141

Re: Dvasinis tobulejimas

Rudenė parašė:
Deivil parašė:

Nemanau kad dvasinis tobulejinas isvis egzistuoja.
Ner irodymu kad egzistuoja kazkokia "dvasia" vadinas ir neaisku del tobulejimo.

Nes nebent kalba eina apie siekos moksla psichologija kuri yra apie prota bet ne siela.
Bet tikrisusiai kaip ir visur norint sužinoti kas gerai ar blogai reikia pirma nustatyti tiksla o jei zinai tiksla tai tada gali pasakyt kas yra tobulejimas tai yra tie dalykai kurie artina prie tikslo.

Paprasta, aisku, logiška, jokiu fantaziju, ne taip kaip pas jus mociutes.

Kada nors būsit diedukas. Ar labai kas pasikeis ? Abejoju...
Tikslas, man pvz. gerumas, harmonija, išmintis, draugiškumas aplinkai, tuo pačiu kritika ir netolerancija tam, kas kenkia man ir kitiems žmonėms, supančiai aplinkai, žlugdo gyvenimą bei egzistavimą. Tuomet ir gyvenama tokiu nusiteikimu, kiek tai įmanoma. Yra daug jaunų žmonių, kurie irgi kelia tokius ar panašius tikslus ir juos realizuoja pagal išgales...:::528

Lievas ir pavirsutiniskas tas tavo tikslas

142

Re: Dvasinis tobulejimas

Tolerancija - dorybė, yda ar mitas?


Tolerancija (lotyniškai “tolerantia” – kantrybė) yra tarptautinis terminas, reiškiantis pakantumą kitoniškai nuomonei, požiūriui, elgesiui. Vienos nuomonės viešpatavimas viduramžių Europoje ir kai kuriose moderniųjų laikų politinėse sistemose pavertė toleranciją laukiama panacėja, o postmodernistinėje pasaulėžiūroje tolerancija virto burtažodžiu.


Tačiau mėginant šį principą iš svajonės perkelti į tikrovę, išryškėja tam tikras loginis nenuoseklumas. Ar įmanoma absoliuti tolerancija? Pasirodė, kad ne.
Visų pirma, tolerancija, susidūrusi su netolerancija, pati virsta netolerancija šiai netolerancijai. Tai nėra vien žodžių žaismas, o konkreti ir aktuali praktinė problema.


Pažiūrų skirtingumas ir jo galimybė buvo pagrindas iškilti tolerancijos principui, tačiau pastarasis nesuteikė problemai sprendimo, o greičiau įnešė dar daugiau sumaišties. Dialektinę problemą pamėginta įsprausti į pozityvizmo rėmus, ir pozityvizmas pasirodė esąs visiškai nepajėgus šios problemos spręsti. Dvišalė schema – “tolerancija arba netolerancija” – susidūrė su neiginio neiginiu. Praktika pasirodė sudėtingesnė už primityvią ir utopinę teoriją. Praktikoje konfliktai kyla ne tarp “tolerancijos” ir “netolerancijos”, o tarp daugybės skirtingų požiūrių.


Bet kuris asmuo, viešai deklaruojantis savo vertybines nuostatas, gali sukelti pasipiktinimą priešingų nuostatų šalininkui. Ką daryti šiuo atveju? Atsakymas tik atrodo paprastas: toleruoti. Tačiau bet kurios vertybės šalininkas, pripažinęs priešingos (ne šiaip kitoniškos, o būtent priešingos!) nuostatos lygiavertiškumą, automatiškai paneigia savąją poziciją. Klasikinės šeimos šalininkui homoseksualizmas negali būti tolygia vertybe, tautininkui negali būti priimtinas kosmopolitizmas, krikščionis negali pripažinti Krišnos Dievu. Tai padarę, jie nebebūtų savimi.


Žinoma, religija, politika ir moralė yra skirtingos sritys, tačiau visose jose galima arba konkreti pozicija, arba jos nebuvimas. Būtent pastarasis atvejis yra vienintelė galimybė visiškai tolerancijai. Kai neturi pozicijos, tai nėra ir ką ginti. Nebėra pagrindo nesutarti dėl pozicijų skirtumo. Tokiu būdu, tolerancijos principas praktiškai verčia būti niekuo, nes būdamas kažkuo, gali įžeisti kitą, kuris tuo nėra. Iš esmės, tolerancija – tai įteisintas nihilizmas.


