Naktinio miesto gatvėse karaliauja greiti ir įsiutę
„Sostinės“ žurnalistė tapo keleive nelegaliose nutrūktgalvių vairuotojų lenktynėse
Gintarė Micevičiūtė
2006-07-08
Mieste siautėja naktimis
Automobilis miesto gatvėmis skrieja 180 kilometrų per valandą greičiu.
Ties sankryža vairuotojas trukteli rankinį stabdį ir dideliu greičiu įčiuožia į posūkį. Už automobilio – dulkių debesis ir svylančių padangų kvapas.
Išvydęs policijos pareigūnus nutrūktgalvis spaudžia stabdžius ir sprunka į kokį skersgatvį.
Tai ne ištrauka ir veiksmo filmo. Tai ne filmo „Greiti ir įsiutę“ herojų šėlionės ekrane.
Šitaip po miestą naktimis nardo ekstremalių pojūčių ištroškę vilniečiai. Kai miestiečiai ramiai snaudžia namuose, pro jų langus retkarčiais prašvilpia įsiaudrinę vairuotojai.
Sostinėje kas kelis mėnesius vyksta nelegalios naktinės gatvių lenktynės. Be taisyklių ir be proto.
Į slaptus klubus susibūrę jaunuoliai pagrindinėse miesto gatvėse, kiemuose bei užmiesčio keliuose jaučiasi tarsi tikroje lenktynių trasoje.
Čia galioja vienintelė taisyklė – pamatęs policijos pareigūnus, apsisuk ir apie tai pranešk draugams, kurie taip pat siekia parodyti ypatingus vairavimo sugebėjimus lenktyniaudami. Starto vietą dalyviai sužino tiktai prieš pat lenktynes. Taip saugomasi pareigūnų.
„Gerai praleisti laiką, pasisemti adrenalino, patobulinti vairavimo įgūdžius, pamaištauti prieš kelių policiją“, – lenktynininkai šitaip įvardija, kodėl naktimis skriedami gatvėse šiurpina aplinkinius.
Savaitgalį kvapą gniaužiančias lenktynines iš labai arti stebėjo ir „Sostinės“ žurnalistai.
Korespondentė milžinišku greičiu miesto gatvėmis lekiančiame lenktynininko automobilyje išgyveno ir nuostabą, ir nerimą dėl savo saugumo ir gyvybės.
Lėkė įspūdingu greičiu
Lenktynės penktadienį lygiai vidurnaktį prasidėjo Santariškėse.
Patamsyje žviegiančia mašina nardydami tarp kitų eismo dalyvių ir daugiabučių namų Kalvarijų gatve, Konstitucijos prospektu, pro Žvėryną bei Pilaitę po pusvalandžio finišavome Viršuliškėse.
Vairuotojas Martynas savo meistriškumą parodė dar pakeliui iki lenktynių starto vietos.
Riaumojančiame automobilyje iš Fabijoniškių į Santariškes atrūkome akimirksniu.
Automobilio spidometro rodyklė svyravo ties skaičiumi 100.
„Čia rodo mylias per valandą. Mes važiuojame 180 kilometrų per valandą greičiu“, – nusijuokė vairuotojas.
Lenkiant tokiu greičiu sankryžos keitėsi viena po kitos. Mašinoje ant galinės sėdynės blaškiausi lyg per audrą plaukiančiame laive.
Vairuotojui staigiai darant posūkius vis bandydavau sugriebti iš rankinės byrančius ir po saloną skraidžiojančius daiktus.
„Čia buvo tik apšilimas prieš lenktynes“, – šypsojosi Martynas, kai pasiekėme lenktynių starto vietą.
Po šitokio apšilimo mintyse jau bandžiau įsivaizduoti, kaip miesto gatvėmis švilpsime per tikrąsias lenktynes.
Dvidešimtmetis Martynas vairuotojo pažymėjimą turi vos dvejus metus, tačiau automobilį vairuoja jau nuo 13 metų.
