1

Tema: Atsisakau kad nekentėčiau?

Kaip manot ar logiška atsisakyti bet kokių santykiu su priešinga lytimi vien dėl ramios dūšios taip sakant. Man jau 28 metai. Ne taip ilgai trukus - 29. Paskutinį kartą merginą turėjau prieš šešis metus. Nesu ir gavęs. Neįsivaizduoju kodėl turėtų būti gėda baisi būti nekaltu... Anyway... Per kelis kartus buvau labai skaudžiai apgautas. Esu maloni asmenybė ir, na , nenuostabu kad manimi pasinaudoti kiti mėgsta. Tikrai nenoriu vėl nusvilti, esu jautrokas žmogus ir smarkiai išgyvenu kai mano nuogąstavimai apie žmones tik vis labiau patvirtinami. Todėl nusprendžiau tiesiog, būti vienas (kaip ir jokio pasikeitimu, pastaruosius šešis ir buvau vienas). Bet kokios nuomonės? ar gal psichologą parekomenduokit kad įpūstų saulės į tą mano apniukusį pasaulį xD

2 (redagavo Vincas 2017-01-13 03:27)

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

nera nieko blogo cia, uzsieny kaip kova su feminizmu isvis, kilo naujas judejimas, MGTOW; men getting their own way.

realiai tai ka tu darai. Tiesiog ignoruoja tas niurgzles moteris, siekia laimingo gyvenimo be siurbeliu ^_^

Nors tavo pinigine isliks saugi be santuokos, daznai zmones skiriasi ar specialiai bando tik tam ir susituokti. Zodziu teismuose moterys turi pranasumu, ant vyru kupros sunkiai kerta big_smile Todel siuolaikiniai vyrai ir vengia santuokos, cia tik priimi rizika netekti puse visko, ka turi, nors tai negarantuoja kad tavo zmona bus istikima, atsidavusi...



Tiesiog bandai sau sukelti spaudima vien del visuomenes normu. Daryk, tai kas tau malonu. Buk savimi, o ne bandyk itikti visuomenei big_smile 

plius tuoj tau bus 30; pasieksi kokia karjera, jegu zydejimas, mergos pacios ims lipti kaip muses prie medaus. Klausimas bus, ar tu visdar noresi buti viengungis big_smile




ir seni. Jeigu nera lytiniu santykiu uum... santykiuose. Tada tai ir nebuvo rimti santykiai, realiai tebuvai draugas, niekuom daugiau hmm Bent pagal mano logika big_smile sau neleisciau zmogaus vadinti "mano mergina" jeigu nieko rimto ir nebuvo X_X




....taciau sprendziant is tavo anketos karstosios linijos, lyg ir nori tureti mergina, turbut labiau gaunasi , kad tau nesieina susirasti jos ir todel cia toksai kaip pasiteisinimas ..

"2016 Gruodžio 20 22:56 Karšta?
Mielas vienisas vaikinas iesko antros puses xD parasykit kas nu del dzievo meiles xD :::049 ""

3

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

neneigsiu susirasti norejau, ir jo pasiteisinimo dalis irgi atitiktu. Gal tiesiog save lengviau nuraminti yra kai susirandi rimtesne ir realia priezasti negu tiesiog " pnegaliu rasti tai liksiu vienas "

4 (redagavo Vincas 2017-01-13 04:25)

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Edgaras parašė:

neneigsiu susirasti norejau, ir jo pasiteisinimo dalis irgi atitiktu. Gal tiesiog save lengviau nuraminti yra kai susirandi rimtesne ir realia priezasti negu tiesiog " pnegaliu rasti tai liksiu vienas "



esme yra, kad tave vistiek slegs nezinia, priespriesa viduje... vis griaus tave tas nezinojimas, vis dvejosi del moteru.