Tolerancija neskatina nuomonių įvairovės (pliuralizmo), o kaip tik apriboja tokias galimybes, pretenduodama būti vienintele teisinga pažiūra. Tokiu būdu gimsta prieštaringas požiūris: Tiesa yra tokia, kad jos – nėra! Tačiau jei nėra absoliučios Tiesos, tai ir jos neigimas negali būti absoliučiąja Tiesa.


Dažnu atveju tolerancija reiškiasi konformizmo – prisitaikymo – pagrindu. Kitais atvejais tai gali būti paprastas abejingumas: “esu tolerantiškas, nes tai manęs neliečia”. Tačiau tai net nėra nuostata, o situacinė būklė: kas bus, kai, vis dėlto, “palies”?


Dar kitais atvejais, tolerancija tampa ginklu kovoje dėl skirtingų vertybių, nuostatų ir interesų. Ir anaiptol – ne silpnųjų ginklu. Viduramžių pabaigoje gyvavo toks principas: kieno valdžia, to ir religija. Šiandieną – kieno valdžia, to ir tolerancija. Tokia būsena – visiškai natūrali, ir ne vien dėl to, kad šiandien tolerancija užima religijos vietą. Kadangi tolerancija nepajėgi išspręsti pažiūrų ir interesų skirtumo, įvesti bendro visuotinio sutarimo (kuris praktikoje nėra ir negali būti įmanomas), tai belieka rinktis: kurią pusę toleruoti? Jeigu krikščionis teigia, jog homoseksualizmas – nuodėmė, tuomet belieka vienas iš dviejų: arba jį nutildyti, arba pripažinti, jeigu ne jo požiūrio teisingumą, tai bent jo teisę taip manyti. Tačiau kaipgi pripažinsi tokią teisę, jeigu šis požiūris žeidžia priešingų nuostatų (teisingiau – polinkių) atstovus?


Liberalai tariasi atradę auksinį raktelį nuo šios problemos, iškeldami privatumo principą: “Turi savas pažiūras? Turėk jas sau, ir nebūtina jas viešai reikšti”.


Bet šis principas sukėlė dar didesnius prieštaravimus. Pirmiausia, klausimas kyla ne dėl to, “ar būtina?”, o dėl to – “ar galima?”. Principas, kuomet turėti nuomonę leidžiama, bet jos viešai reikšti – nevalia, reiškia ne ką kita, kaip totalitarinę diktatūrą. Kita vertus, kas darytina, kuomet konkrečios pasaulėžiūros sudėtine dalimi yra ne tik tvirta pozicija priešingų nuostatų atžvilgiu, bet ir viešas tos pozicijos deklaravimas? Ir apskritai, ar nuoseklu turėti požiūrį, laikyti jį teisingu, ir viešai neskelbti? Kurgi tolerancijos nuoseklumas, jeigu žmogus verčiamas slėpti ar gėdytis savo pažiūrų?


Kas kita, jei neturi to požiūrio ir nelaikai jo teisingu, tačiau tai – vėl grąžina prie draudimo turėti poziciją. Leidimas ją turėti ir draudimas viešai reikšti tėra išsisukinėjimas nuo tiesaus atsakymo. Šiuo atveju, nuoseklesni tie, kurie atvirai teigia: mūsų požiūris yra teisingiausias, ir kitiems pasaulyje neturi likti vietos! Būtent į tai šiandien pretenduoja tolerancijos principas, nepakęsdamas greta savęs jokių alternatyvių pasaulio gelbėjimo modelių.


Taigi, tolerancija konfliktų nesprendžia. Tai – tiesiog dar viena utopinė, mesianistinė doktrina, virtusi įrankiu priešingos pozicijos gniaužimui. Tai – praktinė pusė. O teoriniame lygmenyje, tolerancija atsiskleidžia kaip visiškai amoralus principas, kadangi sulygina teisų su neteisiu, dorybę – su niekšybe, normą – su iškrypimu. Motina Teresė pastatoma į vieną gretą su Vievio pakelių maniaku Kaziu Jonaičiu. Tai įmanoma tiktai neigiant objektyvių vertybių buvimą, ką tolerancija ir daro.


