Merginos yra savanaudes (Puslapis 20 iš 22)

Esme tame, kad sitas su vestuvem ir vestuvinem suknelem dalykas yra ne mano. AS tik pakopinau komentara kuri palakino tukstanciai vyru. Matyt tiesa.

Manes neapgaus, nes as labai gerai matau tokius dalykus.

O kad paveluotas nemanau. Tiesai laiko nera.
Ir tai kas nauja nebutinai gera.

Ar sunku bus man gyvenime su zinant tai? jo, jau dabar yra sunku.
Bet as geriau busiu nekenciamas uz tai kas esu nei mylimas uz tai kas nesu.
As geriau eisiu uz tiesa nei "pritapsiu" ir tapsiu kaip visi - neteisus.

Neapykantą ir aš vertinu labiau nei meilę. Ji visada sąžininga. Jos nesumeluosi kaip sumeluojama meilė. Nors tai nelabai į temą, bet ką daryti, kai nepakanka jausmų nekęsti tiek, kad mylėti? Ar Tu jau turi šitą patirtį?

pazvelk giliau

Ir dar...Saviveikliniam lygmenyje meilė painiojama su noru pasisavinti ir valdyti. Taip vad.sado - mazo atvejis. Jeigu toks santykis abi puses tenkina, tai ok, bet tai nėra meilė.
Ir dar visi tie manipuliavimai vienas kitu, viršenybės siekimas, konkuravimas. Tai iškreiptų veidrodžių karalystė. Mylėti reikia mokintis, tai nėra duotybė.

Keista. Maniau, kad žinai skirtumą tarp jausmų ir purvino iškrypėliško sekso. Ir prie ko čia manipuliavimas ir konkuravimas ar nemokėjimas mylėti?

Puiku, bet kuo čia dėta psichologija ir ką bendro tai turi su mano klausimu Best? Diskutuoti galima, bet gal reikėtų prieš tai įsigilinti į mintį?

As negaliu myleti kazko kas nera special.
As negaliu myleti be priezasties.
Man tai yra neimanoma.
Turi buti priezastis del ko myli kazka.
Kitaip tai nelogiska.
Man yra panos aiskinusios ten savo keista logika, kad va sutinki zmogu, ir "spragt" kazkas atsitinka, jis tau patinka, su kitais taip nera, nors niekuo neypatingas ar dar ka.

Man tai taip kvaila.
Tiesiog visa likusi gyvenima zinosi kad esi pakeiciamas.
Nera jokio solidaus tvirto pagrindo ir priezasties meilei tokiu atveju.
Nes zinai eis viena diena ir bus "spragt" ir isimyles koki bomza.

As suvokiu kad "to vienintelio" nera. Zmogus gali myleti nors ir tukstanti zmoniu per gyvenima.
Ir jeigu zmogus turi tam tikrus bruozus kurie tau patinka ir zavi isimyleti nera sunku. Patikrinau
tai praktikoj daug kartu.

Todel ieskau bruozu ir savybiu moteryse kurios mane zavi, turiu reikalavimus ir kai manes paklausia
uz ka myliu ta moteri, visad turiu gera, argumentuota atsakyma. Ir ji istiesu tada jauciasi ypatinga.
Ir kodel as nemyliu kazkokios kitos? Na nes tokios kaip tu nera, o tokios kaip tu man patinka. O jei ir atsirastu kita, neimciau, nes vertinu istikimybe ir nesokineju nuo vienos prie kitos. Pasirinkau ir baigta.

Moterys taip nemoka.
Meile jom popierine.
Siandien myli viena, rytoj myles kita.
Siandien ji tavo svajoniu moteris, rytoj ji barskins kita bica.
Sako viena, po to visiskai kita ir priestarauja sau.

