41 (redagavo Virš Putino 2022-03-09 00:27)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Sergi nepagydoma liga? Kokia ir kiek turi laiko? Tada išleisk iki to. Ar tau tai nėra būtina? Bent jau išleisk kažkiek egzempliorių savo artimiesiems (ir man vieną prašyčiau), kad kai numirsi, galėtų ne tik tave prisiminti ir pažiūrėti į tavo nuotraukas ar kapą, bet ir paskaityti tavo mintis, tavo protą, o tai juk svarbiausia mūsų dalis. Todėl rašyk, rašyk viską, ką ir kaip supranti, bei kitą kūrybą, ir išleisk saviems žmonėms. Kad jie pasiilgę tavęs, rastų tave, joje ar jose.

Neseniai galvojau, kad tokia tradicija šeimoje, kiekvienam galiausiai parašyti savo mintis knygoje, būtų kaip tik tai, ko mums ir trūksta, kai miršta mūsų artimieji. Pasiliekame jų nuotraukas, o kodėl ne jų protą. Būtinai reikia ir jo.

42 (redagavo Virš Putino 2022-03-09 01:22)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Ne dėl savęs. Dėl jų. Gali būti bet kokio asmeniškumo dalykai, nes po mirties, mums bus nesvarbu, ką palikome, jei gaus tada. Na, kiekvienam ko reikia.

Kokia yra netiesioginė kriminalistika?

43

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Vytautas parašė:
kristė parašė:

Ką aš sužinojau apie meilę

1. Mūsų neįsimyli už kažką ar dėl ko nors. Mus pamilsta nepaisant nieko. Arba nepamilsta nežiūrint į viską. Jeigu jūs vis dar kankinatės galvodami, kad kažkas pamatęs gerąsias jūsų savybes ir poelgius persigalvos, susipras, įvertins, tai taip galvojate veltui. Nekankinkite nei savęs, nei kito. Jei būdamas su jumis žmogus nesijaučia taip, lyg būtų laimėjęs loterijoje, tuomet suteikite šansą ir sau, ir tam, kuris tiki, kad laimingi bilietai egzistuoja. Pastangos, kurias dedate vardan to, jog kažkas jus pamiltų - tiesiausias kelias į depresiją. Tai nėra tas pats, kai ką nors darote todėl, kad mylite.

2. Nepatenkinti emociniai poreikiai ir nerealūs lūkesčiai yra didžiausi meilės žudikai. Jei viduje esate pasiligoję, liguistai ištroškę meilės, supratimo, įvertinimo, greičiausiai pritrauksite tokį patį emociškai neįgalų žmogų, kuris atspindės visus jumyse esančius skaudulius jūsų nemylėdamas ir nevertindamas. Siekiame kitų tokių kaip mes žmonių meilės, tikėdamiesi jos gauti, nors tie žmonės jaučiasi visai kaip mes. Ir jie nemyli patys savęs, tai kokios meilės galime iš jų sulaukti? Nepatenkinti mūsų poreikiai stumia mus į glėbius, kuriuose vėliau uždūstame. Įsiveliame į santykius su žmonėmis, kurių niekuomet nebūtumėte pasirinkę, jei būtume buvę laimingi, besidžiaugiantys savimi ir gyvenimu. Posakis "man meilės reikia kaip duonos" galbūt ir skamba romantiškai, bet realybėje daugiausia džiaugsmo santykiai teikia tuomet, kuomet jie yra "vyšnia ant torto", o ne "tyro vandens gurkšnis" ištroškusiam. Meilė neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti, kad duodama prisipildytų.

3. Su mumis visais kažkas pasielgė arba dar pasielgs nedovanotinai, negarbingai, niekšiškai. Paradoksas, tačiau daugiausiai apie meilę mus išmoko žmonės, kurie mūsų nemyli, kurie nustoja mus mylėti arba taip niekuomet mūsų ir nepamilsta.
Visgi nesibaigiantys skundai, nuoskaudų kaupimas ir pabaigos neturintys kaltinimai paprastai niekur mūsų nenuveda. Toliausiai - iki draugo, pasiruošusio ir vėl klausyti tos pačios istorijos, ausies. Turime išdrįsti suaugti ir prisiimti atsakomybę už savo patirtis. Tik taip galėsime išsilaisvinti. Šokiui reikalingi du. Vienas elgiasi, kitas leidžia su savimi vienaip ar kitaip elgtis; vienas negerbia, bet kitas pats savęs negerbia kur kas labiau; viena turi meilužį, bet kitam labai baisu likti vienam... Ratas sukasi. Kaip sako I. Yalomas, "Net jei 99% dėl to, kas su jumis nutiko yra kito kaltė, aš noriu girdėti apie tą vieną, už kurį atsakingi esate jūs".

