Jūs esate neprisijungęs. Prašome prisijungti arba registruotis.
Diskusijų forumas → Įvairūs → del ko
Puslapiai 1
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Del ko gyvename sioje zemeje: ar turime kazkokia konkrecia misija,uzduoti ar del to,kad siaip dirbti,gimdyti,auginti vaikus,uztikrinti sau ir vaikams finansini gerbuvi,ar siaip linksmai blaskytis ?
Gyvenimo prasmė yra pats gyvenimas. Dar kitaip būtų galima pasakyti, kad ne tikslo pasiekimas atneša laimės, o tikslo siekimas.
ar tas tikslas neatrodys kvailas mirties akimirka..........
kokia nelaime tau atsitiko, kad apie gyvenimo prasme pradejai mastyti? moterims retai taip buna, jos save dalinai iprasmina per vaiku gimdyma, auginima. toj rutinoj dazniausia nebuna laiko filosofijom dometis, cia labiau vyru liga
tai gimdymas buvo 30-ties,jau apgalvotas,pries tai buvo iprasminimas savo pasaukimo,dar pries tai seliojimas savo nuoziura,tai ar jau viskas?padaryta?
Tai ,kad jau buvo tokia tema cia seniau.
Dauguma kaip ir sutiko su mintim ,kad nėra gyvenime jokiu prasmiu.
As jiems pritariu.
Kas šiandien atrodo labai prasminga , po 50 metu atrodys kaip visiskas laiko svaistymas.
Ypac siandieniniame pasaulyje ,kur viskas keiciasi taip gretai ,kaip niekada anksciau.
Koks cia gali buti prasmiu iprasminimas ,jei net nezinai ar po 5 minuciu dar tebebusi gyvas?
ok.sutinku. tada mano tikslas pasiruosti pomirtiniam gyvenimui,nes dabartinis lb nestabilus.
jeigu butu stabiliai blogas, galetum skustis
Vaikai tiems kas jau 5 metai gali pagalvoti apie savo gyvenima ir tai ko jie nori is jo ir to ko nenori .Nereikia laukti paskutinio momento . Kitaip pulsite i amzina depresija .
Seniau galvojau apie gyvenimo prasmes, bet dabar visai dzin ar yra gilesnė prasmė ar ne. Jei jau esi šiame gyvenime, tai džiaukis, mėgaukis kuo gali, vertink ką turi, jei nepatinka ką turi - siek daugiau.
Del ko gyvename sioje zemeje: ar turime kazkokia konkrecia misija,uzduoti ar del to,kad siaip dirbti,gimdyti,auginti vaikus,uztikrinti sau ir vaikams finansini gerbuvi,ar siaip linksmai blaskytis ?
Visi į šį pasaulį atėję gyviai turi vieną tikslą - daugintis. Yra gyvybės formų, kurios iškart po poravimosi ritualo miršta: drugeliai, kai kurie vorai, kai kurios lašišinių žuvų rūšys ir taip toliau.
Žmogus turi galimybę stebėti, kaip auga jo atžalos iš kelių kartų (vaikai, anūkai, jei pasiseka - proanūkiai).
Jei žmogus susilaukė vaikų, jis jau įvykdė pagrindinę savo misiją - pratęsė rūšį.
Žvelgiant logiškai, tai likęs gyvenimas skirtas padėti savo atžaloms, užtikrinti, jog jie nebus paskutiniai palikuonis; iš to seka: jei vaikams palikus "lizdą" tėvai pradeda gyventi "sau", pasąmonės tai gali būti traktuojama kaip nukrypimas nuo biologinės programos ir įjungimas susinaikinimo mechanizmas - apatija, liūdesys, spontaniškumas ir taip toliau.
Visi ateidami į šį pasaulį atsineša pasąmonėje įrašytą biologinę programą ir nusižengus jai žmogus yra baudžiamas.
naiviai maniau, kad zmogus evoliucijos eigoje truputi pakilo virs eilinio gyvuno, kurio tikslas tik daugintis
DRV žiūrėk giliau. O dėl ko apskritai reikia daugintis, dėl ko reikia drugelių ir kitų gyvių? Kai atsakysi kam žemei, kam visatai reikalingi kažkokie kirminai žemėje, žuvys, žvėrys ir žmonės, tada galėsi sakyti, kad radai prasmę, o iki tol tai tik proceso dalis, o ne prasmė.
tai jei gims tik mergaites,tai neliks nei gimines,ka tada darysi?o jei isvis negali vaiku tureti,tai karsta nusipirkti bus pigiau.nereiks anukais rupintis ir namu prisistatyti,kuriuose vis tiek nei vaikai nei anukai negyvens,gal jie dvasininkai bus ir vienuolyne gyvens,gal narkomanai,gal po pasauli keliaus ir **** ta tavo troba jiems reikalinga.[cia tam rasau kuris daugintis megsta}.
naiviai maniau, kad zmogus evoliucijos eigoje truputi pakilo virs eilinio gyvuno, kurio tikslas tik daugintis
Žmonės prikūrė daugybę mitų, legendų ir kitokių nesąmonių kurios neturi jokio pagrindo egzistavimui. Per ilgą laiką tos nesąmonės tampa dogmomis, o tai kas svarbu, dėl savo paprastumo, būna užmirštama.
