Вы не вошли. Пожалуйста, войдите или зарегистрируйтесь.
Diskusijų forumas → Naujienos / Apie Viską → "Pavargau nuo gyvenimo"
Ar Jums teko kada jaustis, kad pavargote gyvent? Kokiu momentu tai jautėte ir kaip "išsigydėte" nuo to? O gal iš vis tai neįmanoma ir tai tėra bereikšmė frazė?
As tai taip daznai jauciuosi. Issigydyti to neimanoma. Neturi kur begti, turi gyventi... Su tuo... Nuovargiu... bent man nepadeda niekas...
O nuo ko pavargstama? Pvz ash dabar jauciuos pavargus nuo visko visko - moskslu, darbo, draugu, toosu, zmoniu, kazko veikimo... Net nezinau, kazkoks kvailas jausmas, apatija viskam :S ir nenoriu taip jaustis, noriu vel tryksht energija, bet kazkaip neisheina...
Ar Jums teko kada jaustis, kad pavargote gyvent? Kokiu momentu tai jautėte ir kaip "išsigydėte" nuo to? O gal iš vis tai neįmanoma ir tai tėra bereikšmė frazė?
Dažnai galvodavau apie mirti ir panašias nesąmones ir sąmones ,gyvenimą, pilkumą, nuovargį ,KAŽKO LAUKIMĄ ...-VIS DAR LAUKIU -galvoju:? Gyventi reikia šia diena pasimėgaukit valgydami, pažiūrėkit įdomia laida ... darom netik tai kas būtina ,bet ir tai kas mums patinka žodžiu reikia ieškoti mažos laimes sunkiame darbe ir ne tik ten ... užsibrėžkit tikslą, domėkitės tuo kas jus žavi ...o ne laukti kaip šuo kuris svajoja apie šliosa dešros ;D
Kaskada seniai buva kai buvau durnas ir jaunas (nesakau kad db labai protingas ir senas) Tiesiog ismokau dziaugtis beveik viskuo ir sypsotis sypsotis sypsotis.Labai paprasta atsikeli ziuri lyja o kaip faina uzaugs zole bus grazu,kita diena saule sviecia saunu bus karsta ir taip toliau 
is visko geri spausk
Kaskada seniai buva kai buvau durnas ir jaunas (nesakau kad db labai protingas ir senas) Tiesiog ismokau dziaugtis beveik viskuo ir sypsotis sypsotis sypsotis.Labai paprasta atsikeli ziuri lyja o kaip faina uzaugs zole bus grazu,kita diena saule sviecia saunu bus karsta ir taip toliau
Tai juk nematau visko blogom spalvom 
nea, man toks pat grazus dangus, taip pat graziai paukshciai ciulba, taip pat gerai veikia nepazistamo shypsena.... Tik..nebera to uzsidegimo paciai kazka daryt, tiesiog butent, kad ish shono stebi, groziesi... O kai kazka veikt, taip ir rankos nekyla..
O nuo ko pavargstama? Pvz ash dabar jauciuos pavargus nuo visko visko - moskslu, darbo, draugu, toosu, zmoniu, kazko veikimo... Net nezinau, kazkoks kvailas jausmas, apatija viskam :S ir nenoriu taip jaustis, noriu vel tryksht energija, bet kazkaip neisheina...
Tai natūrali būsena, poilsio tau reik, nieko kito. Savaime suprantama, kai darbų daug, laiko mažai - tai ir gyvenimas netraukia taip kaip anksčiau, nulis energijos, užsidegimo gyventi, nėra noro kažką patirti neišbandyto. Kai pavargstama nuo nuolatinio bėgiojimo ir plėšimosi į visas puses, tereikia sulaukt dienelės kada visus darbus, mokslus, draugus, tusus atidėsi kur nors kitur, ir pasimėgausi ramuma, tyla, galiausiai reikėtų išsimiegoti gerai - nes miego trūkumas yra didžiausias nuovargio kaltinikas. Ir būtinai pabūk viena su savim. Reikia bent kartą leisti sau tokį brangu malonumą - nieko neveikti, duot organizmui, mintims pailsėti.
Man taip pat kartais taip būna. Bet kai jau taip atsitinka suprantu kaip ženklą sustoti ir pailsėti. Po to bent jau man ir vėl visas gyvenimas visom spalvom pasidengia, pasikrauni naujų jėgų. Jei nėra laiko poilsiaut, o tai tikrai būna dažnai, pasistengiu nuveikt visus svarbiausius darbus kuo greičiau be poilsio, kad po to galėčiau ramiai vieną dieną pailsėt. Svarbu užmiršt viską, kas gali sukelt nerimą.