Tiesa, įmanoma ir kitokia tolerancija: tai tolerancija bendrų vertybių pagrindu. Kai sutariama dėl pagrindinių vertybių, antraeiliai – sampratų ir priemonių skirtumai – gali tapti nebe tokie svarbūs. Tačiau ši tolerancija nėra absoliuti, o dalinė. Tai – nėra tolerancija kaip principas, o greičiau natūralus konsensusas bendrų vertybių pagrindu. Todėl šitokio santykio net neverta vadinti tolerancija, kadangi tolerancijos principo nuoseklumas reikalauja statyti šį principą vertybe savaime (o ne kažkurios kitos vertybės pagrindu).


Ko gero, verčiau būtų mažiau akcentuoti toleranciją, ir labiau ieškoti objektyvumo. Pripažinus, jog objektyvi Tiesa yra, visiškai nebūtina ją iškart sutapatinti su savo subjektyvia nuomone. Tačiau priešingas kraštutinumas – objektyviosios Tiesos paneigimas – prie gero taipogi, nepriveda. Kai Tiesos nėra, tuomet kiekvienas tampa sau tiesa. O kai kiekvienas ima gyventi sau, tada kiekvienas tampa ir potencialia auka.

143 (redagavo Laimute 2018-09-08 12:18)

Re: Dvasinis tobulejimas

kristė parašė:

Yra toks vykęs posakis: vaikas iš pradžių būna angeliukas, paskui būna velniukas, kol galų gale tampa žmogumi. Į šitą pasakymą galima būtų pažvelgti giliau. Kai mes gimstame, būdami kūdikėliais, esame tarsi angelėliai. Vėliau - angeliškumą užgožia egoizmas, dar vėliau augant, patiriant visokių gyvenimo pamokų (ir malonių ir skaudžių), tampame žmonėmis. O giliausias dvasinis subrendimas, manau, ateina per klystkelius, kančias ir nusivylimus. Dar yra posakis: kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais. Subrendęs žmogus turi būti dvasiškai stiprus žmogus. Dar galima būtų pasvarstyti, kas yra ta dvasios stiprybė?

sakyciau, kad tai tik isgyvenimo instinktas. dvasia galima greitai palauzti, bet islikimo instiktas gyvas visada. nors...antra vertus,  individas netgi palauziamas leidziasi, jei tai tarnauja isgyvenimui.

144

Re: Dvasinis tobulejimas

ui… koki miela laiska gavau... aciu smile


2018.09.07 23:34airin (62 m. Jungtinė Karalystė, Londonas)


Zinai,mieloji siuose pasisakymuose tu esi didziausia vista, nenorejau viesai to rasyti,nes niekada nieko konkreciai neparasai,isminties ir ziniu jokiu, tik norisi tau,kad kas atkreiptu demesi. Kazkaip kvailai atrodai. Sekmes medziojant, Sitas jaunimelis nors ir nesu[ranta apie ka as kalbu,bet bent jau turi kitur siokiu tokiu ziniu, o tu ,,,,

145

Re: Dvasinis tobulejimas

gali ir cia rasyt... airin, as nieko pries. esu pakankamai savikritiska ir nebijau jokios nuomones apie mane.

146

Re: Dvasinis tobulejimas

Laimute,
Jus išvadino višta, o mane - kiaule :-) Tiesa, ne pati airin, o ROMAS (45 m. Jungtinė Karalystė, Londonas) :-)


na, kad mūsų netoleruoja už savo nuomonės turėjimą dar galiu suprasti, bet kuo jiems nusikalto žemės ūkis ir gyvybės šaltinis - kiaušiniai, mėsytė?...

nors vėlgi - jie pasirinko tokį dvasinio tobulėjimo kelią :-)

147

Re: Dvasinis tobulejimas

Sulamita parašė:

Laimute,
Jus išvadino višta, o mane - kiaule :-) Tiesa, ne pati airin, o ROMAS (45 m. Jungtinė Karalystė, Londonas) :-)


na, kad mūsų netoleruoja už savo nuomonės turėjimą dar galiu suprasti, bet kuo jiems nusikalto žemės ūkis ir gyvybės šaltinis - kiaušiniai, mėsytė?...

nors vėlgi - jie pasirinko tokį dvasinio tobulėjimo kelią :-)

:::041:::a57

148

Re: Dvasinis tobulejimas

Durni zmones durnai pasaulį supranta.
Nyce pasake kad dievas mire skaityk prieš pusantro simto metu.