Žmogus yra gyvulys, kuris gyvena nuolatinėje konfrontacijoje tarp savo prigimtinių instinktų ir taisyklių kurias sukūrė tai kas "truputi pakilo virs eilinio gyvuno".
DRV žiūrėk giliau. O dėl ko apskritai reikia daugintis...
Nežinau ir neįdomu, bet, kad duoti peno pamąstymams pasakysiu: jei pagalvoti, tai dėl vien visų žmogaus organizme vykstančių procesų pats gyvenimas yra nuostabi dovana kurią mums suteikė gamta. Jeigu kažkas ir stovi "aukščiau" viso to, tai ačiū jam. Tinkamai susiklosčius gyvenimui norėčiau suteikti galimybę kitam pasidžiaugti gyvybės dovana - susilaukti vaikų ir matyti, kaip iš praktiškai nieko išauga pilnai funkcionuojanti gyvybė.
tai jei gims tik mergaites,tai neliks nei gimines,ka tada darysi?
Džiaugsiuosi gyvenimu. Dar vienas "aukštesnės" gyvybės formos idiotizmo įrodymas. Žmonių giminę tęsia ne pavardė, o genai, tad nematau skirtumo tarp dukros ir sūnaus, na, gal mergaitės augdamos teikia daugia džiaugsmo.
o jei isvis negali vaiku tureti
O čia tai tikra problema. Užuojauta jiems, stiprybės, kantrybės ir nenuleisti rankų.
gal jie dvasininkai bus ir vienuolyne gyvens
Nuostabi ta "aukštesnės" gyvybės formos religija - verčia eiti prieš savo esybę. Kokiam proto guzui tai atėjo į galvą? Auklėjant vaiką vertėtų gerai pamąstyti ar norite, jog jūsų atžala gyventu su tokiom nesąmonėm galvoje.
gal po pasauli keliaus
Gal teko girdėti: "visur keliavau bet namo grįžau" posakį? Taip dažniausiai ir būna, nebent tie namai visai ne namai ir grįžti iš esmės nėra kur.
nereiks anukais rupintis ir namu prisistatyti,kuriuose vis tiek nei vaikai nei anukai negyvens
ir **** ta tavo troba jiems reikalinga.[cia tam rasau kuris daugintis megsta}.
Dabar jau, kaip ir aiškūs jūsų prioritetai.
Jūs man primenat mano gimines kurie nesiklausė ką jiems sakiau, prarado susidomėjimą gyvenimu, nuolat buvo pikti, vis gadindavo nuotaika ir nuolat prikaišiodavo, jog nieko negausiu, liksiu be nieko, užrašys viską nežinia kam. Su močiute nebendrauju nuo 2007 metų, su tėvais vengiu bet kontakto nuo 2013 metų. Ačiū jiems už gyvenimo dovaną, už pamokas kurių išmokė, ačiū už smagią vaikystę, bet į liūną su jais grimzti aš visiškai nenoriu.
Negalima dergti ant savo palikuonių, išsidirbinėti prieš juos ir įsivaizduoti, kad jie privalo prieš jus žemintis ir viską kentėti, vien dėl to, jog jūs turite, kažkokio turto.
Jei nenorite likti vieni mokykitės nuolankumo, o jei jums gerai, kaip yra, tai ruoškitės savo ambicijas pasiimti kartu su jūsų turtais, su savimi, į pomirtinį pasaulį (dar viena nesąmonė išgalvota "aukštesnės" gyvybės formos).
Brangus DRV,visiskai nesupratote klausimo esmes.
Visi į šį pasaulį atėję gyviai turi vieną tikslą - daugintis. Yra gyvybės formų, kurios iškart po poravimosi ritualo miršta: drugeliai, kai kurie vorai, kai kurios lašišinių žuvų rūšys ir taip toliau.
Žmogus turi galimybę stebėti, kaip auga jo atžalos iš kelių kartų (vaikai, anūkai, jei pasiseka - proanūkiai).
Jei žmogus susilaukė vaikų, jis jau įvykdė pagrindinę savo misiją - pratęsė rūšį.
Žvelgiant logiškai, tai likęs gyvenimas skirtas padėti savo atžaloms, užtikrinti, jog jie nebus paskutiniai palikuonis; iš to seka: jei vaikams palikus "lizdą" tėvai pradeda gyventi "sau", pasąmonės tai gali būti traktuojama kaip nukrypimas nuo biologinės programos ir įjungimas susinaikinimo mechanizmas - apatija, liūdesys, spontaniškumas ir taip toliau.
Mielas mano, jūs gyvenate primityviais instinktais, darant tai kas reikalinga jūsų išlikimui. Nes tik gyvuliai daro tai, kas reikalinga jų išlikimui - valgyti, tuštintis ir daugintis (taigi, paprieštariausiu, tikslas tikrai ne vienas(daugintis)).