Tiesiog pirma tada permiegok su kokia, manau tokiam vaikinui su tiek pomegiu kiek tu; neturetu buti sunku, tarkime, turi patirties kaip pasnekovas, patirtis su moterimis atsiras greitai. Realiai tas pats kas bendrauti su vaikais - iniciatyva, drasa, tu uzdavineji klausimus, lengva nukreipti pokalbi savo linkme. Jei nustosi bendrauti, pokalbis baigsis nes jos jo netemps, leis numirti net jeigu ir ji butu 2/10 o tu 10/10. Moteriska arogancija neleidzia.


Po to, kai nebesi nekaltas; turetu paciam buti lengviau spresti, kokiu keliu nori eiti. Kas zino, gal tau labai patiks, ir isiliesi i standartini gyvenima,o gal atvirskciai; gal kaiptik suprasi kad seksas yra pervertintas ir neverta daug savo laisvalaikio ir pinigu, svajoniu, laiko su draugais atiduoti del merginos. Ir toliau busi vienas. Betkoks kelias yra gerai, tai - tavo kelias.

5

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Vincas parašė:

Po to, kai nebesi nekaltas; turetu paciam buti lengviau spresti, kokiu keliu nori eiti. Kas zino, gal tau labai patiks, ir isiliesi i standartini gyvenima,o gal atvirskciai; gal kaiptik suprasi kad seksas yra pervertintas ir neverta daug savo laisvalaikio ir pinigu, svajoniu, laiko su draugais atiduoti del merginos. Ir toliau busi vienas. Betkoks kelias yra gerai, tai - tavo kelias.

Labai geras pastebejimas. As buvau panasioj situacijoj. Irgi ilga laika buvau nekaltas (iki 24m lyg tais). Del neturejimo tame patirties susikuri nuomone is kitu saltiniu. Filmai, knygos, daugai ir t,t. Dar pats savo fantazija pridejau ir padariau isvada, kad tureti mergina gyvenime yra pats nuostabiausias dalykas. Todel labai daug pastangu idejau, kad susirasciau butent tokia, kokios norejau.

Bet rades ir visa, tai patyres realiai, labai greitai pakeiciau nuomone. Mano asmenine patirtis tokia, kad viskas labai smarkiai pervertinama. Jeigu esi savarankiskas vyras, ir neturi problemu gyvendamas vienas, tai visiskai normalu netureti antros puses.

Bet mano patarimas butu toks: isbandyk kas per daiktas yra sexas, kad fantazijos butu pakeistos tikra patirtim. Tada galesi galutinai priimti sau tinkama sprendima. Ir tada nereikes gailetis del savo sprendimo, nes zinosi kaip ir kas.

6

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Kiekvieno zmogaus gyvenimas gali buti pilnas ivairios patirties. Teigiamos ir neigiamos patirties igijes zmogus pradeda suprasti ne tik save bet ir kitus zmones. Tada lengva gyventi be dideliu nuoskaudu,nes zinai,kas vyksta ir gali nuspeti finala...
Mano patarimas butu tapti labai alkanu zmogumi. Alkanu buk viskam.Alkio vedinas ragausi gyvenima su pasimegavimu ir  ekspresija. O naudingos zinios  tavo receptorius daves iki gurmano  lygio. Ir tuomet tu nei pats nepastebesi,kaip busi sekmingai vedes,namai bus pilni vaikisko juoko ir begalines laimes. Sekmes tau.

7

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Edgarai, tu negali tiesiog sugalvoti imti ir atsisakyti to, kas yra tavo širdyje. Taip tu savo dūšiai ne ramybę suteiksi, bet versi ją kentėti. Taip tu savęs neišpildysi... Dabar tu svyruoji tarp proto ir širdies. Ir jauti, ir abejoji.

Galbūt tau reikėtų pradėti nuo šitos vietos "Per kelis kartus buvau labai skaudžiai apgautas.". Tau reikia atleisti visas nuoskaudas tiems žmonėms ir tuo pačiu atsiprašyti jų. Nuoširdžiai. Jei nėra galimybės pasikalbėti gyvai, tada gali atlikti nuoširdžią išpažintį sau pačiam. smile Visos nuoskaudos ir kaltės turi sudegti tavo nuoširdume. Nebandyk niekur niekaip savęs teisinti. Pasiteisinimai čia nepadės. Tiesiog nuoširdžiai prisimink visas skausmingas akimirkas, už viską būk dėkingas, viską dar kartą išgyvenk, už viską atleisk ir atsiprašyk. wink Daryk tai nuoširdžiai. Tegul viskas sudega, virsta pelenais ir išsisklaido, tegul viskas ašarom išplaukia. Taip tu ne tik sau padėsi, bet ir tiems žmonėms.