4. Jūs esate priežastis ir šaltinis visko, kas su jumis vyksta. Tobulėkite, domėkitės tuo, kas vyksta jūsų viduje. Neabejokite - visa tai atsispindi jūsų išoriniame gyvenime. Pastebėkite, kaip kaskart kuriate tokias pat situacijas, kokios iki skausmo panašios jūsų patirtys. Paieškokite tam priežasčių. Pasigilinkite verčiau į jas, nei į naujo draugo trūkumus. Žmogų, kuris nemėgsta ir nevertina pats savęs labai sunku mylėti. Padarykite meilę sau prioritetu. Stenkitės patys padovanoti sau tai, ko jums trūksta: rūpestį, supratimą, įvertinimą, pagarbą. Tai nereiškia, kad tuomet šių dalykų nesulauksite iš kitų. Ne, tai iš tikrųjų yra vienintelis būdas jų iš kitų sulaukti. Negalite raktų nuo savo pilnatvės ir geros būsenos palikti kito - net ir mylimiausio žmogaus kišenėje. Jūsų laimė - jūsų pačių darbas.

5. Klystame manydami, kad jei jau sutikome "savo" žmogų, tai nebebus nesutarimų, ginčų, nusivylimų, nuosmūkių. Tikrieji sielos bičiuliai neišvengiamai meta mums iššūkius, iškelia į paviršių dalykus, kurių nenorime apie save žinoti, provokuoja mus ir jei esame nusiteikę sužinoti apie save daugiau - suteikia mums vertingiausias gyvenimo pamokas, galimybę augti ir keistis. Mes neišmokstame iš tikrųjų mylėti, kai viskas klostosi puikiai. Meilė gimsta tuomet, kai beviltiškai nesuprantame vienas kito, bet po didelių pastangų įstengiame surasti bendrų taškų. Kai užsidarę virtuvėje verkiame, o paskui nerasdami sau vietos skubame atsiprašyti ir pasakyti "nepyk, aš labai tave myliu. Prie meilės artėji ne tada, kai randi sau tobulą žmogų, o tada, kai kasdien mokaisi mylėti tą, kuris šalia, su visais jo netobulumais.

6. Jūsų santykiai su savimi duoda toną visiems kitiems jūsų santykiams. Todėl mokykitės, mokykitės, mokykitės mylėti save.
Meilė sau nėra meilė plėšraus žvėries, kuriam atrodo, kad viskas aplinkui skirta jam, kuris kiekvieną žmogų regi kaip galimą grobį, visas aplinkybes vertina tik savo paties - savo naudos, pasitenkinimo atžvilgiu. Kai ką nors myli, linki jam gera. "Mylimiems žmonėms linkime pačių aukščiausių, pačių šviesiausių, džiaugsmingiausių dalykų. Nelinkime jiems menko, priblėsusio džiaugsmo; linkime taip augti, kad jiems tektų didis džiaugsmas, kad lydėtų gyvenimo pilnatvė. Štai tokiu atžvilgiu reikia mokėti mylėti ir save", - teigia Grigorijus Skovoroda.

