Knyga kuria rekomenduotumete (Страница 2 из 5)

Alchemikas

Jei megstate detektyvus,tai patarciau paskaityti TEES GERTSSEN  knygas.Bet kuria,jos visos puikios.Skaitau jas vienu prisedimu,nes neimanoma atsitraukti.Net mano 86m mama jas skaito ir vis dar praso parnesti ia bibliotekos.Pabandykite,nasigailesite,nes smegenims reikia ir tokios literaturos.

Rekomenduočiau H. Hesse "Demianą". Ši knyga yra įvardijama sielos biografija. Ji orientuota į žmogaus vidų ir dvasinius išyvenimus, kurie joje pateikti labai rafinuotai ir intelektualiai. Šioje istorijoje einama tapatybės paieškų keliu, nesvetima jai ir visuomenės primetamų normų refleksija, kieno pagalba randamas asmeninis kelias. Nedidelė knygelė, užtat kokia didi. Kelios citatos iš "Demiano":

"Mano istorija – ne iš maloniųjų. Nėra ji nei miela, nei skambi, kokios būna išgalvotosios; ji atsiduoda nesąmone ir painiava, beprotybe ir sapnu – kaip ir gyvenimai tų žmonių, kurie nebenori savęs apgaudinėti." 8

"Ak, šiandien aš žinau: nieko pasaulyje žmogus taip nesibodi, kaip eiti keliu, vedančiu į save patį!" 61

"Manoji problema – tai visų žmonių problema, viso gyvenimo ir visų apmąstymų problema; mane persmelkė baimė ir gili pagarba, staiga pamačius ir pajutus, kaip giliai mano asmeninis gyvenimas ir intymiausios mintys susilieję su amžina didžiųjų idėjų tėkme." 81

"Kartais man regėjosi: jeigu pasaulis nesugeba panaudoti tokių žmonių kaip aš, neturi jiems geresnės vietos ir svarbesnės užduoties, tada tokius kaip aš ir ištinka nuopuolis. Tegul pasaulis patiria nuostolių". 99

"Juk jūs, manau, nelaikote žmonėmis visų šių dvikojų padarų, kurie štai eina gatve, vien dėlto, kad vaikščioja stati ir po devynių mėnesių nėštumo vaikuojasi? Juk pastebite, jog daugybė jų – žuvys arba avys, kirmėlės arba asilai, daugybė jų – skruzdės arba bitės! Taip, kiekviename jų slypi galimybė tapti žmogumi, tačiau tik tuomet, kai jis nujaučia savo galimybes, bent iš dalies išmoksta jas įsisąmoninti, tik tada tos galimybė yra jo." 138

Taip pat puiki knyga, kurią rekomenduočiau, yra R. Bradburry "451o Farenheito". Tai utopinė istorija apie ateities pasaulį, kuriame gaisrininkai ne gesina ugnį, o ją sukelia - kad sudegintų knygas. Tas pasaulis vadovaujasi idėja, jog knygos nieko vertos ir neša tik bėdas, todėl visi jas skaitantys yra nusikaltėliai. Pagrindinis veikėjas yra gaisrininkas; visa istorija pateikiama iš jo perspektyvos. Citatos:

"Jis nėra laimingas. Jis nėra laimingas. Kartojo tuos žodžius pats sau. Pripažino, kad tokia tai tikroji padėtis. Savo laimingumą jis dėvėjęs lyg kaukę, o mergina nubėgo pievele nešina ta kauke, ir nenueisi juk prie jos durų, nepasibelsi ir nepaprašysi sugrąžinti." 19

"-    Žmonės apie nieką nesikalba.
-    Ką tu, turi kalbėtis!
-    Ne, apie kai ką kalba. Dažniausiai mini begalę automobilių markių, drabužių rūšių ir plaukimo baseinų. Bet visi kalba tą patį ir niekas nepasako nieko kito negu kiti." 37

"Geri rašytojai dažnai prisiliečia prie paties gyvenimo. Vidutiniškieji greita ranka perbraukia per jį. Blogieji išprievartauja jį ir palieka musėms." 89  (Štai čia, mielieji, teisybių teisybė. Bet jūs ir toliau skaitykit musių niekalus kaip "50 pilkų atspalvių", ką su jumis padarysi...)