149 (redagavo kristė 2018-09-08 15:54)

Re: Dvasinis tobulejimas

Laimute parašė:
kristė parašė:

Yra toks vykęs posakis: vaikas iš pradžių būna angeliukas, paskui būna velniukas, kol galų gale tampa žmogumi. Į šitą pasakymą galima būtų pažvelgti giliau. Kai mes gimstame, būdami kūdikėliais, esame tarsi angelėliai. Vėliau - angeliškumą užgožia egoizmas, dar vėliau augant, patiriant visokių gyvenimo pamokų (ir malonių ir skaudžių), tampame žmonėmis. O giliausias dvasinis subrendimas, manau, ateina per klystkelius, kančias ir nusivylimus. Dar yra posakis: kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais. Subrendęs žmogus turi būti dvasiškai stiprus žmogus. Dar galima būtų pasvarstyti, kas yra ta dvasios stiprybė?

sakyciau, kad tai tik isgyvenimo instinktas. dvasia galima greitai palauzti, bet islikimo instiktas gyvas visada. nors...antra vertus,  individas netgi palauziamas leidziasi, jei tai tarnauja isgyvenimui.

Išlikimo instinktas nebūtinai nugali dvasią. Gyvenime labai daug tokių pavyzdžių. Aš kalbu  pvz. apie drąsą, pasiaukojimą mirties akivaizdoje. Nežinau, ką tu, Laimute, turi mintyse. Silpną dvasią, žinoma lengva palaužti, net ir dėl komforto ar pinigų ji gali pasirinkti melą, veimainišką, prisitaikėlišką gyvenimą.

150 (redagavo kristė 2018-09-08 16:00)

Re: Dvasinis tobulejimas

Deivil parašė:

Durni zmones durnai pasaulį supranta.
Nyce pasake kad dievas mire skaityk prieš pusantro simto metu.

Jeigu tu toks jau protingas, tai rašyk SAVO mintis ir argumentus. O jeigu nukopijuoji straipsnį, tai privalai parašyti, kas autorius. Net jeigu ir pritari jo idėjoms.

151

Re: Dvasinis tobulejimas

kristė parašė:
Deivil parašė:

Durni zmones durnai pasaulį supranta.
Nyce pasake kad dievas mire skaityk prieš pusantro simto metu.

Jeigu tu toks jau protingas, tai rašyk SAVO mintis ir argumentus. O jeigu nukopijuoji straipsnį, tai privalai parašyti, kas autorius. Net jeigu ir pritari jo idėjoms.

O kas tau sake kad ten ne mano mintys?
Sita elementaria tiesa suprasti gali kiekvienas nei nereikia straipsnio. Be to ten net nestraipsnis.
Yra toks dalykas kaip tolerancijos paradoksas ir panasiai.
Trumpai tariant visi tavo isivaizdavimai apie tai kas yra geris pasitelkiant minimalu logini mastyma gali buti paversti i absoliutu "blogi".

Esme vistiek ta, kad sita tema yra uzgulusios mociutes kuriom svarbiausia "draugyste meile pauksciukai drugeliai vienaragiai" ir kitokio pobudzio seilejimasis nesuristas su logika.

Toki poziuri turintys zmones turi keleta pravardziu "simpletons" arba "normies" reiskia "paprasciokai" ir "normaliokai". Tokie kur su banda, su mase, mainstream.
Tokie zmones (normaliokai) is esmes patys geriausi nes jie neabejoja tuo ko juos dresuoja. Pasake kad keiktis negerai ir vadinasi negerai, o kodel negerai neiskels klausimo o jei ras atsakyma neiskels "kodel" klausimo antra ar trecia karta. Tokiem zmonem tik egzistuoti belieka.

Primena koki suni kuris tiesiog neturi suvokimo apie visuma, nezino kad pvz mirs ir nekelia sau klausimu "kodel as cia" tiesiog laksto belekaip kol padvesia.