7. Labai dažnai savo laimę statome ant vienintelės - santykių kortos. Įsivaizduojame, kad jei tik turėtume savo žmogų, nieko daugiau ir nebetrūktų, išsispręstų visos problemos, amžiams dingtų mus kankinusi vienatvė. Harmoningi, šilti, meile ir pagarba grįsti santykiai iš tikrųjų suteikia daug džiaugsmo, įvairių spalvų ir prasmių gyvenimui, tačiau mes visada linkę pernelyg sureikšminti tai, ko neturime. O kuomet sutinkame žmogų, su kuriuo pradedame kurti bendrą gyvenimą, labai greitai suvokiame (jei tik turime savistabos dovaną) - koks buvau, tą ir atsinešiau į savo santykius, koks aš - tokie ir jie, manieji santykiai. Jei visą gyvenimą labai bijojau likti vieniša, tai nuo šiol ją pakeitė baimė prarasti mylymąjį. Jei anksčiau nežinojau, ką daryti su savo laiku, jausiuos atstumtas kas kartą, kai partnerė norės skirti laiko savo mėgiamai veiklai ir pomėgiams. Išsvajotos ramybės kaip nebuvo, taip ir nėra. O ką jau kalbėti, kai išorėn ima lįsti menka savivertė, noras būti visada teisiam ar seni skauduliai? Išvada ta pati - pradėkime nuo savęs. Susudraugaukime su savimi. Susidraugaukime su savo vienatve.

8. Mūsų suvokimas apie tai, kas yra meilė plečiasi ir kinta mums sąmoningėjant ir tampant brandesniais. Vieniems šis kelias prasideda ir baigiasi karštu ir visaapimančiu troškimu būti mylimiems, kitiems prasidėjęs nepasotinamu meilės alkiu baigiasi suvokimu, kad nėra didesnės laimės, kaip turėti galimybę dovanoti savo meilę kitam. Ieškodami meilės anksčiau ar vėliau suvokiame, kad patys esame toji meilė, kad jos nereikia ieškoti, ja reikia būti! Plėskime savo ribas, savo suvokimą bei savo gebėjimą mylėti. Nepamirškite, jog poelgis - tai meilė, tapusi regima, o jei mylėdami tikimės už tai kažką gauti mainais, nevadinkime to meile.

9. Mylėti pačiam yra vienintelis būdas būti laimingam. Jus gali mylėti kas tik nori, taip stipriai, kaip tik išgali, tačiau padaryti laimingais jus gali tik iš jūsų pačių sklindanti meilė. Mylėkite - save, aplinkinius, gyvenimą. Mylėkite visas savo patirtis, be kurių nebūtumėte tuo, kas šiandien esate. Jei laukiate savo žmogaus, nepamirškite, kad tik džiugi širdis pritraukia džiugius įvykius. Neieškokite pusiau tuščių puselių - tapkite pilni savyje, o tuomet stebėkite, kaip suveikia širdies magnetas!
Te viskas, prie ko jūs prisiliesite savo gyvenime, būna persmelkta meilės dvasia. Lai viskas tik iš meilės, su meile ir vardan meilės!

