namai, darbas - namai, dažnai pats darbas būna privestas iki automatizmo ir daugelis kitų dalykų, ką toks žmogus veikia. Jis pvz. turi šeimą, antrąją pusę, vaikus ir laiko save realizavęs gyvenime, bet ar tikrai? Juk, kaip yra sakoma, yra privaloma programa - tai užauginti palikuonis, kurią žmogus turi atlikti, bet kokiu atveju ir yra savęs realizacija, savo pačio indėlis į žmonijos evoliuciją ar klestėjimą...
Juk dėl vaikų dažnai žmonės daug aukoja, dažnai bent vienas iš poros atsisako savirealizacijos ir vietoj to, kad kažkuo tapti, tampa tiesiog geru tėvu. Po to, lygiai tą patį pvz. pakartoja jų vaikai, turėdami atitinkamą gyvenimo modelį, kaip pavyzdį ir t.t... Tai koks tada sumoje gaunasi jų indėlis į žmonijos tobulėjimą? Evoliuciją? Mokslinį ar kokį nors technologinį pogresą? Ar kažkokią kitą sritį, kurioje jie savęs taip ir nerealizavo?
Jis lyg laimingas ir ne vienišas, nors nebūtinai kiekvienoje tokioje šeimoje viskas gerai. Vistiek ant kažko teks jam iškrauti visą tą nusivylimą ir nepasitenkinimą, kad jis nesugebėjo savęs realizuoti. Jis manau vistiek tai nešiosis, kaip akmenį ant kaklo ar kryžių ant pečių, nors didžiąją dalį momentų greičiausia bus laimingas, jam šią laimę neš artimi ir greičiausia mylimi žmonės, kurie yra šalia jo...
Kartą aš taip važiuodamas pro miestą ir žiūrėdamas į pro šoną einančius žmones susimasčiau. Ką šie visi žmonės veikia? Kuo jie susirūpinę? Kur jie skuba? Turbūt vieni į darbą, kiti į namus, treti eina kur nors užmušti likusį po darbo laiką ir t.t.. Kas jų galvose? Kokios aktualijos? Kaip daugiau uždirbti pinigų? Kaip įsigyti virš galvos dar geresnę būdą (namus ar butą)? O po to kas? Vėl darbas - namai, darbas - namai ciklas? Kokia tada jų gyvenimo prasmė?
Aišku kažkoks procentas iš jų galbūt laimingi, bet laimė paprastai slypi ne vien tame ar tu vienas ar ne, nors kitam gi buvimas vienam irgi savotiška laimė, nors greičiausia ne ištisai...
Kai kurie, kaip pvz. aš pasirenka kelią, kuriame šeima ne aukščiausias prioritetas. Norisi ir save realizuoti ir kaip gali padėti šiam pasauliui, kažką naujo sukurti, realizuoti, kažkaip pakeisti, pagerinti šį pasaulį, pasistengti išspręsti vienas ar kitas problemas. Nebūtinai tai visada darai pats, kartais tiesiog sukuri idėjas, o tai padaro kiti. Jeigu tu jauti, kad atėjai čia ne be reikalo, nepragyventi kaip gyvūnas, kuriam tik svarbu pavalgyti, daugintis ir būti sotus, kad tu nori kažką daugiau padaryti, kad tavo tikslas kažką pakeisti, pasiekti ar tai dėl savęs ar tai dėl kitų. Kad ir tuos badaujančius Afrikoje pamaitinti ar bent sugalvoti, kaip tai padaryti. Kiekvienas aišku dirba prie to ką jis moka ar sugeba... Ar tai atverti žmonėms akis, kai juos kažkas bando mulkinti ir t.t...
