[Закрыто] Kaip gyventi, kad nesigailėtum ir džiaugtumeis visada? (Страница 3 из 5)

Ačiū Martyna už klausimą.

Predestinacija - tai koncepcija ir tikėjimas, kad pomirtinis žmogaus išganymas arba pasmerkimas nuo jo nepriklauso, yra nulemtas Dievo iš anksto.

Kaip išpažįstame Dievas yra Visagalis ir Visažinis. Jis iš anksto žino ką mes pasirinksime, tačiau niekaip nelemia to pasirinkimo. Taip yra, nes Dievas labai gerbia žmogų sukurtą pagal Dievo paveikslą - norėtą ir mylimą dėl jo paties. Viena iš to paveikslo dovanų - laisva valia. Dievas visuomet atvira širdimi laukia, kol klystantis žmogus atsigręš į didžiausiąjį Draugą ir nedaro jokios prievartos ar apsprendimo asmens atžvilgiu. Jis gali vėl ir vėl duoti šansą, iš Meilės kviesti atsiversti, bet gerbia asmenybės apsisprendimą atsisakyti gyvojo Dievo. Jis su didžia širdgėla palydi klystantįjį, kuris gerai supranta, kad suvokia Dievą, kaip Visagalį ir asmeninį Kūrėją, tačiau sąmoningai pasirenka Šėtoną per nuodėmes. Dievas leidžia patirti pragarą žemėje, tačiau tai dar labiau užkietina širdį nusidėjėlis ir ryžtingiau nusisuka nuo bendrystės su Dievu. Tada tampa apsėstas žmogus ir labai dažnai praranda sąmoningumą ir valingumą, tampa piktojo vergu. Tokie žmonės labai pavojingi, jie kenkia ir žaloja visai kūrinijai. Jų galas - pragaras ir kančia amžinai. Todėl sąmoningi pasirinkimai labai svarbūs ir lemtingi, bet Šėtono galia apribota mūsų sielos atžvilgiu, jei jam pasakome "Ne", jis bejėgis apvaldyti ir pasmerkti neatšaukiamai. Todėl, kaip pvz. su stipriais narkotikais narkomanui: niekada nežinai ar dar padauginęs dozę, atsipeikėsiir nemirsi? Toks pasmerkimo kelias.
Mirtis yra mūsų pasirinkimų riba, todėl labai svarbu kaip mes gyvename, ką kiekvieną sekundę renkamės. Nes nežinome kada stosime prieš Teismą. O stoti teks kiekvienam.
Ir atvirkščiai. Jei buvo paprastas žmogutis - neišprusęs, gerbė Gėrio apraiškas, nors ir nepažino Dievo, nes paprasčiausiai apie Jį negirdėjo. Tai skirtumas, ne dėlto, kad nenorėjo. Jis klydo, buvo nuodėmingas, tačiau doroviškai stengėsi gyventi pagal klystančią sąžinę, laikytis klaidingos religijos nuo gimimo. Argi lengvinančios vidinės aplinkybės nesuminkštins Visagalio Teisingumo. Žinoma, kad taip. Tačiau, jau geriau mums išgirdusiems apie Dievą nerizikuoti savo lemties atžvilgiu ir nugalėjus nuodėmes atsiversti - įtikėti, kad be savo Kūrėjo kūrinys neteisus. Maži žingsneliai patikti Dievui, gali ir palenkti širdį nusižeminus ir nuolankiai Jį pamilti. Tada viskas stos į savo vietas ir kai Visagalis-Kūrėjas vertybių-pasirinkimų viršūnėje, tuomet viskas susidėlioja ir išsisprendžia tiktai Laimingai...
Tai išganymo kelias.

Pauliau,
Esu giliai įsitikinęs, kad Kūrėjas tobuliausiai Save apreiškia ir dalyvauja bendrystėje su žmogumi - būten per Švč. Trejybę. Man Jos dogmos ir slėpiniai giliai atliepia viduje pritarimą. Visa kūrinijos sąranga, pažanga ir civilizacijos pasiekimai turi būti dėkingi krikščionybei. Atrandu Dievo žodyje, Bažnyčios mokyme, Jėzaus Kūno ir Kraujo priėmime visą tikrovę, kuri lydi į palaimingą akivaizdą amžinybėje. Bendrauju su kunigais ir vienuoliais - visi jie man šaunūs žmonės - tikri bičiuliai. Gal man labai sekasi, bet nesutikau piktavalio kunigo nei vieno. Esu be galo laimingas dėl Dievo.

