Re: Pyktis
Na dėl to skausmo, tai mano akimis gryna nesąmonė, nebent jūs, Anna,Mantą pažįstat asmeniškai. Skausmų ir įtampų trokšta sado - mazo asmenybės, šiaip žmonės bendrauja, šlifuojasi ir siekia savitarpio supratimo. Žinoma, miegoti negalima, meilė budri, rūpestinga...Prisiminkim šv.Pauliaus t.v.Himną meilei...
gal neaiškiai išsireiškiau 
 žmonės neieško skausmo, ieško šiltumo, malonumo, meilės. i rkai jau išsirenka tą, kuris labiausiai traukia, po kiek laiko paaiškėja, kad rinkinyje bus bent jau viena kita rakštis. o dažniausiai ir visa bomba. nes jei taip nebūtų, tuomet nebūtų ir skyrybų, muštynių, žudynių, patyčių 
 kalbu apie santuoką ar kitos formos rimtus santykius, o ne susitikimus du kartus per savaitę kai abu yra puikiai nusiteikę arba, kaip kad pasakytų Beatričė, užsidėję malonias kaukes ![]()
juk žmonės, sutikime, keičiasi itin retai, dažniausiai su kokiu charakteriu gimė, su tokiu ir mirs. tad kodėl tą patį žmogų iš pradžių mylime, o paskui pykstame? jis juk nepasikeitė. nepasikeitėme ir mes. tik... gyvenimo esminis dėsnis suveikė - pritraukė būtent tas žmogus, kuris galėjo daugiausiai suteikti pamokų. o gyvenimo pamokos - skaudžios... ir mokytis niekas nenori, nes tai jau išėjimas iš komforto zonos ![]()
bet tai vėlgi - tik mano asmeninė nuomonė, paremta stebėjimais, asmenine patirtimi ir kitais žinių šaltiniais ![]()