Butu gerai jei visos tokios mociutes isikaltu i galva kad neimanoma padaryti gera nepadarant bloga ir atvirksciai.

Pvz Iszudyk visus pasaulyje zmones ir gamta atsigaus, gyvybes rusys kurios ant isnykimo ribos del zmoniu veiklos atstatys populiacija, oras taps svaresnis, zemes planeta taps gyvybiskai turtingesne.

Visi blogi dalykai turi pliusu jei vadovausiesi loginiu mastymu.

152

Re: Dvasinis tobulejimas

Deivil parašė:

Durni zmones durnai pasaulį supranta.
Nyce pasake kad dievas mire skaityk prieš pusantro simto metu.

Jei butum nors truputi pazines Nietzsche,nekalbetum tokiu nieku kuriuos dabar rasai...nesidangstyk zinomais vardais,avine...ir dar-neizeidinek paprastu geru zmoniu,kurie toleruoja tavo autizima tik is pagarbos tau kaip ligoniui

153

Re: Dvasinis tobulejimas

kristė parašė:
Laimute parašė:
kristė parašė:

Yra toks vykęs posakis: vaikas iš pradžių būna angeliukas, paskui būna velniukas, kol galų gale tampa žmogumi. Į šitą pasakymą galima būtų pažvelgti giliau. Kai mes gimstame, būdami kūdikėliais, esame tarsi angelėliai. Vėliau - angeliškumą užgožia egoizmas, dar vėliau augant, patiriant visokių gyvenimo pamokų (ir malonių ir skaudžių), tampame žmonėmis. O giliausias dvasinis subrendimas, manau, ateina per klystkelius, kančias ir nusivylimus. Dar yra posakis: kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais. Subrendęs žmogus turi būti dvasiškai stiprus žmogus. Dar galima būtų pasvarstyti, kas yra ta dvasios stiprybė?

sakyciau, kad tai tik isgyvenimo instinktas. dvasia galima greitai palauzti, bet islikimo instiktas gyvas visada. nors...antra vertus,  individas netgi palauziamas leidziasi, jei tai tarnauja isgyvenimui.

Išlikimo instinktas nebūtinai nugali dvasią. Gyvenime labai daug tokių pavyzdžių. Aš kalbu  pvz. apie drąsą, pasiaukojimą mirties akivaizdoje. Nežinau, ką tu, Laimute, turi mintyse. Silpną dvasią, žinoma lengva palaužti, net ir dėl komforto ar pinigų ji gali pasirinkti melą, veimainišką, prisitaikėlišką gyvenimą.

taip, Kriste, sutinku. cia argumentas. asmenybes stiprumas aprepia, Tavo paminetus bruozus. dvasios stiprybei reikia labai galingos varomosios jegos (motyvacijos), kad nugaletu isgyvenimo instinkta.

154

Re: Dvasinis tobulejimas

ROMAS parašė:
Deivil parašė:

Durni zmones durnai pasaulį supranta.
Nyce pasake kad dievas mire skaityk prieš pusantro simto metu.

Jei butum nors truputi pazines Nietzsche,nekalbetum tokiu nieku kuriuos dabar rasai...nesidangstyk zinomais vardais,avine...ir dar-neizeidinek paprastu geru zmoniu,kurie toleruoja tavo autizima tik is pagarbos tau kaip ligoniui

As net nezinau kaip apipasakoti koks tu dau.nas esi..
As Nietzsche studijaves anglu kalba univere ir is to egzaminus rases pas zinoma filosofijos destytoja is jav ir tu man bezdziones uzpakali dar bandai aiskinti kad as nyces nepazines. Jauciu toks atrofuotas kad skaitei ir savo prasmes isivaizdaves dabar pripysineji kas ka supranta apie ji xD

"paprastu geru zmoniu"
Jei paskaitytum heidegeri suprastum kodel del tokiu kaip tu jis mizantropija issivyste.

155

Re: Dvasinis tobulejimas

Deivil parašė:
ROMAS parašė:
Deivil parašė:

Durni zmones durnai pasaulį supranta.
Nyce pasake kad dievas mire skaityk prieš pusantro simto metu.