Be abejo, Linai, viskas būtų labai gražu ir aišku, jei ne keletas smulkmenų. Pirmiausia kodėl negalima pasižiūrėti į visą reikalą iš kitos pusės? Neabejoju, kad visiems būtų įdomu išgirsti tavo nuomonę ir apie tuos kebliuosius tikėjimo klausimus, nes pamokslų pasiklausyti kiekvienas galime nuėję į bažnyčią.
Prašau pataisyti mane, jei klystu, bet kokia yra predestinacijos esmė, tokia, kokią ją nušvietė Šventas Augustinas ir kokios jos nepripažįsta Bažnyčia? Kiek žinau, tai būtent, kad gimtoji nuodėmė nepataisomai sugadino žmogaus prigimtį ir ši amžiams liko bloga. Kristaus auka neatstatė žmogaus prigimties, o tik pridengė jos bjaurastį tarsi šventu šydu. Taigi BET KOKS veiksmas yra blogas iš principo, nes jis kyla iš blogos prigimties. Vadinasi, JOKS veiksmas negali pelnyti išganymo. Nepaisant to, kai kurie vis dėlto bus išganyti, tačiau tik Dievo valia, kurios sprendimų motyvai žmogui apskritai negali būti suvokiami. Dievas jau kurdamas žmogų žino, ar šis bus išganytas, ar ne. Taigi absoliučiai bet kokios žmogaus pastangos yra bevaisės - nuo jo nepriklauso išganymas arba neišganymas. Ir jei Dievą laikome Absoliutu, tai ir jo iš anksto priimti sprendimai turi būti absoliutūs ir nekeičiami.
Jei yra kitaip, ir mes vis dėlto galime kažką pakeisti, tai ko verta pati ta predestinacija iš esmės?

Kitas klausimas: ką reiškia "visa pažanga ir civilizacijos pasiekimai turi būti dėkingi krikščionybei"??? Ar tai teiginys, kad iki krikščionybės pasaulyje nebuvo NIEKO, kas lėmė tą vadinamąją vėlesnę pažangą ir pasiekimus?

joa joa, vakarais einu i kapines, masturbuoju pasturgaly kryzhiais o po to visa diena tushtinuos drozhlemis shetono vardan atleisk martynai, bet jey kazhkam ir reiketu prasivalyt akutes tay jums. nezhinau ka ten vartoji kad taip akivaizdzhiai matay dieva ar ten shetona ar whatever. nesu tikintis, tuo paciu neneigiu jo egzistencijos. nemanau kad esu blogas zhmogus ish esmes ir man to pakanka. jey TAVO dievui ne, jey jam reikia kvailu avyciu kurios prigasdintos amzhinosiom kanciom aklai tiketu bijodami uzhduot klausimus, tay sakyciau kad tavo dievas yra tironas ir man nereik jo dangaus karalystes. meile pro shautuvo vamzdy nukreipta tau i smilkiny? no thanx..

Ačiū tau, Martyna,

Predistinacijos esmę, kokią nušvietė šv.Augustinas ir atmetė Katalikų Bažnyčia, aš nežinau.
Gimtoji nuodėmė pažeidė žmogaus prigimtį, tačiau abejoju ar amžiams. Kristaus nuopelnas tas, kad Jis per Krikštą suteikė galią naikinti gimtąją nuodėmę. Manau, net pakirkišyto žmogaus sieloje išlieka gimtosios nuodėmės pasekmė – polinkis į bloga, todėl reikalinga nuolatinė sąžinės patikra ir atgaila už nuodėmes. Visi žmonės(išskyrus Jėzus ir M. Marija) turėjo ir turi eiti Išpažinties - žmogus visada išlieka šventėjimo procese. Kas savo gyvenime išpažindavo visas nuodėmes ir gaudavo išrišimą, buvo morališkai-doroviškai nepriekaištingas Dievo akyse, pasiekė asmeninį šventumą ir pateko į dangų be skaistyklos. Katalikų Bažnyčia tokius žmones paskelbia palaimintaisiais, o po to šventaisiais (turi įvykti nepaaiškinamų stebuklų(dažniausiai pagijimų) besikreipiančiam žemėje, o užtariant kandidatui į šventumą). Jokiu būdu Dievas ne tironas. Jis iš tiesų visa sukūrė, kas gera. Žmogų apdovanojo amžina dvasinga sielą, kuri yra amžina. Per savo laisvą valią žmogus lemia savo ateitį ir Dievas gerbia kiekvieną pasirinkimą.

Predestinaciją suprantu, kaip galimybę turėti Pačiam Dievui pasirinkimą, juk Jis pirmiausia yra amžinai laisvas. Jei žmogus patinka žmonėms yra labai geras ir žmonių akyse doroviškai-etiškai nepriekaištingas, bet nežiūri Dievo garbės ir dėkingumo Jam, nepasiekia Jo Širdies, tada yra asmeninės nuodėmės prieš Dievą, tokie žmonės nėra Dievo draugai ir bičiuliai, jie Paties Dievo bus atmesti.