"Pažvelk į tą pasaulį, mano Dieve, pažvelk į jį, tą, kur ne manyje, kur už manęs, ir tik tada galėsiu deramai jį paliesti, kai jis galiausiai pateks į sielą, pereis į kraują ir tūkstantį kartų, dešimt tūkstančių kartų per dieną sutvinksės tavo gyslose. Laikysiu jį. Kurią nors dieną tvirtai suimsiu pasaulį ir laikysiu jį tvirtai tvirtai. Jau dabar esu palietęs jį pirštu, bet tai tik pati pradžia." 165

Dar pasiūlyčiau D. Glukhovsky "Ateitis". Gan nauja knyga, gan nebloga. Taip pat apie ateitį, tik šįkart tokią, kurioje žmonės išrado priemonę/vaistą, kuris leidžia žmonėms gyventi amžinai. Tiesa, iš šios knygos tikėjausi kažko kito, kadangi anotacijoje buvo skelbiama tokia knygos idėja, kaip "ką daryti su nesibaigiančiu gyvenimu? Ką galima dėl jo paaukoti?" Ir nors tai buvo narpliojama šioje knygoje, vis tik tai padaryta tik per vieno žmogaus perspektyvą. Nors dėl to ji netapo blogesne. Įdomi, užkabina. Šioje daugiau veiksmo nei anose dvejose. Citatų rinkinukas:

"Kai ilgai gyveni stebuklo kaimynystėje, jis, matyt, ima kelti nuobodulį ir tada bandai sugalvoti jam kokią nors praktinę paskirtį. Ką, saulė? A, taip, ji suteikia tokį natūralų įdegį..." 12

"Žmonės, tikintys naujienų laidomis, paprastai nori tikėti ir tuo, kad valstybė jais rūpinasi. Bet, jei papasakosi jiems, kaip būtent valstybė jais rūpinasi, - jie pasijus nejaukiai. Štai viskas, ką jie nori išgirsti: „Nesijaudinkite, mes viską kontroliuojame.“ 17

"Žmonės <...> norėtų pasitrinti sielomis, nes labiau suartėti kūnais jau nepavyksta." 77

"Ši kikena atsargiai, kad netyčia nepagimdytų." 262

"Taip, sako, kad išlaikiusiuosius išbandymą paleidžia į pasaulį. Bet kodėl tai turi būti tiesa? Mums tiesiog išpilsto svajonę lyg putrą į plastikinius dubenėlius, įkiša po vieną sudžiūvusią suprantamo ir pasiekiamo tikslo žiauberę. Svajotojus lengviau valdyti: svajotojai mano, kad turi ką prarasti. Su tais, kuriems nieko nereikia, nepasiderėsi." 386

"Mes pernelyg kvaili, kad gyventume amžinybę." 459

"Mirtis vertė skubėti. Vertė naudotis gyvenimu." 460

"Paprasčiau kentėti dėl to, kad tavęs nemyli, nei žinoti, kad tavęs mylėti nėra kam." 493

Na, kad nors kiek būtų teisybės, tai parekomenduosiu ir porą lietuvių autorių knygų. J. Melniko "Maša, arba postfašizmas". Vėlgi, utopinė (ar antiutopinė?) knyga... Kas čia yra, lyg kitokių knygų neskaitau Bet ši buvo nominuota 2014 metų knyga, o tai jau šį tą pasako. Tiesa, man joje kažko trūko, tačiau vis tiek privertė nusistebėti - nesitikėjau, jog lietuviai galėtų kažką panašaus parašyti. Tai apie tolimą ateitį, berods XXX-kažkelintą amžių. Žmonės nedirba, mėgaujasi gyvenimu, nes išvedė naują gyvulių rūšį, - storus, - kurie atlieka visus ūkinius ir buitinius darbus už juos. Maža smulkmena: storai atrodo lygiai taip pat kaip žmonės. Štai čia ir kyla problema: jie gyvuliai ar žmonės? Knyga susitelkia ties šiuo klausimu. Kas mums leidžia nuspręsti kito likimą?

"Bet koks jausmų pasaulio nuskurdimas tik paliudija, kad tapome mieguisti." 62

"Mes gyvename, kaip mums atrodo, teisingame pasaulyje. Bet sąmonė, kuri taip mano, padengta plona aklumo plėvele. Pakanka tą plėvelę suplėšyti, ir teisingas pasaulis per akimirką virsta neteisingu ir net pabaisišku." 88

"Su „ne savu“, „svetimu“ galima elgtis nežmoniškai: tai svarbiausia. O ar tai reiškia engimą, išnaudojimą, teisių, laisvės, gyvybės atėmimą ar net valgymą – tik detalės." 97

"Kas pasirinko gyvenimą, tas neturi kvailioti ir vaidinti švarutėlio. Visais laikais žmonės gyveno eidami į kompromisus su savo vadinamąją „sąžine“, išsiugdydami tam tikrą kurtumo laipsnį,
neleidžiantį išgirsti beprotiškų idealo riksmų." 112

"Mirsiu – jei ne šiandien, tai rytoj, ir jau nebebus šito pragaro. Bus arba nebūtis, arba Dievas." 223

"Kažkas man kuždėjo, kad net tiesa negali, neturi užgožti žmogaus gyvenimo. Jis vertingas pats savaime, niekam nepaklūstantis." 240