8 (redagavo Edgaras 2017-01-13 21:30)

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Dalija mano charakteris yra smarkiai žsisklendusio žmogaus ir to jau nebesugebu pakeisti. Pasitikėjimą žmonėmis praradau dar prieš tai kai sutikau pirmają merginą. Buvau smarkiai užgauliojamas mokykloje ir žinoma 14 metų teko pasėdėti psichiatrijos skyriuje dėl bandymo nusinuodyti (alytus jau ne vieną savižudį dėl mokyklos užgauliojimo turėjo, o aš iš to paties miesto kilęs).

Kęstai, aš tikrai nenoriu atsisakyti visko, bet kaip išvengti skausmo? Jeigu žmonių santykiai turėtu 100 procentų sėkmės koeficientą, jausčiausi kitaip. Deja kai žmonės pamato kad esu geros širdies, užjaučiaantis, ir galintis pagelbėti žmogus, daug kas skuba tuo pasinaudoti. Dabar gyvenu gerai, turiu nuosavą tikrai sėkmingą verslą kuris taip pat yra mano hobis. Kai mano įplaukos padidėjo, atsirado dešimtys senų draugų kuriems reikia paskolinti pinigų, ar darbo duoti. Esu pasiaukojantis žmogus. Paskolinau merginai kuri kadaise mane kabino pinigų, nedaug, apie 60 eurų. Prapuolė. Tai nutiko vos prieš tris savaites.

Tėvai, brolis, sesuo pašiepia mane kad mirsiu senbernis. Sesuo juokauja kad taip niekada teta netaps. Mama atvirai pasakė kad galvoja kad aš gal narkotikus vartoju ar geriu, nes kiti žmonės po tokių kaip mano potyrių negrįžtamai palūžta. Ir aš pats stebiuosi kad dar laikausi.

Vienintelis dalykas, vienintelis... Mane sulaikantis nuo pakėlimo prieš save rankos, yra tas kad mano tėvams manęs reikia. Ar angliškai ką nors išversti. Ar nuvežti kur nors. Ir man negaila, bet kartais jaučiuos surištas, kankintis dėl savo paties prisiimtų sprendimų visiškai nenoriu, bet štai esu įstrigęs. Ir toks buvau visą gyvenima. Nuotykiai stengiantis antrą pusę surasti tik pagilino ir taip gilias žaizdas. Gal todėl nieko ir nedominu nes mano giliai išdraskyta psichika žavingai pasireiškia kažkuom.

9

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Edgarai, galbūt tu nesuprasi, bet aš skaitau tavo žodžius ir tuo pačiu džiaugiuosi už tave... wink Tu nuoširdus. Jaučiu tai. Ir čia yra tavo Jėga. Čia tikrų tikriausia vertybė. Pasitikėk ir nuoširdžiai peržiūrėk visas nuoskaudas savyje, nuoširdžiai pats sau išsikalbėk. Taip nuoširdžiai, lyg tau nieko kito nebeliktų kaip tik išsikalbėti savo Širdžiai. Ji tave išklausys. Ji pavers pelenais viską, kas trukdo. Ji tai gali... Atleisk ir atsiprašyk. Padaryk tokią nuoširdžią savo gyvenimo retrospektyvą.

