Тема: Chamizmas, nepakantumas, kulturos nebuvimas
Ar tenka daznai susdurti su nemaloniomis situacijomis kai zmones elgiasi taip, kad buna pagalvoji kas cia salyje pasidare zmonems? Kad po to stebiesi ar net nesinori su zmonemis nieko bendro? Pavyzdziui, paciam teko buti apsauktam ne viena karta ir del kazkokiu tai menkniekiu, del ko net balso kelti nera reikalo. Ir idomiausia, kad taip elgiasi skirtingos zmoniu grupes. Tiek turtingesni, tiek vargingesni. Reiskia cia gal tas dalykas kai visada visko per mazai, arba psichologinis dalykas kai zmones visada galvoja, kad jie teisus ir tik ju tiesa? Nemazai teko pamatyti kaip zmones apkalba, kaip pakelia tona, ir svarbiausia net jei esi klientas kazko nezinantis, tu gali gauti tiesiog sugadinta nuotaika paklauses to ko nezinai. Kalbant apie tokias vietas kaip darbas, tai nesinori daryti stereotipu, bet ypac tie kas is provinciju atvyksta i sostine gan daznai save iskelia auksciau, tampa arogantiskesni ir lipa per galvas. Dirbau tarptautinese kompanijose,tai maciau kaip kalbama su vadovais lyg su savo draugeliais, o kolegoms kurie kazko nemoka tik varto akis ir pazemina visokiais budais bei paskleidzia gandus. Ar tai ziniasklaida, filmai, politika tame turi dideles itakos? Pats manau, kad viskas prie to prisideda. Ypac keista kaip zmones visada randa prie visko prisikabinti, kad pamaitinti savo ego ir net nebijoti to, kad pats save stato i sudziaus vieta, bet blogi zmones daznai buna ir palaikomi, net labai daznai. Girtis tuo, kad esi chamas pavyzdziui dabar irgi toks daznas dalykas.