Mintys Materializuojasi

super super, bet aš nebūčiau aš jeigu nesukritikuočiau ir šio posto.... ok, šiaip gal ne dėl to kritikuosiu, tiesiog noriu būti pranoktas idelistiniu požiūriu, nors deje tikro objektyvumo gali pritrūkti ir man, nes visata dar nepriklauso man:D.
tad pastebėjau, kad sakoma, jog tikra meilė nesirenka pagal mylimo objekto +  -  santykį, deja su tuom nesutinku ir nelabai galėčiau gerbti asmenis kurie taip isimyli (taip gal ir pasenau, bet man vis dar gražios jaunos energingos moterys), tačiau kiek sutinku - reta kuri gali už "perlą" atsilyginti adekvačiai. nesutinku su tokia akla meile, rementis statistika, tai neveda prie harmonijos, kad galėtum duoti kitam, reikia turėti pačiam kažką, jeigu mylimas žmogus elgiasi netinkamai, reikia jį sudrausminti ir tai nėra koks tai abejingumas ar panašiai, tai yra priešingai - siekiama pasidalinti išmintimi su tuom kurį labai vertini, lygindamas save su juo tu sieki, kad jis tikrai nebūtų žemesnis už tave (tačiau durniai dažnai isižeidžia pamokomi), tuo pačiu jeigu tau duoda patarima mylimas arba gerbiams žmogus, labai atidžiai isiklausyk, bei suprask, ka jis tau bando pasakyti, nes jis dalinasi veikiausiai dideliais "turtais", tik isitikinus, kad jis tau duoda tai kas tau visiškai neaktualu, gali numoti kaip aš ranka ir laipioti ant to pačio grėblio, kol mylimasiis mokytojas gyvenimas pagaliau išmokins tave reikiamų pamokų. daryčiau prielaidą, kad kiekvienas gyvenantis žmogus žemėje turi galią mylėti vienas kitą labai stipria meile, tereikia ištrūkti iš iliuzijų pasaulių ir žvelgti vienas į kitą mylinčiomis pilnomis išminties bei šilumos akimis, mes neesame konkurentai-  mes esame išminties paieškos bendrakeleiviai, gal net tam tikras bendras kūnas.
oi labai išsiplėčiau... na žodžiu jeigu aš noriu mylėti, man malonu bendrauti su žmonėmis esant ir nesantykiuose su "gyvenimo partnere", tai wtf, kas per prielaida, kad nebus išdavysčių bei kažkokių skaudžių nesutarimų bendraujant su mylimu žmogumi...? totali nesamonė... jeigu aš padorus žmogus neslepiantis kažkokių tai užmačių, kuriu mielą sau gyvenimą, dar ir kitiems padedu, tai kodėl čia dabar turėtų būti kažkokių nemalonių, iššūkių bendraujant su mylima moterimi laikui bėgant santykiuose? dar pasakykit, kad meilė trunka max 3 metus. -------- NE meilė trunka tiek kiek norėsi... paprastos sąlygos -
1. tapk laimingas ir užtikrintas būdamas vienas. ir laimingas bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis
2. atradęs pagarbos vertą partnerę, gali ją pradėti idealizuoti jeigu ji to verta, pamilti, tačiau visada turėti didesnę meilę kažkam kas niekam nepriklauso.
3. mylėk savo partnerę ar partnerį kad ir amžinai, jeigu nutruks meilė, galėsi kaltinti tik savo išminties trūkumą, ok jeigu jau myli savo žemiškąjį idealą, tikiuosi nešvaistote laiko aimanuodami per ilgai lovoje, o kuriate, kažką didingo verto to santykio kuris yra atsiradęs tarp jūsų.

Vytautai, tavo postas man primena mezgėją, kuri nori numegzti šiltą kepurę, bet pasirinko labai sudėtingą raštą.
Mezgė, mezgė ir pastebėjo, kad tas sudėtingas raštas niekaip nepakeis esmės ir užsibrėžto tikslo bei pagrindinės paskirties - kepurė turi būti šilta.
Pabaigoje "išardei" ir pradėjai iš naujo... Ir , štai, 1. 2. 3. puikus rezultatas! :::001

44 (redagavo Virš Putino 2022-03-09 13:30)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Nesutinku su antros taisyklės dalimi, kurioje teigiama, kad reikia mylėti kažką labiau nei žmogų. Manau, kad tai mažiau geras būdas elgtis, nes kaip sakė Jef Bezos kitoje srityje, bet ją galima suprasti ir šiame kontekste, kad svarbiausia yra obsession over costumer, tai yra, kad svarbiausia yra žmonės. Tokio požiūriu pagrindu elgiantis, pasiekiami geriausi rezultatai, ir tai pirmo, antro, trečio turtingiausio žmogaus pasaulyje žodžiai, o jei pažiūrėsim į visus geriausius, jie turi tą pačią elgesio struktūrą, kuri per jų veiklos sritis, nukreipta būtent į žmones kaip svarbiausius meilės objektus, nes tik mylint juos labiau nei ką kitą, grąža yra maksimali.

Todėl svarbiausia yra išmokti mylėti žmones.

45 (redagavo Virš Putino 2022-03-09 13:41)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Taip pat nesutinku su trečios taisyklės pradžia, kurioje teigiama, kad dėl to, kaip įvyksta poravimasis, kaltinti reikia tik save, ar kad išvis reikia kaltinti. Manau, kad reikia suprasti, kodėl įvyko taip, kaip įvyko, kiek įmanoma suprasti, ir be kaltinimų, pakeisti tai, ką galima tuo metu pakeisti, kad naujas variantas būtų priimtinesnis. Taip pat, yra įgimti ir nepakeičiami dalykai, tokie kaip genetinės sandaros ir sveikumo atitikimas, bei iq panašumas, kurie nulemia santykių pagrindo būklę.