10

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Pilnai suprantu tave Kestai bet as nemanau kad man jau kas nors pades... cia mano blogo irasas prie daugiau nei 5 metus http://egasso.blogas.lt/pamastymai-7.html#comments , kaip matau niekas nepasikeite, esu toks pat nusvyles nevykelis. Sako darbai parodo koks tu zmogus. Tada tureciau buti gan populiarus, nesneku apie save per gerai bet as tiesiog nedarau blogu dalyku. Neizeidineju, neskaudinu, neskriaudziu, o tik stengiuosi padeti jei reikia. Gal tiesiog as esu per geras kad kas mane palaikytu tikru? Sako geru zmoniu nebuna ir gal visi aplinkiniai mane laiko apsimeteliu? Gali buti manau, tai situacijos nepakeicia visgi. Nuoskaudas savyje perziurejau, puikiai suvokiu kas mane skaudina ir teoriskai zinau kas mane galetu pakeisti. Bet esu per drovus bent vienu budu pasinaudoti... Uzkalbinti nepazystama? Mane prakaitas ispila salia pazystamu zmoniu! Jauciuos kaip tas suo visa gyvenima baladotas ir po to bet kam prisiartinus kaukia bijodamas skausmo. Noreciau pasikeisti, noreciau ismokti gyventi, nes man jau palei 30 ir konkreciai - nesu nieko pasiekes. Tokio dalyko kaip seima gal net noretusi. Prigaunu save ziurinti ir besijuokianti is vaizdeliu kur zmones pranesa tevams kad laukiasi vaiku. Tada turiu pats sau voztelt kad vel pasijusciau vyru. Labai noreciau dziaugtis gyvenimu bet nemoku... Ir nesu niekur, nieku nesu mates merginos kuri turetu kantrybes mokinti vaikina gyventi, ar bent uzpildyti tuscias spragas gyvenime.

11

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Edgaras parašė:

Kęstai, aš tikrai nenoriu atsisakyti visko, bet kaip išvengti skausmo?

Aš manau, kad tu jau pakankamai ilgai bandei jo išvengti... Visą gyvenimą jo vengei, visą gyvenimą bėgai, visada kentėjai, visada buvo sunku ir nepakeliama, visada skaudėjo, kankinaisi... Ar pavyko išvengti? Deja... kaip skaudėjo, taip ir skauda, tik dar stipriau ir dar labiau... Niekas negali išvengti... Mes galime nuo jo bėgti ir šitaip pasmerkti save kentėti amžinai, arba sustoti ir pažvelgti savo skausmui į akis... Jeigu tavyje yra bent mažiausias skauduliukas, anksčiau ar vėliau gyvenimas į tą vietą pabaksnos... ir kuo daugiau tavyje atsiranda skauduliukų, tuo labiau jie išauga į didelį skausmą, įgyja didelę jėgą ir tada tu prieš tą jėgą atrodai toks mažytis ir bejėgis, silpnas ir baikštus... ir tada gyveni kaip supančiotas... Bet aš tavęs nesmerkiu, o palaikau.

Skausmo neišvengsi. Čia svarbiau, kaip nustoti jo vengti? Kaip atrasti stiprybės prieš jį atsilaikyti? Nes kai nustosi jo vengti, tada jis jau nebebus toks stiprus, praras savo jėgą ir daugiau tau niekada netrukdys. Tavo vidinė stiprybė yra begalinė, ji neišsenkanti, o skausmas nėra begalinis. smile Jis kažkada prasideda, bet kažkada ir baigiasi. Todėl visada, kad ir koks būtų didelis skausmas, tu visada esi už jį didesnis, tik to nežinai. smile Gali pabandyti pats sau nuoširdžiai pasipasakoti apie viską, kas yra labai skaudu. Kai apie tai kalbėsi, tai pradėsi jį judinti. O kai viskas sukils, tada viską išjausk, išjausk, išjausk, išjausk... Ir atmink, kad skausmas anksčiau ar vėliau išseks, baigsis. Skausmą galima išjausti arba tiesiog stebėti. Paeksperimentuok. wink

12

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Gyvenimas tai kaip labai sudetingu uzdaviniu kruva. Tu arba sedi prie ju nemokedamas isspresti, arba ieskai sprendimu ir tampi stipriu issprendes ir gaves pamoku.

