Fu Tiu (Puslapis 32 iš 32)

Trampas isleido isakyma, pagal kuri rusu aktyvai banke, o tai 300 milijardu bus konfiskuoti ir panaudoti Ukrainos atstatymui. Putinas savo ruostu pareiske, kad per 48 val aktyvai butu pervesti i Rusijos bankus, kitai ju laukia rimtos pasekmes. Cia Trampasturi tikra cuk cvang, kai bet koks sprendimas bus fatalu. Jei jis grazins Rusijai jos aktyvus, ji uzkapos zurnalistai kaip silpna vadova. Jei vistik praignoruos, tuos tai vidinis Amerikos susiskaldymas, nes Rusijos teritorijoje yra Amerikos verslininku imoniu kur kas uz didesne suma, jos bus privatizuotos. Maza to, JAV praranda valstybes statusa kaip saugumo garantas. Visai neaisku, kas jam, Trampui ten patarineja, toks ispudis, tai tarsi nevilties sauksmas, daryti bet ka, vien tam kad daryti.

Panasu internetas greitu laiku pasikeis is esmes. Nemokamai gales ziureti vien reklama, o uz bet kokia kita informacija, programeles, zeidimus teks moketi, o tie, kas jau dabar mokama, bus dar syk apmokestinta. Todel, kas turi kokiu planu ka parsisiusti is interneto, geriau tai daryti dar dabar kol nemokama.

Cia buvo paprasta, pameginam kiek sudetingiau.
Siame pasaulyje mes judame, turima omenyje be jokiu techniniu priemoniu, pirmyn, atgal, i kaire, i desine, viskas. Bet jei pakeistumem sakyki sia terpe ir pereitumem i kiek tankesne, pav i vandeni. Cia mes igauname dar du vektorius, gilyn ir aukstyn, vandens plotmeje mes tarsi skraidome. O dabar persikelkime i dar kita erdve. Is vieno kambario mes pereiname i kita deka sienoje angos, kurios vadinasi durys. Bet jei visa mus supancia erdve sutraukti i viena taska ir ja isskleisti kitame ismatavyje, erdveje, tuomet mes pereiname tiesiog i kita vieta be jokiu angu sienoje ir net nezengdami zingsnio. Tai tiesiog teleportacija. Anksciau zmones turejo istisus zemelapiu mus supanciu ismatavimu ir galejo visame tame keliauti, rinktis kur jiems patinka gyventi. Siuo metu visa mus supanti erdve vis kinta, ji keiciasi ir mes vel susidursime su tuom ka esame pamirse. Deje cia yra keli niuansai.
Jei mes siame pasaulyje gyvename ir kazkaip musu kastymas vis slysta i kazkokias tokias erdves kuri atskleidziama fantastikoje, jei mes matome tame prasme, mes savotiskai save parengiame tam perejimui ir atsidurus naujame pasaulyje mes is kart galesime vienaip ar kitaip jame orentuotis. Tie,kas i ten paklius tiesiog del savo vidiniu savybiu, tiems teks usgyventi kudikyste. Kudykis mamos pilvelyje nepatiria gravitacia, bet isejus i si pasauli, gravitacija visa savo jega glezna kudykeli prislegia prie stalo pavirsiaus, kad ir prie pribuvejos ranku ar mamos kruties. Gravitacija veikia ir tai kudykiui nauja, jam teks stipreti, mokintis stoveti, vaikscioti, orentuotis siame pasaulyje.
Kita problema, cia naujasis testamentas, ten parasyta - kupranugariui lengviau pralysti pro adatos ausele nei turtuoliui su savo turtais patekti i dangaus karalyste. Va cia atsiskleidzia samones kokybe kuri ir suteikia mums viena ar kita galimybe. Siuo metu pasaulio vadovai sulinde po zeme i savo pozeminius miestus ir ten jie pralauks ta perejima. Kai viskas baigsis, jie iseis i pavirsiu ir vel statys is naujo ta sena pasauli kuri zino. Bet! Dalis zmoniu ir kogero labai didele dalis, jie jau kitokie, jie nebepriristi prie vienos vietos, jie laisvi nuo sio pasaulio grandiniu, todel toks zmogus tiesiog pasijuos is tokio tamsuolio, gal nusistebes ir iskeliaus kur sumanes, o to turtuolio akyse, turincio valdzios galia jus tiesiog isnyksite. Todel, kai tokie islys is savo pozemiu, o jie puikiai supranta su kuom susidurs, nes jie jau ispeti, jie visu pirma stengsis kiek galima daugiau nauju zmoniu, kurie persiverte, apkapoti tuos dar gleznius sparnelius. Tai bus daroma gan grubiai, per baime. Mumyse bus islikes sio seno pasaulio ivaizdis, mes tik toki gyvenima zinome ir todel jie tomis paciomis priemonemis mus megins ikalinti. Jie kazkiek to naujo pyrago atsirez kuriu bus silpnas tikejimas, kuriu bus akys pilnos baimes. Bet didele dalis tikrai issivaduos, nes kitaip toks perejimas tiesiog neturetu prasmes.
Na ir dar viena problemele su kuria susidursime, tai kitu pasauliu ivairove, visai nauju mums gyvenimo suvokimai, naujos vertybes. Todel svarbu nuo pat pradziu islikti atydiems, kantriems, izvalgiems, droviems, pakantiems, kad neprisidaryti problemu. Jei jus imsite save vesti kaip bezdzio mugeje, viska grobsite, metysite, lauzysite, nes nezinote kaip kas veikia, jumis tuos uz uodegos sugaus, gausite lazdu ir i narva, kol samone prasvieses. Kai gausite naujus instrumentus, susipazinkite su ekspluatavimo insttrukcija, tiesiog per save, svelniai bandant, megaujantis. Tad sekmes.