Sidabrinės spalvos „Volkswagen Golf“, kuriame sumontuotas galingesnis variklis, jis važinėja ne tiktai lenktynėse. Su juo vaikinas mieste pasirodo kasdien.
Girti nevairuoja
Automobilių stovėjimo aikštelėje Santariškėse būriavosi apie 20 mašinų ir dvigubai daugiau vaikinų. Viena kita šmirinėjo ir lenktynininkus atlydėjusi mergina.
Vilniečiai atrodė susikaupę ir vieni kitiems linkėjo sėkmės lenktynėse.
Šalimais stoviniavo ir alų maukiantys jaunuoliai. Paklausiau, ar ir jie dalyvaus lenktynėse.
„Nesąmonė. Alus kenkia ir vairuotojui, ir šturmanui.
Užtat jį reikia naikinti štai taip“, – vienas iš renginio organizatorių, slapyvardžiu Debesėlis pasivadinęs jaunuolis, ranka parodė į tą pusę, kur ką tik nukrito ir sudužo alaus butelis.
Lenktynėse tą dieną užsiregistravo 17 ekipažų. Kiekvieną sudarė vairuotojas ir už jį nemažiau svarbus šturmanas.
Jis dideliu greičiu skriejančiam vairuotojui rodo kelią. Lenktynėse dalyvaudavo pačių įvairiausių mašinų vairuotojai – nuo „Volkswagen Golf“ iki visureigių.
Mašinos šiek tiek patobulintos bet ne tiek, kad būtų verta dalyvauti perdarytų automobilių šou.
Tą savaitgalį vienas ekstremalas į lenktynių trasą susiruošė su sugipsuota ranka.
Taisyklės negalioja
„Man visą dieną kažkokia prasta nuojauta.
Šiandien važiuosiu pagal visas kelių eismo taisykles“, – kalbėjo Martynas. Būsiu būtent jo ekipažo keleivė.
Šiuos jo žodžius kiti dalyviai tik palydėjo skardžiu juoku. Jei nori greitai pravažiuoti trasą, gatvės lenktynėse apie taisykles turi pamiršti.
Gatvės lenktynių dalyviai vienas po kito startuoja kas dvi minutes.
Prieš išlėkdami į trasą jie gauna lapą, kuriame nurodytas pirmasis kontrolės punktas.
Šiuose punktuose, kurių trasoje buvo numatyti penki, lenktynininkų laukia balionais apkabinėtos mašinos.
Dalyviai iki finišo vietos privalo aplankyti visus punktus ir juose atlikti tam tikras užduotis. Kaskart atvykę į nurodytas vietas jaunuoliai gauna ir tolimesnį lenktynių trasos maršrutą.
Šturmanas turėjo vargo
Tą dieną pirmasis išbandymas – iš Santariškių pasiekti Kalvarijų gatvėje esančią degalinę.
Net nespėjau apsiprasti su mintimi, kad dalyvauju lenktynėse, o mūsų ekipažas jau įlėkė į degalinę.
Ten turėjome įsigyti organizatorių nurodytą prekę. Tik tuomet galėjome tęsti kelionę. Mat neparodžius specialaus daikto, organizatoriai neduos tolimesnės trasos maršruto.
„Šis punktas anuliuojamas, degalinėje inkasacija, varykit į Ulonų gatvę“, – rėkavo prie degalinės budintys lenktynių kontrolieriai.
Tuomet ekipažui teko pasukti galvas. Nei vairuotojas, nei šturmanas nežinojo, kaip rasti Ulonų gatvę.
Nešiojamasis kompiuteris su Vilniaus žemėlapiais, kuriuose kone visą laiką šturmanas be paliovos ieškojo trumpiausių kelių, šį sykį pavedė.
Vaduotis iš situacijos teko mobiliuoju telefonu skambinant informaciją teikiančiais numeriais.
Kaip rasti vieną ar kitą gatvę operatorės tą vakarą buvo kamantinėjamos ne kartą.
