Tema: I'm in deep shit ;)
Labas naktis.
Problema, kuri šiaip yra maža, bet man - kaip bedugnė. Jaučiu, jog puoliau į gilią žopą - esu užfriendzonintas.
Ir taip, aš esu tas "nice guy", kuriam rūpi, kuris stengiasi būti geru, išklausančiu, ne subine. Neturiu aš noro išdulkint ar kitaip pasinaudot. Gal ir esu skystablowjobninkas, bet kitaip gyvent nebegaliu.
O situacija tokia. Susipažinom pirmam kurse. Ji - simpatiška, gan uždara panelė, aš - linksmas, atviras, bet ne pats gražiausias vaikinas. Little heartbreakas buvo sužinojus, jog ji užimta - o kadangi santykius ardyt man atrodo žema, tam momentui ją užmiršau. Bet po kelių metų vėl pradėjom bendraut, sužinojau, jog ji vieniša, išsiskyrė su savo ilgamete meile.
Dabar - liūdnoji dalis. Pirmais refreshinto bendravimo mėnesiais manau, jog aš jai kaip ir patikau. Šiltas bendravimas, jos pasiūlymai pažiūrėti filmą. Klausit "****, ko negriebei jaučiui už ragų", atsakysiu - nežinojau, ar tai tikras jausmas, o įskaudinti ją norėjau mažiausiai. Tačiau tą klausimą atsakiau - jausmas tikras. Deja, atsakymą suradau per vėlai - bendravimas atšalo.
Pabendraujame realiai kasdien - realybėje, gal kiek dažniau internete. Turim daug bendrų pomėgių. Man patinka jos muzikos stilius, jai mano - gal ne taip labai, bet ausų nesikemša. Tačiau jau nėra to "cinkelio", tokio šiltumo iš jos pusės, o iš mano pusės jis tik stiprėja, su kiekviena savaite. Prisirišau kaip durnius koks.
Pastaruoju metu daug skaičiau. Kaip įtikti merginoms, kaip tapti išskirtiniu, kaip išlysti iš friendzono ir nustatyti, ar tu jau joje esi. Pasakysiu atvirai - subine aš būt nenoriu. Ne, man netinka užmest ignorą, atsisakyt daryt tai ką galiu kai galiu vien dėl to, kad parodyt principus. Žinoma, naudingų patarimų gavau ir juos naudoju - pradėjau sportuoti, gal kiek mažiau ir uždariau bendrauti tiek su ja, tiek su visais kitais, nesigirti. Tapti klasišku vyru. Bet nemanau, jog tai iš ties veikia. Ji nuostabi, įdomi asmenybė iš aš ją iškėliau sau kaip tikslą. Gal ir nepasiekiamą.
Ką daryt? ji bendrauja su kitu ar gal net kitais. Nežinau, kiek rimti tie santykiai (kiek suprantu bendrauja ir viens kitą pažįsta trumpiau, nei mudu), bet daužo mano širdį kaip su kuvalda kiekviena užuomina, kad jie leidžia laiką kartu.
Patarkit. Ką daryt, kad išlįst iš tos zonos? Ką keisti savyje, bendravime su ja? Ar yra būdas nebūnant subine pasiviliot mažulę, ar visos normalios merginos ieško tik jerk'ų? Nes jei taip, tai tada vpyzdų, būsiu vienišas prerijų patinas