46

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Įsivaizduokime, kad gyvename, žiūrėdami į kiekvieną žmogų, nesvarbu savą, draugą, svetimą ar priešą, galvodami: kaip padaryti, kad tam žmogui - būtų geriau? Koks taptų mūsų gyvenimas ir kiek visko gautume mainais už tai? Nes kaip galvojame, taip mūsų smegenys per pasąmonę ir elgiasi, tokias mūsų mintis, kaip užduotis, skirtas joms, ir įgyvendina. Todėl tokie ir rezultatai.

47

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Virš Putino parašė:

Įsivaizduokime, kad gyvename, žiūrėdami į kiekvieną žmogų, nesvarbu savą, draugą, svetimą ar priešą, galvodami: kaip padaryti, kad tam žmogui - būtų geriau? Koks taptų mūsų gyvenimas ir kiek visko gautume mainais už tai? Nes kaip galvojame, taip mūsų smegenys per pasąmonę ir elgiasi, tokias mūsų mintis, kaip užduotis, skirtas joms, ir įgyvendina. Todėl tokie ir rezultatai.

Sutinku. Geras kelias į gėrį.

48

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Virš Putino parašė:

Nesutinku su antros taisyklės dalimi, kurioje teigiama, kad reikia mylėti kažką labiau nei žmogų. Manau, kad tai mažiau geras būdas elgtis, nes kaip sakė Jef Bezos kitoje srityje, bet ją galima suprasti ir šiame kontekste, kad svarbiausia yra obsession over costumer, tai yra, kad svarbiausia yra žmonės. Tokio požiūriu pagrindu elgiantis, pasiekiami geriausi rezultatai, ir tai pirmo, antro, trečio turtingiausio žmogaus pasaulyje žodžiai, o jei pažiūrėsim į visus geriausius, jie turi tą pačią elgesio struktūrą, kuri per jų veiklos sritis, nukreipta būtent į žmones kaip svarbiausius meilės objektus, nes tik mylint juos labiau nei ką kitą, grąža yra maksimali.

Todėl svarbiausia yra išmokti mylėti žmones.

Taip, teoretiškai tai įmanoma, bet praktikoje dominuoja sociopatinė forma.

49 (redagavo Virš Putino 2022-03-09 20:56)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Kokie sociopatai. Pačiame viršuje, patys geriausi yra patys sveikiausi, taip pat su didžiausiu testosterono kiekiu. Kitaip ten nepateksi ar patekus neišbūsi, nes tokia - natūrali atranka.

50 (redagavo Vytautas 2022-03-10 01:05)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Virš Putino parašė:

Nesutinku su antros taisyklės dalimi, kurioje teigiama, kad reikia mylėti kažką labiau nei žmogų. Manau, kad tai mažiau geras būdas elgtis, nes kaip sakė Jef Bezos kitoje srityje, bet ją galima suprasti ir šiame kontekste, kad svarbiausia yra obsession over costumer, tai yra, kad svarbiausia yra žmonės. Tokio požiūriu pagrindu elgiantis, pasiekiami geriausi rezultatai, ir tai pirmo, antro, trečio turtingiausio žmogaus pasaulyje žodžiai, o jei pažiūrėsim į visus geriausius, jie turi tą pačią elgesio struktūrą, kuri per jų veiklos sritis, nukreipta būtent į žmones kaip svarbiausius meilės objektus, nes tik mylint juos labiau nei ką kitą, grąža yra maksimali.

Todėl svarbiausia yra išmokti mylėti žmones.