Toks jausmas kad moterys nejaucia, kad turetu ir nenori niekam pries nieka atsakyti. Lyg nera viduje tokio kaip sazines ar garbes ar teisingumo jausmo pries kuri turi atsakyti, kuris daug didesnis ir stipresnis uz jas. Kad jeigu daro kazka netaip, zinotu jog blemba man reikia sustoti, ka darau yra tiesiog gedinga.

Jos visada apvers situacija ir pasiteisinimus taip, kad jom palanku butu dabartinei situacijai pateisinti.

Zodziu, jei turi moteri tai ji nepriklauso tau, tiesiog atejo tavo laikas ja patureti kuris neisvengiamai pasibaigs.

Taves moteris neisduos nepaliks, bus istikima ir myles tave tik 3 atvejais:
1. Jeigu ji daug daug mazesnes vertes nei tu, stora backa kokia, silpnai su issilavinimu ir pan. Tokia zinai... "olga". Dar greiciausiai su usais.
2. Tiesiog susiklostys tinkamos aplinkybes. Na pvz ji tave gal ir isduotu, bet joks vyras neisdriso uzkalbinti, arba nepapuole situacija, uzmegsti romanui neprigautai seimos/draugu akyse. Grynai sekme, tokios aplinkybes iskrito, kad nebuvo progos.
3. Tu galvoji, kad ji taves neisdave ir myli, bet ji jau turejo romana ir tu nieko apie tai nesuzinojai, jai jau gal atsibodo tas romanas ir numete ir viskas paslapty ir nusines ji tai i kapus su savim. Kaip sakoma, nera geru moteru ir blogu moteru, yra tik blogos moterys ir tos kuriu dar neprigavo.

Atsimenu, kai raset forume, kad turiu susilaukti vaiku, kad turiu pratesti gimine butinai ir isaukleti vaikus galvot panasiai.

Atsiprasau, bet... as stengiausi bet nebegaliu..

Kai kurie zmones nebegali jau ir nebetinkami bus sukurti santykiu, todel kad per daug prisikenteje nuo nepavykusiu santykiu ir taip sugadinti, kad jau nebeiseis jiem pasitiketi kitais zmonemis, jau tiesiog per daug nutiko. Visi turi kazkoki limita gyvenime ir as pasiekiau savaji.

Man bandyti kurti naujus santykius butu tas pats kas liepti invalidui sokti. Jis nevaldo koju, jis negali sokti.
Taip ir mane jau per daug isdraske.

Sako laikas uzgydo zaisdas, bet cia ne ta situacija. Cia ta situacija, kur laikas bejegis. Jei nupjautu tavo koja ji uzgytu, bet atgal jau nebeataugtu. Cia tas pats.

Kazkas manyje mire po paskutiniu santykiu. As visad turejau tikejima kad moterys ne visos tokios, kad zmones ne visi tokie, vis tik yra reti zmones kurie tikrai ispudingu vertybiu, stiprus istikimi.
Bet kai suradau butent toki va stipru ispudingu vertybiu zmogu ir net jis pasiderge ir nuvyle ne tik mane bet ir pati save...

Kazkas many mire. As tiesiog nebetikiu. Nebeturiu priezasties tiket. Neberandu jos. Ir norejau rast. Bet nesigavo. Nepratesiu as savo genu. Tiesiog sita visuomene per daug iskrypus, islepus ir issidergus.

Gal kur azijoj ir rastum padoria moteri su normaliu protu, prioritetais ir vertybem.
Bet cia tai..

Best, netradicinei merginai reikia ir netradicinės terpės. Dažnai būna, merginos auga puikiose šeimose ir yra puikiai išauklėtos, su visomis teigiamomis savybėmis kol nepalieka tėvų namų ir neišeina į platų pasaulį. Tuomet ir išsiderina jos sekdamos blogais pavyzdžiais. Bet ar gi uždarysi ją namuose kūrenti namų židinio ir auginti vaikus....tai utopija šiame amžiuje. Aš vistiek tikiu, kad tu rasi savąją ir susilaukusi nuostabių palikuonių.