Atsidaryk kada girdi patarimus
uzsidaryk kada gauni stumimus ir pazeminimus.
Taip as nieko nesakau, kaikurie tie stumimai gali tau buti ir naudingi, bet tik is tu zmoniu kurie yra

protingi, kurie yra su tuo susidure ir zino, kurie tau protingai "spardo i sikna" ir nori tave nesutrypti bet duoti ismanymo ir isganymo.
Labai daznai zmones tave trypia nes
-jie pasikrauna (energijos vampyrai)
-jie patys silpni, o is to pasireiskia tai kad jie savo silpnuma lipina tau. "Tu nepasieksi tu nepadarysi to" (nes jis pats to nepasiekia). Neklausyk situ zmoniu
DEL ENERGIJOS VAMPYRU. Ju yra labai daug zmoniu, netgi tavo tevai tie patys, artimiausi zmones. Tai kai pagal nuotaikas jiems uzplaukia jie ateina "is taves pagerti energijos"
Ismok jiems neleisti tai daryti.
Pasiskaityk apie "energijos vampyrus".
Ismok buti ju blogos energijos keitikliu i geraja energija, ir atiduok jiems. Pamatysi kaip jie klijuosis prie taves matydami kad pats neapsikrauni ir dar juos pakrauni (tai yra kazkas "wow" tureti sita skilla)

JOKIE ZMONES, NEI TAVO TEVAI, NEI ARTIMIAUSI ZMONES NIFIGA NEZINO KA TU DARAI, IR KO TU SIEKI, TAI KODEL TU APSIKRAUNI APIE TAI KA JIE SAKO. Tu pats turi ir zinai savo kelia. Neleisk niekam isstumti taves is savo kelio.
O KAI PRADEJAI SNEKETI APIE RANKOS PAKELIMA PRIES SAVE tai mane juokas paeme.

IR JEI KADA TURESI MOTERI SALIA SAVES, JOKIA MOTERIS NEGALI TAU NUSTATYNETI KA TU TURI DARYTI AR NEDARYTI. NIEKAS NEGALI TAU TRUKDYTI SIEKTI SAVO KELIO SIEKIMO ir ieskojimo
JEI KAZKAM TRUKDO TAVO KELIO IESKOJIMAS AR SIEKIMAS - pasalink ta zmogu is savo gyvenimo. Nesvarbu ar tai mylimiausia tavo moteris. JI TAU KENKIA - jos neturi buti. (ARBA TEGUL SUSIGYVENA IR SUSITAIKO SU TAVO TIKSLAIS)
Arba nekreipk demesio JEI TAI KOKS GIMINAITIS AR TEVAI, ir tiesiog isklausyk to zmogaus ju blogas MINTIS/STUMIMUS atmusdamas kaip grudus nuo sienos. Nes tas zmogus pats silpnas, stovintis toje pacioje baloje ir nejudantis is vietos.

Tu esi zmogus, tu esi UNIKUMAS
Tu turi ir zinai savo kelia.
Tu negeri, nesiskandini alkoholyje.
KODEL TU TURI KELTI PRIES SAVE RANKA, Ar leisti kitiem zmonem kad jie tave reguliuotu, ar numusinetu tai ka tu darai
YPAC kai jie nelabai ka daro, o tik tave numusineja.

ISMOK DZIAUGTIS GYVENIMU
IR NELEISK KAD KAZKAS IS TAVES TAI ATIMTU. Niekas negali kisti rankos i tavo laime (UZ TAI JIEM TURI BUTI NUKAPOTI PIRSTAI).
Buk keistas, buk iskrypes, nuciuozes ar koks tik nori (JOKS pasaulinis valstybinis istatymas nedraudzia sitiem dalykam)
NIEKAS negali taves reguliuoti, kontroliuoti

EIK ir bendrauk su zmonemis, parodyk save, pazink kitus. TRAUK KITUS SAVO SAVYBEMIS IR TAPK JIEMS NARKOTIKU.
Rask idomius, tolerantikus, besidalinancius gera energija.
TAI PAMOTYVUOS ir tave GYVENTI SAVO GYVENIMA, siekti savo tikslu.