Atsižymėję Ulonų gatvės kontrolės punkte per Šnipiškėse sustatytų daugiabučių kiemus lėkėme į Konstitucijos prospektą.
„Plyta“. Prie gatvės dunksojo ryškiai raudonas kelio ženklas.
Lenktynininkams jis nė motais. Maršrute nurodyta šį ženklą pravažiuoti.
Gatvėse, kuriose išrikiuoti gyventojų automobiliai, dvi mašinos neprasilenktų.
Naktį čia niekas nevažiuoja, todėl nekliudomi skriejome maždaug 100 kilometrų per valandą greičiu.
„700 metrų ir į kairę. „Plyta“. Už jos į dešinę. 50 metrų. Kelio ženklas „Vaikai“. 700 metrų ir į kairę, tada iš karto į dešinę“, – vairuotojui į ausį rėkė šturmanas.
Išgąsdino praeivį
Nors daugiabučių kiemuose vidurnaktį praeivių mažai, gatvėje netikėtai išdygo vyras.
Išvydęs atlekiantį mūsų ekipažą, jis staigiai nuo gatvės nėrė į šalikelę.
Pro galinį mašinos langą mačiau, kaip jis dar ilgai stebėjo riaumojančią mašiną.
Konstitucijos prospekte greičio beveik neviršijome.
Mat šturmanas suko galvą, kaip nusigauti iki kito kontrolės punkto. Stirnių ir Stumbrų gatvių sankirtą pasiekėme tik paklaidžioję ir apsukę kelis ratus Žvėryne.
Kiekviena sekundė gatvės lenktynėse – aukso vertės. Teko prasmukti ir pro raudoną šviesoforo šviesą. Ir prieš nosį užlįsti ramiau mašinas vairuojantiems miestiečiams.
Galų gale pasiekę sankryžą ir nusilaužę medžio šakelę, kaip buvo paliepta organizatorių, pasileidome prie Spaudos rūmų. Ten – dar vienas kontrolės punktas.
Ant Spaudos rūmų mašinų stovėjimo aikštelės įvažiavimo iš Laisvės prospekto dunkso gėlių klomba. Vairuotojams sutramdyti. Mat įvažiuoti į aikštelę galima tiktai iš Justiniškių gatvės.
Tačiau lenktynių aistruolių ir tokios kliūtys nesustabdo. Martynas į aikštelę įlaviravo gėlių klombos nė neužkliudęs.
Policininkų išvengė
Iš Laisvės prospekto lėkėme į Karoliniškes. Ten įsukome į siaurą ir vingiuotą medžiais apaugusį kelią, vedantį Pilaitės link.
„Šį kartą trasa pavojinga. Pakeliui į Pilaitę galima išlėkti iš trasos, nes ten yra žvyro“, – dar prieš lenktynes įspėjo organizatoriai.
Martynas ir šį riešutėlį lengvai perkando.
Lėkdami siauru keliu pro kitus naktį išsiruošusius pasivažinėti vairuotojus, prašvilpėme lyg pro stovinčius.
Stovėjimo aikštelė Pilaitėje – paskutinis kontrolės punktas. Beliko pasiekti finišą Laisvės prospekte.
Galbūt simboliška, bet finišas – prie Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios.
„Mentai“, – Martynas jau iš tolo pastebėjo policijos pareigūnų švyturėlius Laisvės prospekte.
Nors vaikinas automobilio greitį ženkliai sumažino, jo akyse šmėkštelėjo nerimas.
Policininkas mojuodamas lazdele žengė pravažiuojančio automobilio link.
Tik jis stabdė ne mūsų ekipažą, o gretimoje juostoje lekiančią kitą mašiną.
Užėmė antrą vietą
Lenktynių pradžioje startavome šešti, tačiau galutiniame finišo taške kitų ekipažų mums teko gerokai palaukti.