O šeima tada yra ne pirmoje vietoje, kaip ir man. Aišku smagiau ne vienam, bet tikrai ne su bet kuo. Tada galima būti tik su žmogumi, kuris tave supranta, supranta ką tu darai, ko tu sieki, kuris kaip minimum būtų bendramintis. Šeima tam nemaišo, bet ne visiems ją pavyksta tiesiog sukurti, kada žmogus užsibrėžia tokius tikslus. Kai kurie žmonės yra gan dideli savanaudžiai ir jeigu tu su juo poroje, tai jis nori iš tavęs atimti visus tavo tikslus, vien tik, kad būtum su juo, visą laiką skirtum jam ir t.t.. Ar tai pvz. kažkokiu būdu degradavę, savo evoliucijoje užstrigę žmonės. Juk modelis darbas namai, arba už šeimą nėra nieko svarbiau - tokie žmonės gyvena tik truputį aukštesnėje kategorijoje nei gyvūnai, dauginasi, augina naujus vaikus, tie vaikai atkartoja lygiai tą patį ir jie tik naudoja orą, resursus, maistą, energiją ir beveik nepadaro jokio indėlio į žmonijos evoliuciją... Jeigu bent vienas iš tokių žmonių vaikų ar anūkų kažką pasieks, tai bus tik toks visų jų indėlis žmonijai ir evoliucijai, per tą vieną jų vaiką ar anūką, viskas dėl ko jie vargo išsireikš tame...
Aišku yra dar ir daug labiau puolusių žmonių, žmonės, kurie yra ne panašūs į gyvūnus, bet gryni gyvūnai, užsimano moters, užpuola ją, sumuša, išprievartauja ar nužudo. Užsimano valgyt, vagia ar atima iš ko nors - tai pilnai gyvūno sąmonė, kada jis neegzistuoja, kaip žmogus, o tik tenkina savo poreikius, kaip gyvūnas...
Nors tiesa dabar pasitaiko žmonių, kurių sąmonė dar žemesnė, žemiau gyvūno. Kurie dar labiau kritę, kaip pvz. narkomanai ar alkoholikai - jų jau net gyvūnais nepavadinsi. Tai galima sakyt egzistuojančios daržovės, žmonės, kurie įjungę susinaikinimo programą, dar už savęs naikinimą, narkotikus ar alkoholį moka kažkam pinigus, kuriuos dažniausia vagia iš kitų...
Viskas labai priklauso nuo to, kas esi tu ir ko tu gyvenime sieki... Dėl to kartais tenka paaukoti kažką. Aišku gerai, jeigu gyvenime viskas susiklostė sklandžiai, jeigu pavyko rasti tikrai gerą ir artimą žmogų, kuris skirtas tau. Bet jeigu su, bet kuo būti nesinori, norisi būtent to, kuris tau skirtas. Tada būna geriau būti vienam, nei su bet kuo... Nors galbūt tas žmogus niekada neatsiras, bet bent tada bent vieną dalyką padarysiu iki galo gerai, tai realizuosiu save ir savo pašaukimą, kad pakeisti šį pasaulį, ką pvz. laikau savo misija. Vietoj, to, kad padaryti du klaidingus sprendimus ir taip nieko gero gyvenime nenuveikti, pvz. susirasti žmogų, kuris neskirtas tau (1 klaida) ir visą savo gyvenimo laiką iššvaistyti šeimos su juo kūrimui, per ką savęs taip ir nepavyks nerealizuoti ar pakeisti pasaulį (2 klaida) ir tie badaujantys Afrikoje, taip ir toliau badaus ar kitos kažkokios problemos, kurias tu galėjai išspręsti liks neišspręstos...
O gal dėl to likimas ir neduoda kai kuriems iš mūsų laimingo šeimyninio gyvenimo, kad galų gale kažką padarytumėme žmonijos ar evoliucijos labui, kažkokį indėlį nuo savęs, nuo savo tėvų, kurie mus užaugino ir už ką jiems ačiū ar už mūsų senelius, kurie užaugino mūsų tėvus, už ką ir jiems ačiū ir t.t... Gal tiesiog, per daug kartų, iš tokių žmonių šeimų, nebuvo padaryta jokio indėlio ir atėjo laikas tai padaryti...