O TAI kas buvo mokykloj yra praeitis
Liurbiai klasiokai norejo pasirodyti pries kitus ir tave smukdino nes tu parodei savo silpnuma.
JEI tu butum sukaupes jega ir "prasineses" per pacius stipriausius kurie tave trype tu butum parodes kad tu neesi silpnas ir tai butu juos sustabde.
Bet tavo psychologija tiek fizinis kunas dar nebuvo tam pasiruoses, todel tu buvai nusmukdintas ir laikei sita stumima nuo ju, tu ikraudavai juos, leisdavai jiems pasiimti pasipuikavima pries kitus, leisdamas save trypti.
Tai tau pamoka kad pasaulis negailestingas kai tu esi silpnas.
ISMOK pamoka ir judek toliau.
STENKIS ismkoti buti stipriu.

13

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Alvydai, kai kur turiu su tavim nesutikti. Nėra gerų/blogų minčių. Yra tik proto ir širdies kalba. Protas visada mato priešus, visada mato gerus ir blogus, visada mato tinkamus ir netinkamus, visada vertina, kritikuoja, teisia, smerkia, pyksta, keršija, kovoja už savo poziciją, varžosi su kitais, menkina, visada visko nori sau ir jo gerbūvis jam yra pirmoje vietoje. O širdis kalba paprastumu, nuoširdumu, meile... tai tiesiog visai kas kita... tai tiesiog smelkiasi iš anapus proto... tai yra ten, kur protas niekada nepateks... o jis aišku trokšta tą vietą pažinti, bet jis jos niekada nepažins, nes tai tiesiog neįmanoma... tenai protas miršta, ištirpsta... o su proto mirtimi išnyksta visos kančios... Toks yra dualus pasaulis, kai tavyje susipina protas ir širdis, ir tu blaškaisi ir kenti, ir trokšti meilės ir ramybės nerandi... Tada jausmai tave traukia į vieną pusę, o abejonės ir skausmas į kitą pusę...

14

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Supratau tik tiek,kad esi uzsispyres labiau nei uzsidares ir tame yra tik tavo paties sprendimas tokiu buti. Tu gali viska. Gali keistis nors ir kas diena. Tau tik truksta ziniu ir praktikos. Be tavo alkio ir zinojimo ko tu nori niekas tau ir nepades. Kam esi pats svarbiausias jei ne sau. Bet kol sau neesi pats idomiausias tai ir nesitikek,kad tave kazkas uz ausu istemps. Mastyk ka galvoji,analizuok kas tai yra tos tavo mintys ir krauk i galva ivairaus pobudzio informacija. Zmogui tobuleti reikia maziausiai 4 skirtingu tipu literatura savintis...1.santykiai
2.populiarioji psicholigija
3.ekonomika
4.finansinai
Ir tik tada imsi save gerbti ,myleti,puoseketi,gyventi laimeje ir dziaugsme ir t.t.
Judek pirmyn ...

15

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

ka cia nusnekat? big_smile

16

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Edgaras parašė:

Kaip manot ar logiška atsisakyti bet kokių santykiu su priešinga lytimi vien dėl ramios dūšios taip sakant. Man jau 28 metai. Ne taip ilgai trukus - 29. Paskutinį kartą merginą turėjau prieš šešis metus. Nesu ir gavęs. Neįsivaizduoju kodėl turėtų būti gėda baisi būti nekaltu... Anyway... Per kelis kartus buvau labai skaudžiai apgautas. Esu maloni asmenybė ir, na , nenuostabu kad manimi pasinaudoti kiti mėgsta. Tikrai nenoriu vėl nusvilti, esu jautrokas žmogus ir smarkiai išgyvenu kai mano nuogąstavimai apie žmones tik vis labiau patvirtinami. Todėl nusprendžiau tiesiog, būti vienas (kaip ir jokio pasikeitimu, pastaruosius šešis ir buvau vienas). Bet kokios nuomonės? ar gal psichologą parekomenduokit kad įpūstų saulės į tą mano apniukusį pasaulį xD