D. Kajoko "Ežeras ir kiti jį lydintis asmenys". Be galo savotiška knyga, net nežinočiau kaip ją apibūdinti. Prasideda paprastai: vyras po brolio žūties (beje, jaučiantis kaltę, nes jį ir jo dabar jau mirusio brolio žmoną siejo intymūs santykiai) palieka įprastą gyvenimą ir kuriam laikui išvykstą į rūmus prie ežero, kurie priklauso tokiai moteriai. Štai ten ir prasideda keistumai, kuriuos apibūdinti ganėtinai sunku. Teko girdėti, kad ši knyga arba be galo pamėgiama, arba visiškai atmetama - nebūna jokio viduriuko. Galbūt taip nutinka dėl to, kad ją pabaigus daugybė dalykų lieka nepaaiškėjusių, mistinių. Bet man čia pasirodė knygos pliusas ir jos žavesys. Susipažinimui:

"Jeigu Adomas ir Ieva būtų nesusigundę paragauti uždrausto vaisiaus, šiame pasaulyje niekados nebūtų gimęs nė vienas žmogus." 22

„Pasauly nieko nėr, ko negalėtų būti, tačiau jame niekuomet nebūna ir taip, kaip yra.“ 29 (veikiausiai tinkamiausias apibūdinimas pačiai knygai ir slypi šioje citatoje)

"Privalo būti dar kažkas, kas esminiu akcentu paverstų ne žinojimą, dėl ko gyveni, bet amžiną ir neatremiamą motyvą gyventi." 57

"Kad ir ką sakytum, Dievas neatsiras, jeigu jo nėra. Ir neišnyks, jeigu yra." 61

"Išsidrėbęs ant lovos Gabrielius ėmė ironizuoti save.
Paskui ironizuoti save ironizuojantį.
Tada pasistengė pasiekti ir trečią pakopą – ironizuoti tą, kuris ironizuoja save ironizuojantį.
Pavyko.
Tvarka.
Pusiausvyra atkurta. Galima gyventi toliau." 66

"Sąmonėn pasalūniškai įsivogė dilginanti nuojauta, jog nieko jis nematė, nieko nepatyrė, sakytum, visą laiką vaikščiojo su tamsiu geltonsnapio raiščiu ant akių ir tą drumstą šviesos dėmelę, kuri prasisunkė pro jį, pasipūtėliškai vadino gyvenimu. Kaip visa tai kvaila ir menka! Buvo pernelyg pasipūtęs, per silpnas kilstelėti ranką ir patikrinti, ar kas neveržia vokų. Bet juk turėjo veržti, žinoma, turėjo!" 86

"Vienas mano prietelius mėgo kartoti, kad traukinys šikančių nelaukia. O aš pastaraisiais metais tik ir tupinėjau pakrūmėse nusmauktom kelnėm." 128

"-    Sveikai mąstant, tai visiškas absurdas.
-    O jūs nemąstykite sveikai." 141

"-    Tai ar sunku mirti?
-    Nesibaminkite, pone, visiems pavyko ir jums pavyks." 144

"-    Vadinasi, ginčytis galima netgi su Dievu?
-    Galima. Bet jeigu pajutai, kad viršus jau tavo, žinok – ginčijaisi ne su Juo." 256

"Manai, durnių volioju? Ne, dabar aš volioju visišką debilą!" 274

Viliuosi, jog ką nors išsirinksit

nejaugi is cia diskutuojanciu niekas nebeskaito Egziuperi, Hemingvejaus, Remarko, Vytauto Sirijos Giros...? Gerai, bent Sruogos Dievu miska girdejo kai kas.
Jeigu perskaitytumet ir suprastumet kas ten parasyta, jusu minimos naujos knygutes pasirodytu kaip nevykusios kopijos

kiti gyvenime tik pora knygu perskaite ir tai iki puses ;D

na neskaiciau as tu knygu ir ka? zmogus yra protingas ne del knygu skaitimo o del gyvenimiskos patirties) vien tik prisiskaites knygu tu busi kaip sausas teorijos kratinys) ir skaityti reikia tada kai pats jauti poreiki o jeigu tokio poreikio nejauti reiskia gal nesubrendes o gal tavo sielai ir protui ir taip uztenka informacijos todel nereikia saves kankinti ir skaityti per prievarta kad parodyti koks as protingas ir prisiskaites.

Po velnių, taip ir maniau, kad taip bus... Labai atsiprašau, daugiau tai nepasikartos. Kitąkart labiau pasistengsiu. Gerai? Dėde, tik nepykit, prašau.

Tiek daug laiškų ieškoke parašo, kad nėra kada knygų beskaityt, tenka čia žinutes visokias skaityt.. O jei pusiau rimtai - daug kam ne pro šalį paskaityt kokios pop. psichologijos, biški pozityvo įkvėpt į plaučius
Iš esmės nesvarbu ką skaitai, svarbu ką tau tai duoda, kaip tu jauties nuo to, sudėtingų kūrinių skaityt, kad tai klasika, ir iš to nesijaust nei geriau, nei blogiau, ar likt aplamai nesupratusiems, nėra kažkoks pliusas..
Miglei už recenzijas

Knyga jūros katedra:)