Joninės

issirengiam su chebra nuogai ir sokinejam i sraunia salta upe nuo tarzankes iki paryciu

Seniai seniai teko sudalyvauti tokiose pusiau etnografinėse Joninėse - merginos ir žolynus rinko, ir vainikus pynė, per laužą šokinėjom, ežere su žvakelėmis vainikėlius plukdėm (vaikinai prieš tai jiems kažkokius medinius kryžiokus sukalė). Smagumas buvo tame, kad tuo pačiu ir senosios lietuviškosios tradicijos (su būtent Joninių gražiosiomis liaudies dainomis, šokiais), ir vien studentai, nepriklausomybė neseniai dar atgauta, vienu žodžiu - jaunystė šviesi. Bet įspūdį didžiausią paliko tai, kad po visų maudynių nuogiems ežere, po klaidžiojimo po miškus, kai jau paryčiais ant miegmaišių išsitiesėm ir pievas padengė tirštas rūkas (o juk per Jonines praktiškai baltosios naktys) - prie mūsų priėjo baltas arklys... Iš pradžių nepatikėjome savo akimis Natūraliai kilo klausimas kas per žolelių arbatos... Iki dabar taip ir stovi akyse iš balto rūko be garso artėjantis baltas žirgas - nesupranti,a r tikrai, ar vaidenasi
tada dar traukiniai buvo su tokiom medinėm sėdynėm - na, kaip parko suoliukai iš tų pagaliukų. Gal gyvenime taip saldžia nemiegojau, kaip grįžtant į Vilnių išsitiesusi ant tų medinukų. Kažkur pusiaukelėj su drauge prabundam (kiekviena po vieną "suolelį" užsiėmusi) - o žmonių prilipę, sausakimšas vagonas, darban skuba. Tai ką mes - dar labiau susisiautėm į savo ilgus vilnonius sijonus (ot gudrių moterų anais laikais būta) ir toliau saldžiai miegojom.

galima daryti atrakciją - nupinti ąžuolų lapų (ar kitų ten augančių augalų) vainikus ir jais vainikuoti Džonus (o jei bus - Janus, Ivanus ir kitus analogus). Žinoma, šviečiamoji paskaita apie Lietuvą, pagonybę (tik neišsitarti apie tą nelaimingą vienuolį, kuris pirmasis prieš tūkstantmetį paminėjo Lietuvos vardą) turėtų vykti lietuviškoje aplinkoje - midus, dar geriau Žalgiris (puiki proga dar labaiu apšviesti), rūkyti lašinukai, na, ir pasiūlymas paryčiais atitinkamoje kondicijoje ieškoti paparčio ar kito žiedo

gal ir spastai) visai smagu patekti i grazios moters spastus) o del Joniniu man geriausios Jonines buna Kernaveje arba Rumsiskese ten svenciama pagal senovines tradicijas o visur kitur tik prisigerimas. dar labai patinka rudens ir pavasario lygiadienio svente nes irgi labai pagoniska svente

pilnai sutinku. nakti valtyje su priesingos lyties atstovu labai romantiska. dabar as jau senas diedas bet anksciau pries labai daug metu kai dar jaunas ir isdykes buvau mes su jaunimu pirkdavome sampano dezemis nakciai keleto deziu uztekdavo paskui issinuomave valti po 20 lt uz nakti  isplaukdavome nakti i vidury ezero. viena karta plaukiu as dviese su mergina dar sampana gurksnojome ir pagalvojau as kad is valties vidury ezero juk nuo manes ji niekur nepabegs nes dar plaukti nemoka ir as galiu daryti su ja ka tik noriu) todel jei ilipai i valti su vyruku buk pasiruosusi nuotykiams arba mokynkis plaukti)

labai įdomu, ką tuo metu toji mergina galvojo

Švenčiu gimtadienį Birželio 23d. Tai linksmai, kažkaip gaunasi.
Tad kažkaip keistai gaunasi, kad ne gimtadienį švenčiu, bet Jonines su draugais.

o čia, nesigilinant į stebuklingąsias augalų galias ir kaip renkamos vaistažolės (kam įdomu, tas susiras), žoliavimas-burtas
p.s. tik reikia dar sugebėti skirti pasaulio šalis ir pažinoti keletą lietuviškų augalėlių

Išsibarstę po pievą kiekvienas pasisuka  veidu į šiaurės vakarus, žengia 9 žingsnius ir skina pirmą pasitaikiusią žolę. Taip pat eina į šiaurę, šiaurės rytus, rytus, pietryčius, pietus, pietvakarius ir vakarus. Paskutinį, devintąjį žolyną, vėl skina veidu į besileidžiančią saulę…

Taip atsiranda 9 laimės žolynų puokštė. Dabar belieka kur nors dairytis gyduolių arbatą verdančios žiniuonės. Jeigu tokios nesimato, pamėginkime pasiburti patys.

Žydintis dobilas merginos puokštėje reiškia patinkamą, puikų jaunikį. Tą patį – ramunė ar kita gražiažiedė gėlelė moterišku vardu – vaikinui. Atvirkščiai (dobilas – vaikinui, ramunė – merginai) liepia džiaugtis jaunystės dienomis, tačiau perspėja, jog didžiuoklis, įsimylėjęs save, gali likti vienas.

Smilga paprastai reiškia turtus, pinigus, gegutės ašarėlės – rūpesčius, vargus, dilgėlė – apsaugą nuo visokių priešų, šakotas ir lapuotas žolynas žada gausų ir linksmą draugų būrį, aplūžęs, pavytęs stiebas (ir tokį privalai imti, jeigu pakliuvo po ranka) – piršlybas su našliu arba našle, ilgas tiesus stiebas – ilgą ir teisingą gyvenimą, visaip išsirangęs, keistai išsišakojęs augalas – įvairias kliūtis, kurias turėsi įveikti, vijoklinė rožė perspėja, kad gali atsirasti netikrų draugų, norinčių pasinaudoti tavo gerumu. Neryški, smulkiažiedė gėlelė perspėja, kad būsi pagirtas už kuklumą. Balti žiedeliai – rami sąžinė, šviesios dienos, rausvi žiedeliai – meilės nuojauta, esi mylimas (-a) savo artimųjų ir draugų, raudoni žiedeliai – ateina (o gal jau atėjo?) tikroji meilė, mėlyni žiedeliai – ilgesys, svajonės, kurioms ne visada lemta išsipildyti, violetiniai žiedeliai – būsi išaukštintas (nes tai karalių ir kardinolų spalva), o geltoni žiedeliai – šiluma, palankumas, globa.