Martynas nosį nušluostė penkiolikai lenktynininkų. Varžybose pelnėme antrą vietą. Mūsų ekipažą viena minute aplenkė tik visureigio vairuotojas.
Finišo aikštelėje vyrų nuotaikos buvo skirtingos. Vieni, jau iš tolo pamatę, kad lenktynes baigė daug automobilių, įsukti į aikštelę neskubėjo. Jie tingiai rangėsi ir iš savo mašinų.
Matydami kad laurų šįkart nepavyks nuskinti, jie neskubėjo užregistruoti laiko, kada atvyko.
Kiti vairuotojai laukan šoko iš dar važiuojančių mašinų – kuo greičiau pasakysi savo numerį, tuo geresnis bus tavo varžybų laikas.
Finišo vietoje dar ilgai tvyrojo svylančių padangų kvapas, netilo dalyvių kalbos apie trasą ir gatvėse budinčius policijos pareigūnus.
„Į Pilaitę važiavau 100, o atgal tik 30 kilometrų per valandą greičiu. Priekyje važiavo policininkai. Jų aplenkti gi negalėjau“, – juokėsi vienas iš lenktynių dalyvių.
Antrąją vietą pelnęs ir mane automobilyje dideliu greičiu šiurpinęs Martynas teigė varžybose dalyvaujantis, nes jam patinka vairuoti.
„Dalyvauju tam, kad gerai praleisčiau laiką. Tikrai nevažiuoju itin pavojingai vien tam, kad užimčiau pirmąją vietą. Aš viską darau protingai“, – tikino Martynas.
Nugalėtojai, kaip įprasta gatvės lenktynėse išsidalija pinigus, kuriuos dalyviai sumoka kaip startinį mokestį.
Persekioja pažeidėjus
Šių gatvės lenktynių dalyviams incidentų su policininkais pavyko išvengti.
Pareigūnai tvirtina, kad greitį viršijančius vairuotojus stebi atidžiai.
„Būna, kad vairuotojai nestoja, kai juos stabdome. Tuomet juos persekiojame. Tai gali trukti vos penkias minutes, tačiau gaudynės gali užsitęsti ir iki pusvalandžio. Kartais sugauti greitų vairuotojų ir nepavyksta“, – pasakojo sostinės Kelių patrulių rinktinės kuopos vadas Audrius Šeškevičius.
Pasak jo, jei automobilis nesustoja, policininkai užsirašo jo numerį.
Kartais apie greitus vairuotojus informuojami visi mieste budintys pareigūnai. Tokiu atveju nepaklusnų vairuotojai jie iš visų pusių užspeičia į kampą. A.Šeškevičius teigė, kad vairuotojai dažnai sustoja ir patys.
Mieste naktį užfiksuota ne viena šiurpi avarija.
Kartais jie nesuvaldo mašinų ir rėžiasi į kelkraščius. Avarijų policijos pareigūnai stengiasi išvengti.
„Nonorime rizikuoti nei savo, nei persekiojamųjų, nei kitų eismo dalyvių sveikata. Vairuotojų gaudynės neturi tapti dar didesne žala, nei pats faktas, kad buvo viršytas greitis“, – pabrėžė A.Šeškevičius.
Už greičio viršijimą vairuotojui gali būti skirta bauda nuo dvidešimt iki pusantro tūkstančio litų.
Nedrausmingas vairuotojas taip pat gali užsidirbti aštuonis baudos taškus. Per metus jų surinkus dešimt, atimamas vairuotojo pažymėjimas.
A.Šeškevičius taip pat prisiminė, kad bent porą kartų per savaitę sustabdo vairuotojus, kurie viršija greitį daugiau nei 50 kilometrų per valandą. Vairuotojo pažymėjimo ekstremalai gali netekti ir per dieną.
„Kartais vairuotojas per dieną susirenka 14 ar 16 baudos taškų.
Jis pažeidžia keletą taisyklių, jį kelis kartus per dieną skirtingose vietose sustabdo policijos pareigūnai“, – paaiškino A.Šeškevičius.