Dude... man 22, nesu gyvenime cigaretes surukes, negeriu nei laso nei per sventes, nesu turejes lytiniu santykiu ir pamates kokie zmones kausai ir bobos durnos, net neketinu vesti. Panasiai kaip ir tu, gal ir noreciau vistiek gamta kviecia kurti seima. Bet dejau xD. Negi imsi spakliuota, besiselfinancia su suns filtrais kurva, kuri nusisneka apie drugelius ir vaivorykstes kaip ir 99% visu zmoniu xD jau geriau su siena buciuotis. Pastebejau tik tai, kad su vos ne 10 metais vyresnem moterim dar gali kazka kalbet, bet dazniausiai baisu, nes senmerges, nors ir uz arklio isteketu, kad tik jas kas paimtu i zmonas is tos nevilties, kad net protas aptemsta. Tai susitaikiau ir paskyriau gyvenima mokslams, karjerai ir hobiams. Svarbiausia hobiai. Tau ir siulyciau veiklos megstamos ir viskas. Reikia buti realistu. Mes tik chemines ir biologines butybes. Tie norai tureti boba ir visa kita ne kas kita kaip tiesiog chemines reakcijos. Taip uzprogramuoti, tokia musu prigimtis. O cia kaip tie visi kestai nusisneka apie savo 'meile ir sirdi', maziau klausyk, nes tiesos tame nulis xD. 'meile, geris ir viltis'.... nera tokiu, isivelsi i sita mesla tai bus tik dar labiau confusing. Psichologas tau gali nebent praplaut smegenis kaip visi siti va kur forume sedi. Buk vienas, arba jei nuskils - kompromisuok, laviruok, gal iseis susimest su kokia introverte, kurios lova dar nera visai pilna kaciu.

17

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Super kompanija, myliu visus ! Svarbiausia nepamirsti, kad...
Grazi gele ne tik ruta, jei tavo Sirdi ji nuvyle, ne tavo laimei ji skirta...
Palik kito laimei ir eik pasitikti savo, o bendravimas, tai menas ir jo reikia mokytis per bendravima.:::008

18

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Marina parašė:

...Grazi gele ne tik ruta, jei tavo Sirdi ji nuvyle, ne tavo laimei ji skirta...
Palik kito laimei ir eik pasitikti savo...

Galima gyventi ir taip, bet čia yra klaidingas įsivaizdavimas, kad jeigu tau su kažkuo labai nesiseka, tai tau su juo ne pakeliui... Tau tiesiog sunku...

19

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Ka reiskia, tau tiesiog sunku ? Mylintys zmones dalinasi sunkumus, nesioja vienas kito nastas. Jeigu zmogus tau kurcias ir aklas, o tu pagautas aistros, ji vis tiek sekioji, tai daugiau negu kvaila ir toki zmogu reikia palaiminti ir palikti. ..:::008

20

Re: Atsisakau kad nekentėčiau?

Atvirai pasakysiu žmonės... Vienas būti nenoriu bet aplinkybės ir patirtis  verčia būti vienam. Juolab kad dėmesio sukelti nesugebu.nemoku pirno žingsnio žengti. Mane pažystantys žmonės žino koks aš esu ir susilaukiu nemažai pagyrų. Bet aš negaliu atsipalaiduoti tarp nepažystamų. Čia anglijoje jau esu 6 metus ir neturiu jokių draugų. Nebūtų prie ko prisiplakt net kad mane su kuom nors supažindintų. O pats nemoku, bandžiau ir nepavyko, esu geras pašnekovas kai kas nors kitas išvysto pradžią, o moterys automatiškai palaiko tylų vaikina arba nevykėliu, arba gėjum, arba tiesiog nesidominčiu jomis. Nors galvoje verda klausimai ir atsakymai, neišlemenu anei vieno žodžio. Man panišką baimę prie merginų įvarė kažkaip pradinėse klasėse. Ir nuo tada vos besugebu su žmonėmis bendrauti. Apie kabinimą net nekalbu.