Pasimatymu fail

jau kazkur panasi tema buvo) tiesiog tingiu pasakoti nes tada reikes nupasakoti visa pasimatyma prirasyti daug teksto ir tai uzims daug laiko. be to pasimatymas tai kazkas labai asmenisko ir nematau prasmes dalintis asmeniniais ispudziais su man visiskai nepazistamais zmonemis

turiu idėją - o jeigu nueitumei į pasimatymą su nebyle?

ir šiuo atveju yra išeitis - lai ji bus užsienietė, nemokanti jums suprantamos kalbos. Galės šnekėti į valias Na, o jei bus noro - toks jos kalbėjimas bus panašus į rebusą - bandysite atspėti, ką reiškia atskiri žodžiai, kokia sakinio struktūra ir pan.
Be abejo, jei ji bus iš kokios nors vargingos šalies - jaus dėkingumą (arba bent tokia apsimes). Tikiuosi, azijiečių moterų klastai nepasiduosite.

manau jo

karta parduotuvej kasoj pamaciau uzrasa, kad kasininke yra kurcia. tokia visai nieko mergina.. zodziu..pamirksejau.. pazagsejau.. bandziau kazka pasakyti jos kalba, nors iki siol nelabai moku.. ir rezultate gavosi visai neblogas vakaras isivaizduokit, nebuvo jokio kalbos barjero net gaila, kad as tam mieste buvau tiesiog uzklydelis, iki siol norisi gryzti i ta parduotuve

Ach, Konstantinai,
gerb. Antanas Patamsis ir be rašto bei socialinio sluoksnio identifikavimo apturėjo puikų vakarą. Nors... gal ir ne tokį puikų, jei mieste tame neliko... Nors... dar laiko turi ten sugrįžti, jei iki dabar prisimena ir vėlų vakarą švelniai apie tai prisipažįsta:)

Nepataikot i tema. Idomus prisiminimas kai nepazistama mergina dare mineta, po visko atsiprase, kad truputi sloguoja ir negalejo parodyti visko ka moka. Vos nesusizvengiau.

hmmm... vis svarsčiau, apie kurį pasimatymą galima būtų papasakoti, kad būtų korektiška.

taigi, bendri pažįstami vienam vyrui, kuris "eina dvasiniu keliu ir ieško atitinkamos moters" parekomendavo mane (kur pažįstamų buvo protas, neįsivaizduoju, bet gal jau visos aplinkos moters buvo pratestuotos).
taigi, susitinkame šeštadienį, vidurdienį. taip, iškart padovanojo gėlių, labai gražu, tuomet pasiūlė pavaikščioti po parką ir pasikalbėti. Labai gražu. Ypač - žiemą, šalčio dvidešimt laipsnių, sniego - dvidešimt centimetrų. Na, mano aukštakulniai ir ilgi sijonai dar ne to matę, nors galėjo visgi įspėti.
Žmogus įdomus. Tikrai. Moka pasakoti, o ypač save pateikti. Na, per pusvalandį sušalau, batai permirko, kol atėjom iki vartų parko - atšilau. O vyrukas jau pavargo (eiti dvasiniu keliu - viena, o eiti pusantros valandos per sniegą - čia jau fizinis kelias). Sako - ach, gal pavargai? Čia ir išlindo mano charakteris - paprašiau dar vieną ratą apsukti. Malačius, dantis sukando, bet ėjo. O aš iki dabar atsimenu, kaip gražu miške saulėtą šaltą žiemos dieną (čia be ironijos).
Išpasakojo, ką valgo ir kaip. Paprastai tariant - nieko, tik kelias virtas bulves per dieną. Bet iki dabar atsimenu, su kokia pavydžia intonacija atsisveikindamas pasakė - tau gerai, grįši namo, kaip visi žmonės išsikepsi kepsnį, sočiai pavalgysi, o aš - aš tobulėju, todėl negaliu sau to leisti, grįšiu namo ir dirbsiu, mąstysiu, o tu - leisi sau pailsėti. Ne, tai ne... Gal tai buvo kokia nors užuomina, bet vyrų žodžius paprastai suprantu tiesiogiai. Taigi, pasirodžiau labai nedvasinga moterimi, nes grįžusi namo išgėriau ne tik arbatos O atsisakyti vėl ir vėl susitikti buvo labai paprasta - peršalau parke, sergu Sunkus tas tobulėjimas, kai jauti pareigą prikišti tiems, kurie nenori tobulėti taip kaip tu...