Bet Jūs užmiršote, kad esate ne gyvulys. Homosapiens turi žymiai labiau išvystitą nervinę - protinę veiklą, dėka kurios, jis gali daryti dar ir tai, kas nebūtina jo išlikimui. Štai čia atsiveria begalė sričių savirealizacijai, taigi, leidžia realizuoti save aibėje kitokių tikslų, kurie ne mažiau svarūs, negu užauginti vaiką, pastatyti namą ar pasodinti medį. Įsidarbinkite greenpeace ir saugokite kokius nors ruonius ar banginius antarkties regione, ir pamatysite, apie vaikų darymą net pamiršite 
Netgi galėčiau pasakyti, kuo labiau kilnesnius darbus darysite (prieš gamtą, prieš dievą, prieš bet ką) tuo rečiau prisiminsite savo antrą galą.
Tiesą, vaiką irgi pasidarysite, bet tai tikrai nebus didesnis įvykis negu, tarkim, nusipirkti naują automobilį
cia irgi butu atsakymas tokiems, kaip DRV
pagaminti vaika sugeba net visiskas daunas. o isaugint vaika ZMOGUMI, va cia yra truputi sunkiau. tuo zmogus is skiriasi nuo gyvulio. vaiku prigimdyti ir pamesti pilni vaiku namai
Sujungus DRV ir Ginto filosofijas gautusi kazkas panasaus i zmogaus gyvenimo esme.Faktas -dalinai mus valdo inkstinktai,taciau zmogus visada stegiasi iprasminti save kazkaip kitaip.Be sito nebutu to,ka vadinam civilizacija.
...Bet Jūs užmiršote, kad esate ne gyvulys. ...
... isaugint vaika ZMOGUMI, va cia yra truputi sunkiau. ...
Čia jūsų dviejų niekuo nepagrįsta nuomonė, ar tai visuotinės psichozės dalis? Mano žodžiai užgavo jus? O gal užgavo kitą jūsų pusę (alter ego) kurios nepajėgiate kontroliuoti, kuri aptemdo protą ir neleidžia blaiviai mastyti? Tai kaip ten su ta, "aukštesne", žmogiškąją materija?
Ar nepaprasčiau pripažinti savo esybės ir gyventi toliau?
Vienas mano draugas sykį labai supyko ant manęs, kai išsakiau mintį, jog viską ką darome, mes darome vardan antros pusės - tiksliau jos įgijimui.
Patikslinsiu - mes tuomet buvom jauni, gražūs ir be antrų pusių, draugas buvo vyresnis keturiais metais.
Po kurio laiko mūsų keliai išsiskyrė ir pasimatėm po trijų, gal keturių metų pas kitą draugą naujų metų sutiktuvėse. Visi buvom su porom išskyrus tąjį draugą - jis buvo vedęs. Ištaikęs progą jis nusivedė mane į šalį, padėkojo ir pasakė, kad aš buvau teisus. Aš nesupratau apie ką jis kalba, bet neilgai trukus man priminė mano išsakytą mintį. Sakyčiau jis buvo pasiklydęs, suklaidintos visuotinės psichozės - gyvenu dėl savęs, kas iš esmės trukdė jam gyventi.
Tai apie ką aš kalbu labai paprasta, banalu, tiems, kas turi antrą pusę, vaikų, o tiems kas yra vieniši, ar negali susilaukti vaikų visą tai yra labai opu.
Tas pats draugas du, ar tris metus vargo keliais ėjo kol su žmona susilaukė vaiko ir iš tvyrojusių jų šeimoje nuotaikų nepasakyčiau, kad už vaikus yra svarbesnių "savirealizacijos" apraiškų.
...jūs gyvenate primityviais instinktais, darant tai kas reikalinga jūsų išlikimui. Nes tik gyvuliai daro tai, kas reikalinga jų išlikimui - valgyti, tuštintis ir daugintis ...
Homosapiens...gali daryti dar ir tai, kas nebūtina jo išlikimui.
Tuomet mano katinas ir šuo irgi žmonės, nes be to, kad valgo, tuštinasi ir dauginasi, jie dar ir žaidžia, kvailioja, meilinasi, o tokie veiksmai, anot jūsų, tikrai nebūdingi gyvuliams.
...atsiveria begalė sričių savirealizacijai, taigi, leidžia realizuoti save aibėje kitokių tikslų...
Šuo kiaušinius laižo, o katinas labiau letenas, tai čia galim užskaityti kaip savirealizacija? Pavyzdys grubus, bet tikiuosi aiškus, o jei ne tai paaiškinsiu - tą žmogaus savirealizacija gamtai ir mumyse glūdinčiai biologiniai programai svarbi kiek ir katino kailio laižymasis. Tai gerai, tai naudinga iki netampa psichoze ir pradeda kenti pagrindiniam tikslui.
Nesusireikšminkit, žmonės.
Brangus DRV,visiskai nesupratote klausimo esmes.
Gal ir taip, bet manau suteikiau peno pamąstymams ir tikiuosi, jog lengviau rasite atsakymą į jūs kankinantį klausimą.
Puslapiai 1
Norėdami rašyti atsakymą turite prisijungti arba registruotis
Diskusijų forumas → Įvairūs → del ko