Kiek man žinoma – tai krikščionys vienuoliai(jei neklystu?) pradėjo steigti universitetus ir šviesti žmones. Aš sutinku, kad kai Bažnyčia nuklydo į medžiaginio mokslo sritį, padarė klaidų(Ex katedra Bažnyčia neklaidinga Dievo ir moralės klausimuose) pvz. teikdama, kad žemė neskrieja apie saulę, o atvirkščiai. Tačiau tiesą, gyvybės kultūrą ir apskritai gerovės bet kokią pažangą, manau, Bažnyčia palaiko... Dabar daug atradimų ir išradimų yra padaryta ir netikinčių žmonių, tačiau labai žymūs mokslininkai dažniausiai buvo pribrendę tikėti Dievo buvimu...

Tomai,
Matai yra esminis skirtumas - ar tu tiki, kad šv.Raštą rašė Dievo įkvėpti žmonės Dievo noru dėl žmonių? Jei tau Dievas ne Autoritetas, tada tu drįsti kritikuoti Jo žodį ir laišką tau. Čia vėl gi pasirinkimas. Aš tikiu, kad Jėzus, būdamas Dievas ir Žmogus, yra įsteigęs savo Bažnyčią ir įpareigojęs čia žemėje tarpininkauti bei atstovauti Dievą. Bažnyčia rūpinasi visais tikėjimo ir moralės kalausimais, juos saugo nuo piktavališkų iškraipymų. Kunigai tėra Dievo tarnai ir įrankiai, o visa ką matai išoriškai iš dalies ženklai ir simboliai, tačiau jie slepia už daiktų ir apeigų antgamtinę tikrovę ir malones. Būti išprususiu ir geru, dar nereiškia siekti šventumo ir patikti Dievui. Kas prieš Dievą niekada nebus šventas, nors ir didžiuotųsi savo geradarybėmis...
Kiekvienas neša asmeninės atsakomybės naštą už savo pasirinkimus. Jėzus visada stojo į atstumtųjų ir paniekintųjų pusę, manau bus Danguje ir pankų, jei jie to bus verti, o netikrų kunigų-fariziejų gali laukti itin griežtas teismas... Geriau žiūrėkime savęs, nes teisti artimą negerai, tik dėl pasitaisymo pasakyti griežčiau reikia.

labai teisingai sukalbėta, tik bijau, kad Linas to neišgirs. Jis kaip siena: sakyk, ką nori ir kaip nori, o jis vis tiek savo varo, kaip arklys iš vagos nė žingsnio... Įdomu, kodėl tikintieji taip subukėja? čia toks Dievo noras? nemanau....

Linuk,
tai kad būtent žmogiškais išvedžiojimais tu ir remiesi, o ne tiesa. Ir todėl mes visi į "šupulius" subyram ir iki tavęs neprisibeldžiam...
Štai tau anekdotas ta tema pamąstymui:

Po mirties popiežius beldžiasi į dangaus vartus. Vartininkas jo nenori įleist - nepažįsta.
- Aš popiežius! Dievo vietininkas žemėje!!!
- Aš geriau pas Dievą pasiklausiu....
Dievas kraipo galvą:
- Kad aš nieko neskyriau... Nežinau. Paklausk pas Jėzų....
Paaiškėjo, kad ir Jėzus nieko apie popiežių nežino. Bet išsiaiškint reikia. Taigi Jėzus eina prie vartų, po kurio laiko juokdamasis grįžta:
- Tėve, pameni aš tau sakiau, kad kai buvau žemėje įkūriau žvejų būrelį? Įsivaizduoji, jis iki šiol gyvuoja, o čia jų viršininkas pas mus prašosi....

na kaip tai, kas iš to? Ačiū Dievui pavyko išsiaiškinti, kad tu kartais šneki ir normalia bendrąja kalba, o tai jau buvau išsigandus, kad tik teologinėm citatom mėtaisi...
o kas iš to pats pagalvok... kad nebūtų vieną gražią dieną ir tau kaip tam popiežiui...
paprasta eit per gyvenimą mojuojant šventu raštu ir grąsinant pragaru netikintiems... juk viso labo tereikia laikytis kelių paprastų nuostatų ir nereiks tokių ugningų pamokslų rėžt... pamąstyk, kad prieš Dievą VISI VIENODI IR LYGŪS: tiek tu impregnuotas nuo galvos iki kojų savo tikėjimu, tiek niekuo niekada netikėjęs valkata, girtuoklis, bomžas... nekalbėk už Dievą...