Santuokos pliusai (Страница 1 из 4)

Bonusus
Burbancia zmona, islaidas, pareigas.
Kokie keisti jus, vis nerandat sau pateisinimu?

Tai buvo sarkazmas.
Vyrai skirtingi, moterys (nepatikesit,bet) irgi. Ir santuokos buna skirtingos.
Bonusas - pats zodis is kazkur... zaidimu? Kazka pan reiskia kaip prizas. Apdovanojimas. Nu tai jei vyrai tikisi apsizenyt ir gauti priza, tai... o patys ar visad jie dovaneles?
Pakeisti, nu tai istatyma parasyt reiktu, kad jeigu vyras savo santuokini gyvenima ivertina kaip be bonusu, tai gal anuliuojama santuoka, o moterys tegu netesybas moka, uz tai kad nuvyle, nepateisino lukesciu. Manau, tai pakeistu dalies vyru nora begti i zagsa

Skyrybu atveju vyras gauna laisve nuo tos siaubingos bobos. Gali netrukdomas uzsiimti savo karjera ir likusia puse turto. Gali ateit i ieskok . Lt ir is naujo ieskot damos, su kuria nereiks is naujo patirti siaubo.
Nemaza dalis vyru po metu - kitu, faktiskai atpranta nuo vaiku (abi puses daznai sekmingai juos naudoja kazkokiems savo tikslams ar kerstams).  Maziau nei puse islaiko kazkoki rysi stabilesni. Apie vengima moketi alimentus gal nekalbekim? Nuosirdziai pasakyk, tu tikrai manai, kad skirybu atveju, vyras - didesne auka, o moteris labiau laimetoja?

Pritariu, absoliuciai nera reikalo registruoti santuokos. Stampu svarbumo laikai, akivaizdziai, praeity, naujos mados atsiranda. Pasiulymas pasirasyti vedybine sutarti sunervintu dauguma moteru,mane tame tarpe. Tai is esmes skyrybine sutartis. Vedybiniu, aprasanciu vedybinio gyvenimo standartus -nera :) Nu kazkaip santuokos prasme tada kokia, jei vyras jau is anksto numatytu skyrybas. Racionalus argumentai nesuveiktu, net seselio piktu keslu neturinciu moteru. Bet jei vyras ziuri i santuoka tik kaip i sandori,kai reikia ijungt saugiklius savo finansams,logiska, kad ta pati turi padaryti moteris.
Maciau, kai teismas priskirdavo vaikus tevui. Zinau net (!) du tokius atvejus. Tai buvo i stiprias priklausomybes linkusios, asocialios moterys. Jei ne tas, zinoma, kad vaikai liktu su mama.
Nu ir siaip, bijai meskos - neik i miska. Jei del kazkokiu priezasciu, moterys yra blogis - nu tai neatrasit jus argumentu, kad blogis bonusu duos... nebent.. karma? :D

O kam skirtis? Aš galvojau kad žmonės tuokiasi iš tikros meilės kad nugyventi kartu iki pat mirties o jus iš karto apie skyrybas. Va jeigu tuoktis viena karta ir visam gyvenimui tada nereikės nei skirtis nei alimentus mokėti ir visas turtas su visais bonusais šeimoje liks. Aš romantikas ir truputį idealistiskai žiūriu į meilę)

Cha, o aš su visa savo patirtimi gal ir sutikčiau pasirašyti vedybinę sutartį ir ne, tai nebūtų skyrybų sutartis ))
Pernelyg daug anksčiau į santykius įdėdavau savo laiko, energijos, pastangų, gerumo, nuoširdumo, lojalumo, pagalbos ir pan.
Dabar būtų puiku tai aptarti IŠ ANKSTO ir kad būtų patvirtinta notariškai
Na, kad Jums būtų įdomiau, sutartyje būtinai būtų įtraukta ir  intymioji pusė. Pvz., vyras (na, gerai, moteris) jau nebegali mylėtis visai ar gali tik kartą į mėnesį. O gal ir nenori. O kita pusė - ir gali, ir nori. Turi būti aišku, kokia kompensacija kitai pusei dėl nepateisintų lūkesčių
Ir dėl tėvų, giminių, turto naudojimo (ypač ne savo) - būtų ką aptarti
O dar atvejis, jei vienas suserga? O jei kitas?
Ir taip toliau ))
Kuo daugiau žmonės išsiaiškina ir sutaria dėl elgesio modelio, dėl buities dalijimosi, tuo ilgiau meilė išliks nesutepta
Pasakysit 0- taigi i r taip galima susitarti, prie ko čia tas popierius? O vat prie to - nežinau, kaip jūs, bet aš per gyvenimą tiek girdėjau vyrų pažadų, įsipareigojimų, priesaikų )labai konkrečių, p ne iš serijos, kad mylės amžinai ar dovanos žvaigždę). Na, paskui jie pakeitė nuomonę (jų manymu), o mano manymu, sulaužė savo žodį, nes aš neparašiau jų nieko. O kai vyras savo pažadą patvirtina parašu, jam jau negarbė netesėti. Vat čia atsakymas, kodėl reikalingos vedybos - vyrai jau tokie, jie rimčiau žiūri į štempelį, negu į savo pačių žodžius ))

Nors, jei atvirai, ko gero, kai vyras pateiktų savo sutarties variantą, o aš pateikčiau jos papildymus, jis arba atsisakytų sutarties, arba vestuvių ))

Tu turėjai per daug neigiamos patirties. O dabar idivaizduok kad du žmones pradeda santykius pirmą kartą nuo balto lapo be jokių neigiamų patirčių va tada būna tikroji meilė

Gyvenant jūs dviese, vyras dirba tau dirbti nereik. Skyrybų atveju kokia moralinę teisę tu turi prisiteisti iš žmogaus kuris tave išlaikė? O pagal dabartinius įstatymus visas įgitas turtas po vestuvių dalinamas pusiau nors žmona galėjo išvis nedirbti. Mano akimis vedybines sutartis idealus variantas.

Va, mielas daktarėli, tokiu atveju vedybinėje sutartyje ir būtų užfiksuota, kad aš NEDIRBU.
O visokie buities darbai tik drauge su mieluoju sutuoktiniu - jokių buities ir kitų su bendru gyvenimu susijusių darbų tuo laiku, kai vyras dirba. Jei jis kiemą tvarko ar butą remontuoja 5 valandas per mėnesį, tai ir aš tiek laiko grindis valau
Ir kadangi vyras labai skrupulingai parašytų, kad skyrybų atveju joks jo turtas man neatitenka, tai net piršto neapjudinčiau kiemo puoselėjimui ar bet kokios NT pridėtinės vertės kūrimui - kodėl turiu rūpintis svetimu turtu

Todėl ir sakau - vedybinė sutartis geras dalykas, jei į ją įsigilini ir labai padeda iškristalizuoti santykius
Nes arba tikra meilė, kaip sako Konstantinas, arba gyvenkim kaip broliai, bet skaičiuokime kaip žydai - ir svarbiausia, ne pinigus, o savo dėmesį. laiką ir pagarbą vienas kitam (čia jau ironija).