Ar jaučiatės patys sau pakankamai gražūs? (Страница 1 из 6)

Labai gera tema. Temos autorius teisingai pastebėjo keletą aspektų. Žmogus, šitame internetiniame turgelyje, yra vertinamas pirmiausiai pagal išvaizdą. Ne veltui sakoma, pagal išvaizdą sutinka, pagal protą išlydi.. ) Nenoriu būt žiaurus, bet jei neturi geros išvaizdos, mano patarimas - trink lauk anketą ir negaišk brangaus savo laiko. Kodėl? Todėl kad už gražiausią priešingos lyties atstovą(ę) pinigų mokėti nereikia, visi ima tik geriausius. Prie ko čia pinigai pasakysite? Tarkim automobilį jūs imtumėt irgi tik ferrari ar lamborghini, jeigu už juos nereikėtų daug pinigų atiduoti, ar ne? ) Kadangi retas jų tiek turi, todėl perka gerokai pigesnius. Kartais net aplamdytus ir subraižytus O mažiau išvaizdžių vaikinų ar merginų nelabai kas ir tenori, juk tokių dendžių čia užsuka. Ir ne tik užsuka, bet ir parašo! )
Kas liečia savo vertinimą labai daug priklauso nuo žmogaus savivertės jausmo. Žmogus, žiūrėdamas į save veidrodyje yra pats gražiausias sau. Jei žiūrint į veidrodį rėkiate "aš negraži(us), aš baidyklė", tai vertėtų kreiptis į specialistus. Tai nėra normalu. Žinot, aš kažkaip nevertinu savęs geriau ar blogiau. Man to nereikia. Aplamai, vertinti save, būtų labai infantilu ir egoistiška, ar ne? Tuo labiau įtikinėti, koks tu esi.. kam to reikia? )
Žinot, čia maždaug tas pats, kas matuotis penius, pas kurį didesnis O šalia esanti nuostabaus grožio mergina pasakytų "vis tiek niekas geriau už mano pirštus manęs nepatenkins.."

aš pats sau atrodau žavingas, gan simpatiškas, žodžiu normalus vyrukas, (kaip ten sakoma? gražesnis už beždžionė ir gerai ;DD) o kitų nuomonė, man nelabai įdomi

Visapusiškai pritariu, ką parašė Rima, bet dar pridurčiau, kad savęs ir savo išvaizdos vertinimas labai priklauso nuo pasitikėjimo savimi ir to pasitikėjimo parodymo aplinkiniams. Jeigu žmogus pasitiki savimi, manau, nelabai svarbu, kad kitų akyse esi "bjaurus ančiukas"/ "ne tokio skonio"/ "storas"/ "kaulų maišas" ir t.t. ir toks žmogus tikrai nenusimins ir nepradės savęs ėsti iš vidaus, jeigu jam kas nors tiesiai į akis pasakys "tu ne mano skonio" [čia iš asmeninės patirties sakau ]

Manau, kad šis suvokimas ateina su amžiumi. Kol esi jaunutis nuostabutis gražutis pupuliukas, tol žiūri į išorės centimetrus, o kai su gyvenimo patirtim įgauni kažkiek protelio, pradedi žiūrėti į vidinius kilometrus, nors čia sąlyginė išvada ;] Man labai patinka M. Cetajevos citata: "Šiame pasaulyje ribotas sielų ir neribotas kūnų kiekis".

P.S. save vertinu gerai. sau patinku [su tam tikrom išlygom]. vaikštau tvirtai žeme ;]

man atrodo merginos kazkada prisizais pasakydamos - " tu ne mano skonio" , "tu man draugas gali but", o sulaukusios 30 metu verks i pagalve, kodel nieko nera salia karma daro savo.

Turiu seksi šaliką, bet nieks nerašo.. taip ir jaučiuosi

Paauglystėje visada jaučiausi už kitus prastesnė, negražesnė.. Dabar nebegalvoju apie tai.

Gerai, kad tu geras zmogus, as va net ir geras zmogus nesu.

Kiek cia savimylu Vistiek visi moka viesai apie save kuo graziausiai parasyti, o private jums parasius pasirodo esat visai kitokios

Pavojinga taip, pamiršti kaip atrodai. Paskui netyčia susitikęs save veidrodyje gali panorėti kibti į atlapus nevaleikai
Vistik veidrodis reikalingas ne tam, kad pasigrožėtumei savimi, nes niekada nesugebėsime įvertinti savęs kitų akimis žiūrėdami į veidrodį. Jis reikalingas, kad galėtumėm įvertinti ar tvarkingai atrodome, na ir kai kuriais atvejais psichoterapijai