[Закрыто] nusivylimas meile (Страница 6 из 7)

nusivylusi esu tik mylimu zmogumi bet ne meile...

kaip galima nusivilti meile? kuo cia ji kalta?? juk ne meile palieka jus, isduoda  ar iskaudina, tai juk padaro zmogum kuriam ta meile jauti...
as nusivyliau karta labai.... bet ne meile.... nusivyliau tuo zmogum,kuri mylejau.. nusivyliau savim, kad nesugebejau tos meiles issaugoti ir juo, kad nesugebejo jos ivertinti..

na as turejau galvoj, kad nesu nusivylusi paciu jausmu - meile:)o tik zmogum kuriam ta meile jauciau....nes buna ir taip kad zmones apskritai nusivilia meile ir daugiau jos nebeisileidzia..

Tikrai visur ieskojai?

Aishku kad esam

vo vo, niekada negali pasitiket kitu zmogum, tik seimos nariu ir savim. ypac niekada negali pasitiket moterim, jos isduoda del pinigu ir kitu vyru.

Matyt esi visai jaunutė jei taip manai. Nes kiekvienas nusivylimas tai yra tik nedidelė pamoka ir pasiruošimas. Tu net pati tikriausiai neįsivaizduoji, ką darytum jei būtum jo vietoje. Manau, kad kaip tik reikia nebijoti atsiduoti kitam žmogui visiškai ir mokėti priimti jo atsidavimą. Kurti bendrus santykius dviese ir mėgautis dabartimi galvojant apie ateitį. Tam vyras ir moteris yra skirtingi, kad jie vienas kitą papildytų. Todėl skirtingą mąstymą reikėtų priimti kaip privalumą - o ne kaip trūkumą. Tik viską įdėjęs gali gauti tikrai daug

Situacija nuo tokio paaiškinimo nė kiek ne pasidarė man aiškesnė bet pasakysiu taip .. visada jei žmogus svarbus eini į kompromisą - tokio dydžio kiek jis tau svarbus. Taip galima suprasti kiek tau svarbus ir lygiai taip pat kiek jam tu esi svarbi. O žmogus yra toks kokiu laikei - tik iki šiol nežinojai jo požiūrio į tą dalyką. Dabar sužinojai ir jis tau netiko - būtent toks požiūris kokį pademonstravo. Va čia ir bandai ieškoti to didžiojo kompromiso - atsiradus dideliam požiūrių konfliktui. Ir nė kiek neabejoju, kad jis apie tave galėtų lygiai taip pat pasakyti. Niekas dėl to nekaltas .. arba abu kalti .. nes nežinojot to anksčiau, nes nesikalbėjot ir nesiaiškinot. Nors ką man žinoti .. kai pats merginos neturiu Lygiai taip pat buvau išmestas / iškeistas tiek po 5 metų tiek po 2 metų .. Nes irgi kažko nesugebėjau duoti, arba daviau per daug

Matai kaip yra. Vyras yra toks sutvėrimas - kuriam aiškinimasis tolygus prirėmimui prie sienos. Retas tas kuris tai ima ir daro teisingai. Tam kad priversti normaliai kalbėti - reikia suprasti ir tą supratimą parodyti. Tada jis galim imti ir atsiskleisti. Dažniausiai taip sakoma (ne tai ką norėtų daryti, ką galvoja - o tai ką tu nori išgirsti) kai atsiranda baimė. Vyrui baime atsiranda tada kai jis nepadaro savo moters laimingos, nes jam norisi būti tuo geresniu - tai fiziologiškai. Ir tai nėra melas - nes jis net save būna apgavęs tikrai tiki ką sako. Bet kai atsiranda situacija suveikia pasąmonė ir pasielgiama taip kaip norisi. Tada atsiranda savęs kaltinimas ir to įvykio neigimas. Sukelia vidinį konfliktą ir norą bėgti slėptis - nuo apgauto žmogaus - tavęs. Galų gale tu tampi baudėju (nes dar apsunkini viską priekaištais) ir bičas visai nutrūksta nuo grandinės. Čia tiek su tuo miegojimu su visom iš eilės. Koks sprendimas? Suprasti ir nespausti - vyras tikrai gali išlaukti tiek kiek reikia, bet reikia jam žinoti, o dar tiksliau jausti, koks jo prizas laukia viso to sulaukus. Va čia ir išlenda tas tiesa, kad vyras - didelis vaikas. O kalbėjimas paprastas nepadės - jis tik nori atrodyti tau geresnis ir tiki kad toks yra. Kiek kartų esu su tuo susidūręs ir kiek man daug draugiu yra tuo skundęsi. Sutinku, kad sunku su tais vyrais .. Bet žinai ir su merginom nelengviau ..