Antisemitizmas, bet tai ne antizydiskumas. Zyniai paeme varginga semitu tauta ir ja vaike po dykuma 40 metu, kuria faktiskai buvo galima pereiti per pora savaiciu. Kodel taip? Per tuos 40 metu is pradziu ismire seniai, liko reproduktyvios poros. Jie nieko nedirbo, per diena kelione, o vakare politine propoganda. moze is anksto zinojo kur ju lauks manu kose, kad pamaitinti klajojancius. O ko moke Moze, visa tai parasyta biblijoje. Taip is varguoliu zyniai padare buferine zona, semitus, juos pakele i auksta sana, o patys zyniai sedi sselyje ir skleidzia per semitus dievo valia. Is tikro, nei atlantai, nei egiptas, nei roma, nei lemurai, jie niekur nedingo, jie per tiek laiko tiesiog uzsikase kur kas giliau. Ir bet kokios pastangos juos sunaikinti nueina niekais, bet bandymas tai padaryti nesustoja kaip ir dabar, siuo metu vel siekiama sunaikinti ziniu klana, sindikata, kuris uzgrobe pasauli. Kad ir kokia skaisti saule, visviena ant jos yra juodu demiu, kad ir ant kiek butu stiprus tas klanas, laikui begant visviena prasiskaiciuos, pdarys klaida. Viskas cikliskai.

Parantu tu dar gyvas?

Dar gyvas, laivu plaukiau. Man vis nerima kelia 2027 metai. Kazkas is ties vyksta ir niekaip nepagaunu to kampo, per kuri butu galima ta padeti pamatyti. Kogero dar ne metas, bet visa skura tiesiog kakzka tokio jauciu. Kursiu buti nera paprasta, as gi kursis, mano plaukai pelenu, arba lino spalvos, tai pagrindinis kursiu isskirtinumas, daugiau nei pas ka nera tokiu plauku spalvos. Oficialiai kursiai jau ismire, bet as esu realiai.

Idomi situacija, cia gal is savo gyvenimo. Kai mokiausi rusijoje, Ssaratove, ten klaseje su vienu bendrakursiu mes sededavome klases gale ir lenktyniaudavome, kas greiciau pasakys atsakyma i lygti, kuria rektore rase tuo metu ant lentos. Esme tame, kad su jos paskutiniu judeliu, kai ji paraso zenkla “=“, mes jau zinojome atsakyma. Tai ne kazkas tokio, kad protas greitai tai skaiciuoja, bet tai vyksta kitame lygmenyje, as tiesiog tai maciau erdveje ir tai buvo visa laika tikslu. Mes nieko neatrandame, viskas jau atrasta, mes tiesiog nuskaitome nuo erdves ekrano. Tik ta erdes ekrana dauguma mato blankiai, be yra tokiu, kurie mato tai aiskiai. Kazkas tokio kaip Akasi laukas. Aplink viskas jau yra, lieka tai pastebeti.

Gyvenimas, tai trumpas pasivaiksciojimas pries amzina miega.
Zmones kaip zvakutes, jos arba dega arba ja uzpakalin.
Senti nuobodu, bet tai vienintelis budas gyventi ilgai.