Laimutė пишет:Valdas пишет:Radau rūkymo priežastį. Esmė paprasta: nikotinas padidina adrenalino kiekį organizme. O adrenalinas stimuliuoja cukraus gamybą. Rūkyti norisi, kai trūksta ląstelėms cukraus. Suvalgai daug gliukozės turinčio maisto (saldžių vaisių, medaus ar kito, sacharozė netinka, nes ją virškina), kurios reikiama dalis iš karto per burnoje esančią ertmę patenka į kraujotaką ir į smegenų bei kitas ląsteles, ir poreikio rūkyti nebėra. Tam labai tinka vynuogės ir pomidorai, kaip tuo pačiu virš 100% paros normos vitamino k iš 1 kg turintis maistas. Tiek žinių.
Bravo. Neberukysi?
Neberūkau. Nuo tos akimirkos, kai norėdamas rūkyti, ėmiau valgyti daug gliukozės turinčius saldžius vaisius, nesurūkiau nei vienos cigaretės, o prieš tai kas dieną vakarais po 5-6. Turėjau rasti priežastį tiek dėl savęs, tiek dėl kitų, ir kai pastebėjau, jog tai veikia, pagooglinau, ar tai pasiaiškina fiziologiškai. Pasiaiškina.
Elle, šiuo atveju atvirkščiai. Kai nori rūkyti, imi valgyti gliukozės maistą, todėl nebereikia gauti jos per nevalgymo, nikotino - > adrenalino - > cukraus gamybos mechanizmą. Kitu atveju, jei stengtumeisi nerūkyti, ir per tą laiką suvalgytum reikiamą kiekį reikiamu dažnumu, tada nerūkytum, o jei ne, tada taip.
Taip išeitų, kad tie, kuriems nėra poreikio dažnai suvalgyti gliukozės maisto, renkasi vidinį cukraus gavimo būdą, be valgymo. Gana daug žmonių. Lietuvoje net 35% vyrų.