Jei butum nors truputi pazines Nietzsche,nekalbetum tokiu nieku kuriuos dabar rasai...nesidangstyk zinomais vardais,avine...ir dar-neizeidinek paprastu geru zmoniu,kurie toleruoja tavo autizima tik is pagarbos tau kaip ligoniui

As net nezinau kaip apipasakoti koks tu dau.nas esi..
As Nietzsche studijaves anglu kalba univere ir is to egzaminus rases pas zinoma filosofijos destytoja is jav ir tu man bezdziones uzpakali dar bandai aiskinti kad as nyces nepazines. Jauciu toks atrofuotas kad skaitei ir savo prasmes isivaizdaves dabar pripysineji kas ka supranta apie ji xD

"paprastu geru zmoniu"
Jei paskaitytum heidegeri suprastum kodel del tokiu kaip tu jis mizantropija issivyste.

Avine...paskaityk ka parasei,bet idemiai.Pora kartu paskaityk...tai bus mano atsakymas tau.O paskui filosofuok toliau,as jau nesikisiu...amerikoniskas avine

156

Re: Dvasinis tobulejimas

ROMAS parašė:
Deivil parašė:
ROMAS parašė:

Jei butum nors truputi pazines Nietzsche,nekalbetum tokiu nieku kuriuos dabar rasai...nesidangstyk zinomais vardais,avine...ir dar-neizeidinek paprastu geru zmoniu,kurie toleruoja tavo autizima tik is pagarbos tau kaip ligoniui

As net nezinau kaip apipasakoti koks tu dau.nas esi..
As Nietzsche studijaves anglu kalba univere ir is to egzaminus rases pas zinoma filosofijos destytoja is jav ir tu man bezdziones uzpakali dar bandai aiskinti kad as nyces nepazines. Jauciu toks atrofuotas kad skaitei ir savo prasmes isivaizdaves dabar pripysineji kas ka supranta apie ji xD

"paprastu geru zmoniu"
Jei paskaitytum heidegeri suprastum kodel del tokiu kaip tu jis mizantropija issivyste.

Avine...paskaityk ka parasei,bet idemiai.Pora kartu paskaityk...tai bus mano atsakymas tau.O paskui filosofuok toliau,as jau nesikisiu...amerikoniskas avine

Viskas ka parasiau TOBULAI sutampa su nyce. Tiesa sakant Nyces žodžiai isvis sutampa su mano teiginiais net tais kuriu nepasakiau. Ir as ne amerikonas lietuvoj gyvenu babajaus sektante tu.

Ir nesikisk, tiesa sakant jei visi daunai kaip tu uzsiciauptu temose kuriose nieko nenusimano buciau labai dekingas.

Pasiūlymas ateiciai, nesirauk ant protingesnio jei molis esi, nesinesk peilio i kova ginklais, man gaila tave roastint.

157

Re: Dvasinis tobulejimas

Deivil parašė:
ROMAS parašė:
Deivil parašė:

As net nezinau kaip apipasakoti koks tu dau.nas esi..
As Nietzsche studijaves anglu kalba univere ir is to egzaminus rases pas zinoma filosofijos destytoja is jav ir tu man bezdziones uzpakali dar bandai aiskinti kad as nyces nepazines. Jauciu toks atrofuotas kad skaitei ir savo prasmes isivaizdaves dabar pripysineji kas ka supranta apie ji xD

"paprastu geru zmoniu"
Jei paskaitytum heidegeri suprastum kodel del tokiu kaip tu jis mizantropija issivyste.

Avine...paskaityk ka parasei,bet idemiai.Pora kartu paskaityk...tai bus mano atsakymas tau.O paskui filosofuok toliau,as jau nesikisiu...amerikoniskas avine

Viskas ka parasiau TOBULAI sutampa su nyce. Tiesa sakant Nyces žodžiai isvis sutampa su mano teiginiais net tais kuriu nepasakiau. Ir as ne amerikonas lietuvoj gyvenu babajaus sektante tu.

Ir nesikisk, tiesa sakant jei visi daunai kaip tu uzsiciauptu temose kuriose nieko nenusimano buciau labai dekingas.

