Topic: Kur gyvent? Vokietijoj ar Lietuvoj?
Sveiki,
ieškau patarimų, nes nuspręsti vienam yra sunku.
Esu 29m, vedęs 6 metus, turim 2 metų dukrą. Aš laisvai kalbu vokiškai, išvykau dirbti į Vokietiją, žmona Lietuvoje. Susimatom savaitei kas 2 mėnesius, ir kasdien po valandą šnekam skype.
Esu Vokietijoj ketvirtas mėnuo. Ir čia man puikiai sekasi, esu programuotojas, gaunu didelę algą. Man čia patinka. Antri metai kuriu savo asmeninį projektą, kuris gal bus ateity verslas, ir Vokietija tam labai tinka.
Žmona tuo tarpu nemėgsta pokyčių. Ji įpratusi būti tik savo mažam miestely, kuriam aš darbo tikrai nerasčiau. Dirbau nuotoliniu būdu - labai nuobodu ir to nenoriu. Kažkada gyvenom pusmetį Vokietijoj, tada pusmetį Kaune, bet jai niekur nepatiko, visą tą laiką būdavo irzli, nepatenkinta, išskyrus tą vienintelį savo miestą, kuriame tiesiog leidžia dienas namie ir vistiek su draugėm nesusitinka, hobių neturi, veiklos neturi..
O aš mąstau apie šeimos, ypač vaiko ateitį. Kur? Lietuvoje - tame mieste kur visuomet gyvenau, kur ir žmonai jis patinka, ar Vokietijoj? Aplinkiniai siųlo bėgti iš Lietuvos, apsistoti Vokietijoj, vaikas greit išmoks kalbą, su savo atlyginimu greit namą nusipirkčiau.
O žmona labai pyksta ir visiškai nenori išvykti. Ir apskritai, mes pastaruoju metu tokie neigiami vienas kitam, jau gal 3 metus kaip išblėsusi meilė ir jausmai. Galbūt ji bijo su manim ten vykti, ji nemoka kalbos, žinoma neturi ten draugų. Nors ir čia teturi porą draugių, su kuriom kartą per mėnesį susitinka.
Taigi, turiu rinktis kas aukosis - aš ar žmona.
Jei liksim Lietuvoje, tai aš visuomet dirbsiu iš namų, o toks darbas man nepatinka, man reikia šalia sėdinčių kolegų, tada ir darbas geriaus sekasi. Nors darbas visuomet būtų, galiu dirbti iš bet kur ir bet kiek. O žmona nieko geriau net nenusiteikusi ieškoti išskyrus kasininkės darbą, kurio pati nemėgsta, svarbu, kad tik būtų darbas. Nusipirktumėm butą kažkada ir gyventumėm lietuviškai ir taupiai. Bent jau ir liktumėm lietuviais, ir vaikas eitų į LT mokyklą.
Jei išvyksim į Vokietiją, aš turėsiu mėgstamą darbą, galėsiu pradėti vystyti verslą po kelių metų, žmona neįsivaizduoju ką dirbų, nors bet kas ten būtų geriau nei darbas LT kasininke, o vaikas išmoktų vokiečių kalbą. Tiek, kad atitoltume nuo giminių, nors ir grįžtume kas 3 mėnesius į LT. Ir dar neturiu ten jokių daugų, išskyrus daugybe kolegų darbe, su kuriais labai lengva bendrauti.
Per metus turiu nuspręsti kur toliau gyvensim kokį 20 metų, kol vaikas baigs mokyklą, kad nebūtų stresinių kraustymųsi.
Niekada nesistengiau ir nebandžiau, nes gerbiu savo žmoną. Bet pats pykstu, kai ji daro atvirkščiai. Nesvarbu kitos nutikusios smulkmenos, susijusios su kitais nepažįstamais, bet labiausiai mane erzina žmonos nuolatinis bendravimas su mano geriausiu draugu. Mes buvę klasiokai, kai buvau su juo klube susiradau dabartinę žmoną. Jis irgi susirado už kelių mėnesių dabartinę žmoną. Ir taip gyvenam dvi šeimos jau penkis metus. Abu turim po 2 metų mergaites. Kai susitinkam kartkartėmis, tai aš ir draugo žmona nerūkom ir prižiūrim vaikus, o mano žmona su draugu visuomet rūko užsidarę balkone ir daug ir ilgai bendrauja. Dabar jie paskutinį pusmetį dar ir sms susirašinėja, kartais ir šimtas smsų per dieną - žinau, nes matau išklotines, nes apmoku sąskaitas. Žmona nedirba, manęs nėra, ji turi laiko bendrauti. Jis dirba prižiūrėtoju, jam irgi visa diena laisva bendrauti. Ir jie dabar ne tik balkone bendrauja, bet dar ir visą dieną. Pakalbėjau su žmona apie tai, kad man taip nepatinka. Bet ji labai supyko, sako kad nesupranta kas čia tokio - parodė sms, ten nieko nėra. Slapta pats skaičiau jos fb, nu tikrai nieko neradau įtartino, pokalbiai apie vaikus, įvykius ir nei trupučio flirto. Bet nuo to pokalbio ji dar labiau atitolo nuo manęs. Kartais iš emocijų pagalvoju, kad ji nenori išvykti dėl jo. Nors loginė pusė sako, kad niekada nebuvo jokių įrodymų ir tai negali būti tiesa. Tiesiog sėdžiu Vokietijoj ir stengiuos apie tai negalvoti. 
Su programuotojo darbo vistiek trijų asmenų šeimą gali išlaikyti.. Tai dėl pinigų nemanau, kad čia klausimas.. Pats gyvenu Vokietijoje tris metus ir pažįstu irgi panašaus amžiaus šeimų kur čia atvažiuoja pradėt nuo 0, o čia tavo atveju jau ne nuo nulio tau, t.y. jau didelis žingsnis priekyje. Kai vakas pradėtų į mokyklą eit, ir ji jau būtų pramokus kalbą iki to laiko (3-4 m., galėtų pati Ausbildung) pasidaryt, nereiktų kažkokių nekvalifikuotų darbų dirbt.. 
