Re: Pyktis
Na dėl to skausmo, tai mano akimis gryna nesąmonė, nebent jūs, Anna,Mantą pažįstat asmeniškai. Skausmų ir įtampų trokšta sado - mazo asmenybės, šiaip žmonės bendrauja, šlifuojasi ir siekia savitarpio supratimo. Žinoma, miegoti negalima, meilė budri, rūpestinga...Prisiminkim šv.Pauliaus t.v.Himną meilei...
gal neaiškiai išsireiškiau žmonės neieško skausmo, ieško šiltumo, malonumo, meilės. i rkai jau išsirenka tą, kuris labiausiai traukia, po kiek laiko paaiškėja, kad rinkinyje bus bent jau viena kita rakštis. o dažniausiai ir visa bomba. nes jei taip nebūtų, tuomet nebūtų ir skyrybų, muštynių, žudynių, patyčių
kalbu apie santuoką ar kitos formos rimtus santykius, o ne susitikimus du kartus per savaitę kai abu yra puikiai nusiteikę arba, kaip kad pasakytų Beatričė, užsidėję malonias kaukes
juk žmonės, sutikime, keičiasi itin retai, dažniausiai su kokiu charakteriu gimė, su tokiu ir mirs. tad kodėl tą patį žmogų iš pradžių mylime, o paskui pykstame? jis juk nepasikeitė. nepasikeitėme ir mes. tik... gyvenimo esminis dėsnis suveikė - pritraukė būtent tas žmogus, kuris galėjo daugiausiai suteikti pamokų. o gyvenimo pamokos - skaudžios... ir mokytis niekas nenori, nes tai jau išėjimas iš komforto zonos
bet tai vėlgi - tik mano asmeninė nuomonė, paremta stebėjimais, asmenine patirtimi ir kitais žinių šaltiniais