veikiausiai apie maniškį "2.*******" punktą kalbate bendrakeleivi;). matai žmogus žmogų myli tik iki "grabo lentos" - pripranta žmogus prie žmogaus, o partneriui iškeliavus "amžinybėn" dažniausiai kenčia didžiules kančias, to nebūtų buvę, jeigu būtų labai aukštame lygyje jų santykyje iškleta išminties svarba, pačio gyvenimo kaip reiškinio objektyvesnis supratimas negu subjektyvesnis. mano supratimu agonija kuri atsiranda po vadinamos meilės santykio praradimo yra to kurį derėtų mylėti labiau negu žmogų siunčiama pati objektyviausia pamoka, kad kažkas buvo daroma ne taip.... Tas kurį derėtų mylėti labiau negu žmogų yra Dievas arba Visatos protas (kiekvienas gali pasirinkti jo vardą priklausomai yra tikintis ar ateistas).
labai sunku mylėti to kurio nesuprantame, neslėpsiu, gal net neimanoma, gal jis pasirinko tokia savo dalią... pats Kristus skundėsi Dievui kai "atidavinėjo gyvybę ant kryžiaus" - "Aba kodėl mane apleidai?" greičiausiai jis to nenusipelnė, tačiau jis šiuo metu susilaukia daugiau pykčio negu nuoširdžios meilės, nes objektyviai - išmintis nėra vyraujantis dalykas šioje civilizacijoje, nors neslėpsiu gyvenimas labai dažnai yra gana įdomus, nors gal skirta mūsų civilizacijos žmogui "šliaužioti", tačiau kad galėtum "skraidyti" - laikas nuo laiko malonu pasvajoti... visos religijos bei mokymai yra paremti didžiaja dalimi savo galva galvojusių didžių žmonių išmintimi, o ir pats Buda pažinimo salygas gana objekyviai įvardino- "darykite taip kaip naudinga visiems ir tau kartu paėmus" šis prakti patarimas parodo, kad taip - žmogus kaip esybė yra bendruomeninis tvarinys, kogero visatos lygiu. tačiau savo bendruomeniniį potencialą šiuo metu naudojeme - "kaip čia išvengti karo?" tuo tarpu kogero logiškesnis galingo mechanizmo veiklos bei minčių kursas turėtų būtų - "kaip gi galėtume pripildyti visą visatą ta meile, kurią jau sukūrėme planetoje žemėje?" pasirodo ir karo nesugeba žmonija tarpusvyje išvengti, tad apie kokį sąmoningumą galime fantazuoti, kokiais brudais yra užterštos mūsų atmintis..? (tačiau ačiū Dievui miegodami nereikalinga informacija mūsų fiziškas kūnas instinkyviai atsikrato).
Vėl išsiplėčiau... na žodžiu, jeigu trumpiau - mylimiausias objektas laimi tą kuris myli, labai pavydžiu tiems kurie gali saugiai taip daryti 4ever.

51

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Virš Putino parašė:

Taip pat nesutinku su trečios taisyklės pradžia, kurioje teigiama, kad dėl to, kaip įvyksta poravimasis, kaltinti reikia tik save, ar kad išvis reikia kaltinti. Manau, kad reikia suprasti, kodėl įvyko taip, kaip įvyko, kiek įmanoma suprasti, ir be kaltinimų, pakeisti tai, ką galima tuo metu pakeisti, kad naujas variantas būtų priimtinesnis. Taip pat, yra įgimti ir nepakeičiami dalykai, tokie kaip genetinės sandaros ir sveikumo atitikimas, bei iq panašumas, kurie nulemia santykių pagrindo būklę.

čia tikriausiai ne apie maniškį 3. punktą? nes aš siūliau kaltinti išminties trūkumą. ar jau Putinas taip daėdė, kad nedaskaitote ar -ai kaip ir aš dažnai su savo "objektyvumu"? xD

52

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Fjord parašė:
Vytautas parašė:
kristė parašė:

Ką aš sužinojau apie meilę

1. Mūsų neįsimyli už kažką ar dėl ko nors. Mus pamilsta nepaisant nieko. Arba nepamilsta nežiūrint į viską. Jeigu jūs vis dar kankinatės galvodami, kad kažkas pamatęs gerąsias jūsų savybes ir poelgius persigalvos, susipras, įvertins, tai taip galvojate veltui. Nekankinkite nei savęs, nei kito. Jei būdamas su jumis žmogus nesijaučia taip, lyg būtų laimėjęs loterijoje, tuomet suteikite šansą ir sau, ir tam, kuris tiki, kad laimingi bilietai egzistuoja. Pastangos, kurias dedate vardan to, jog kažkas jus pamiltų - tiesiausias kelias į depresiją. Tai nėra tas pats, kai ką nors darote todėl, kad mylite.