Pasiūlymas ateiciai, nesirauk ant protingesnio jei molis esi, nesinesk peilio i kova ginklais, man gaila tave roastint.

Nu neblogai..visai neblogai..tik dar reikejo pasakyt-,,vistu gaudytojau,, o siaip neblogai kandi ziurkiuk...visai neblogai,tobuleji tiesiog dienomis...

158

Re: Dvasinis tobulejimas

ROMAS parašė:
Deivil parašė:
ROMAS parašė:

Avine...paskaityk ka parasei,bet idemiai.Pora kartu paskaityk...tai bus mano atsakymas tau.O paskui filosofuok toliau,as jau nesikisiu...amerikoniskas avine

Viskas ka parasiau TOBULAI sutampa su nyce. Tiesa sakant Nyces žodžiai isvis sutampa su mano teiginiais net tais kuriu nepasakiau. Ir as ne amerikonas lietuvoj gyvenu babajaus sektante tu.

Ir nesikisk, tiesa sakant jei visi daunai kaip tu uzsiciauptu temose kuriose nieko nenusimano buciau labai dekingas.

Pasiūlymas ateiciai, nesirauk ant protingesnio jei molis esi, nesinesk peilio i kova ginklais, man gaila tave roastint.

Nu neblogai..visai neblogai..tik dar reikejo pasakyt-,,vistu gaudytojau,, o siaip neblogai kandi ziurkiuk...visai neblogai,tobuleji tiesiog dienomis...

Kazka sakei? Tu dar cia?   Maniau nubegai atsiversti nyces knyga ieskoti neracionaliu argumentu.
Ai..  Tiesa.. Ten nyce nepasakė nieko, kas sutaptų su tavo lakia fantazija.. Neapsimoka ir ieskoti.

Tu net kaip oponentas su.das esi maciau 50 mete mociute kuri diskusijoje sugeba ilgiau savo nelogiska teigini apginti nei tu. Neidomus tu man. Suluzes zaislas.

159

Re: Dvasinis tobulejimas

Deivil parašė:
ROMAS parašė:
Deivil parašė:

Viskas ka parasiau TOBULAI sutampa su nyce. Tiesa sakant Nyces žodžiai isvis sutampa su mano teiginiais net tais kuriu nepasakiau. Ir as ne amerikonas lietuvoj gyvenu babajaus sektante tu.

Ir nesikisk, tiesa sakant jei visi daunai kaip tu uzsiciauptu temose kuriose nieko nenusimano buciau labai dekingas.

Pasiūlymas ateiciai, nesirauk ant protingesnio jei molis esi, nesinesk peilio i kova ginklais, man gaila tave roastint.

Nu neblogai..visai neblogai..tik dar reikejo pasakyt-,,vistu gaudytojau,, o siaip neblogai kandi ziurkiuk...visai neblogai,tobuleji tiesiog dienomis...

Kazka sakei? Tu dar cia?   Maniau nubegai atsiversti nyces knyga ieskoti neracionaliu argumentu.
Ai..  Tiesa.. Ten nyce nepasakė nieko, kas sutaptų su tavo lakia fantazija.. Neapsimoka ir ieskoti.

Tu net kaip oponentas su.das esi maciau 50 mete mociute kuri diskusijoje sugeba ilgiau savo nelogiska teigini apginti nei tu. Neidomus tu man. Suluzes zaislas.

O tu man priesingai-labai idomus...toks mizniukas.O tu nebandei i pirsta sau kast kada nervai suima?Jei nepraeina stipriau kandi...pabandyk.Tik Nices knyga padek tada i sali,nes apslapinsi...o JAV profesorius jos atsiimt juk pas tave atvaziuos.Jus juk draugai...ka tada jam pasakysi-kad pusle tavo silpna?Nevyriska...

160 (redagavo Valdas 2018-09-08 19:29)

Re: Dvasinis tobulejimas

Įsiterpsiu. Klausyk, Deivil. Rašei, kad čia net bendravimui neradai nei vienos tinkamos. Bet čia mažiausiai 20 merginų ir moterų su žydų tautybe. Tai kaip tu nerandi? Tikiuosi valgai ne kaip 'pyderastas', o ir vištieną.

Nebent tu be žydų tautybės. Tada gali nekreipti dėmesio. Ha ha.