o tu saule...... na ir atsiranda minties giganciu.. nusibodo gyventi. manau kad tau tik demesio truksta o ne gyventi nusibodo.. :V
labai atsiprašau Linai, bet paprieštarausiu, iš tiesų pasitaiko tokios nuotaikos, ir čia joks dėmesio trūkumas, tiesiog viskas susipina, mokslas, darbas, tusai, draugai ir jauti kad daugiau niekas netraukia, bet taipogi supranti, kad taip neturėtų būti, nes anksčiau taip nebuvo, ir ieškai sprendimų
na, jau ir as su Aurelija i viena puse stosiu 
) nuo to skubejimo ir lekimo is tiesu pavargsti, kai viskas atsibosta ir norisi trenkti viska Linuk, mielasis, argi tau niekada nebuvo, kad viskas uzkniso kada nors ir viska norejai mest??? hmm? ir pabandyk dbr pasakyt kad "ne", tai as tave melagiu apsauksiu ;D
>>> na, man tai padejo darbo metimas ;D atsigavau, jau menuo praejo, kai nebedirbu, tai nuo to as atsigavaus belenkaip ) taciau kazkaip kazko truksta vel ;D turbut uzsimaniau atgal i darba )
Nijole zinok man irgi buvo nuo darbo depresija bet as jau 2 men nedirbu ir nenoriu:)buvau pavargus nuo darbo,seimos,nuo aplynk supanciu zmoniu...bet dbr nervina 4 sienos:)
Na Nijole ir aš su tavim man taip pat buvo, mokiausi dieniniam ir dirbau pilnu etatu, viską lyg ir spėdavau ką reikia, tik minusas tame kad pavargdavau labiau na ir norėjau dar labiau pasigylinti į mokslus, mečiau darbą, galvojau pailsėsiu ir viskas bus gerai, tik kad poilsio tiek nedaug reikėjo, o laiko kažkaip net per daug atsirado ir norisi vėl to skubėjimo visur, galiausiai to plėšimosi, ir pavargimo, nes tik tuomet jaučiuosi gyva. Bet kad nebūtų tos apatijos, reikia karts nuo karto ir pailsėt
bet nemanai, kad tos 4 sienos nenervintu, jei dirbtum :? na, nesiulau as tau i ta pati darba grizti, jei nenori :? bet darbas siaip geras dalykas yra :V
Nijole na taip...as dirbt tai vistiek eisiu:)tik i kita vieta:)
na taip tikrai pasitaiko tokiu momentu kai jautiesi pavarges nuo gyvenimo ir viskas tesiog vargina net tai kad sedi namie ir nieko neveiki tesiog mano nanymu is tikruju reikia poilsio kaskurtai isvaziuoti ir pabuti vienai na bet tai tik mano nuomone
pavargstama gyventi labiausiai tada, kai nustojama gyventi , tad geriausias vaistas vel pamegti gyvenIma, TIESIOG VEL PRADETI GYVENTI
ash stengiuosi baidytis tos minties, kad pavargau gyvent man ta mintis kazkokia gasdinanti... bet kitaip savo busenos negaleciau apibudint... Lug ir pailsiu, kartais ir pamiegu daug (kaip isheina), bet vistiek ishsekus jauciuos... Mokslai visai nebetraukia, o sesija jau tuoj tuoj, deja uzsidegimo ja ishlaikyt nulis. Et... Ish tiesu, nors ir juokinga, kolkas mieliausiai einu i darba tiesiog zinau, kad ten privalau but, tada lengviau prisiverst
Indre, nesibaidyk minties del pavargimo gyventi..... tiesiog tokias mintis priimk tinkamai, ir susitaikyk su tuom, jog kitaip nebus.... Nusiimk rozinius akinius (juk jau ne vaikas esi) ir uzsidek normalius..... O apie tai, kas yra normalu, pabendrausim veliau.... ;D
Indre, nesibaidyk minties del pavargimo gyventi..... tiesiog tokias mintis priimk tinkamai, ir susitaikyk su tuom, jog kitaip nebus.... Nusiimk rozinius akinius (juk jau ne vaikas esi) ir uzsidek normalius..... O apie tai, kas yra normalu, pabendrausim veliau.... ;D
akiniu ish vis neneshioju, o ypac roziniu o deja, kartais tikrai noretusi ziureti i viska pro rozinius akinius man atrodo, tokiems zmonems lengviau gyvent
Sigitas, 25 пишет:Indre, nesibaidyk minties del pavargimo gyventi..... tiesiog tokias mintis priimk tinkamai, ir susitaikyk su tuom, jog kitaip nebus.... Nusiimk rozinius akinius (juk jau ne vaikas esi) ir uzsidek normalius..... O apie tai, kas yra normalu, pabendrausim veliau.... ;D
akiniu ish vis neneshioju, o ypac roziniu
Tai ko lauki???? Gyvenk ir Tu.... Juk ne robotas esi, neuzprogramuotas.... ;D
Diskusijų forumas → Naujienos / Apie Viską → "Pavargau nuo gyvenimo"