2. Nepatenkinti emociniai poreikiai ir nerealūs lūkesčiai yra didžiausi meilės žudikai. Jei viduje esate pasiligoję, liguistai ištroškę meilės, supratimo, įvertinimo, greičiausiai pritrauksite tokį patį emociškai neįgalų žmogų, kuris atspindės visus jumyse esančius skaudulius jūsų nemylėdamas ir nevertindamas. Siekiame kitų tokių kaip mes žmonių meilės, tikėdamiesi jos gauti, nors tie žmonės jaučiasi visai kaip mes. Ir jie nemyli patys savęs, tai kokios meilės galime iš jų sulaukti? Nepatenkinti mūsų poreikiai stumia mus į glėbius, kuriuose vėliau uždūstame. Įsiveliame į santykius su žmonėmis, kurių niekuomet nebūtumėte pasirinkę, jei būtume buvę laimingi, besidžiaugiantys savimi ir gyvenimu. Posakis "man meilės reikia kaip duonos" galbūt ir skamba romantiškai, bet realybėje daugiausia džiaugsmo santykiai teikia tuomet, kuomet jie yra "vyšnia ant torto", o ne "tyro vandens gurkšnis" ištroškusiam. Meilė neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti, kad duodama prisipildytų.

3. Su mumis visais kažkas pasielgė arba dar pasielgs nedovanotinai, negarbingai, niekšiškai. Paradoksas, tačiau daugiausiai apie meilę mus išmoko žmonės, kurie mūsų nemyli, kurie nustoja mus mylėti arba taip niekuomet mūsų ir nepamilsta.
Visgi nesibaigiantys skundai, nuoskaudų kaupimas ir pabaigos neturintys kaltinimai paprastai niekur mūsų nenuveda. Toliausiai - iki draugo, pasiruošusio ir vėl klausyti tos pačios istorijos, ausies. Turime išdrįsti suaugti ir prisiimti atsakomybę už savo patirtis. Tik taip galėsime išsilaisvinti. Šokiui reikalingi du. Vienas elgiasi, kitas leidžia su savimi vienaip ar kitaip elgtis; vienas negerbia, bet kitas pats savęs negerbia kur kas labiau; viena turi meilužį, bet kitam labai baisu likti vienam... Ratas sukasi. Kaip sako I. Yalomas, "Net jei 99% dėl to, kas su jumis nutiko yra kito kaltė, aš noriu girdėti apie tą vieną, už kurį atsakingi esate jūs".

4. Jūs esate priežastis ir šaltinis visko, kas su jumis vyksta. Tobulėkite, domėkitės tuo, kas vyksta jūsų viduje. Neabejokite - visa tai atsispindi jūsų išoriniame gyvenime. Pastebėkite, kaip kaskart kuriate tokias pat situacijas, kokios iki skausmo panašios jūsų patirtys. Paieškokite tam priežasčių. Pasigilinkite verčiau į jas, nei į naujo draugo trūkumus. Žmogų, kuris nemėgsta ir nevertina pats savęs labai sunku mylėti. Padarykite meilę sau prioritetu. Stenkitės patys padovanoti sau tai, ko jums trūksta: rūpestį, supratimą, įvertinimą, pagarbą. Tai nereiškia, kad tuomet šių dalykų nesulauksite iš kitų. Ne, tai iš tikrųjų yra vienintelis būdas jų iš kitų sulaukti. Negalite raktų nuo savo pilnatvės ir geros būsenos palikti kito - net ir mylimiausio žmogaus kišenėje. Jūsų laimė - jūsų pačių darbas.

5. Klystame manydami, kad jei jau sutikome "savo" žmogų, tai nebebus nesutarimų, ginčų, nusivylimų, nuosmūkių. Tikrieji sielos bičiuliai neišvengiamai meta mums iššūkius, iškelia į paviršių dalykus, kurių nenorime apie save žinoti, provokuoja mus ir jei esame nusiteikę sužinoti apie save daugiau - suteikia mums vertingiausias gyvenimo pamokas, galimybę augti ir keistis. Mes neišmokstame iš tikrųjų mylėti, kai viskas klostosi puikiai. Meilė gimsta tuomet, kai beviltiškai nesuprantame vienas kito, bet po didelių pastangų įstengiame surasti bendrų taškų. Kai užsidarę virtuvėje verkiame, o paskui nerasdami sau vietos skubame atsiprašyti ir pasakyti "nepyk, aš labai tave myliu. Prie meilės artėji ne tada, kai randi sau tobulą žmogų, o tada, kai kasdien mokaisi mylėti tą, kuris šalia, su visais jo netobulumais.

6. Jūsų santykiai su savimi duoda toną visiems kitiems jūsų santykiams. Todėl mokykitės, mokykitės, mokykitės mylėti save.
Meilė sau nėra meilė plėšraus žvėries, kuriam atrodo, kad viskas aplinkui skirta jam, kuris kiekvieną žmogų regi kaip galimą grobį, visas aplinkybes vertina tik savo paties - savo naudos, pasitenkinimo atžvilgiu. Kai ką nors myli, linki jam gera. "Mylimiems žmonėms linkime pačių aukščiausių, pačių šviesiausių, džiaugsmingiausių dalykų. Nelinkime jiems menko, priblėsusio džiaugsmo; linkime taip augti, kad jiems tektų didis džiaugsmas, kad lydėtų gyvenimo pilnatvė. Štai tokiu atžvilgiu reikia mokėti mylėti ir save", - teigia Grigorijus Skovoroda.

7. Labai dažnai savo laimę statome ant vienintelės - santykių kortos. Įsivaizduojame, kad jei tik turėtume savo žmogų, nieko daugiau ir nebetrūktų, išsispręstų visos problemos, amžiams dingtų mus kankinusi vienatvė. Harmoningi, šilti, meile ir pagarba grįsti santykiai iš tikrųjų suteikia daug džiaugsmo, įvairių spalvų ir prasmių gyvenimui, tačiau mes visada linkę pernelyg sureikšminti tai, ko neturime. O kuomet sutinkame žmogų, su kuriuo pradedame kurti bendrą gyvenimą, labai greitai suvokiame (jei tik turime savistabos dovaną) - koks buvau, tą ir atsinešiau į savo santykius, koks aš - tokie ir jie, manieji santykiai. Jei visą gyvenimą labai bijojau likti vieniša, tai nuo šiol ją pakeitė baimė prarasti mylymąjį. Jei anksčiau nežinojau, ką daryti su savo laiku, jausiuos atstumtas kas kartą, kai partnerė norės skirti laiko savo mėgiamai veiklai ir pomėgiams. Išsvajotos ramybės kaip nebuvo, taip ir nėra. O ką jau kalbėti, kai išorėn ima lįsti menka savivertė, noras būti visada teisiam ar seni skauduliai? Išvada ta pati - pradėkime nuo savęs. Susudraugaukime su savimi. Susidraugaukime su savo vienatve.

8. Mūsų suvokimas apie tai, kas yra meilė plečiasi ir kinta mums sąmoningėjant ir tampant brandesniais. Vieniems šis kelias prasideda ir baigiasi karštu ir visaapimančiu troškimu būti mylimiems, kitiems prasidėjęs nepasotinamu meilės alkiu baigiasi suvokimu, kad nėra didesnės laimės, kaip turėti galimybę dovanoti savo meilę kitam. Ieškodami meilės anksčiau ar vėliau suvokiame, kad patys esame toji meilė, kad jos nereikia ieškoti, ja reikia būti! Plėskime savo ribas, savo suvokimą bei savo gebėjimą mylėti. Nepamirškite, jog poelgis - tai meilė, tapusi regima, o jei mylėdami tikimės už tai kažką gauti mainais, nevadinkime to meile.

9. Mylėti pačiam yra vienintelis būdas būti laimingam. Jus gali mylėti kas tik nori, taip stipriai, kaip tik išgali, tačiau padaryti laimingais jus gali tik iš jūsų pačių sklindanti meilė. Mylėkite - save, aplinkinius, gyvenimą. Mylėkite visas savo patirtis, be kurių nebūtumėte tuo, kas šiandien esate. Jei laukiate savo žmogaus, nepamirškite, kad tik džiugi širdis pritraukia džiugius įvykius. Neieškokite pusiau tuščių puselių - tapkite pilni savyje, o tuomet stebėkite, kaip suveikia širdies magnetas!
Te viskas, prie ko jūs prisiliesite savo gyvenime, būna persmelkta meilės dvasia. Lai viskas tik iš meilės, su meile ir vardan meilės!

Mintys Materializuojasi

super super, bet aš nebūčiau aš jeigu nesukritikuočiau ir šio posto.... ok, šiaip gal ne dėl to kritikuosiu, tiesiog noriu būti pranoktas idelistiniu požiūriu, nors deje tikro objektyvumo gali pritrūkti ir man, nes visata dar nepriklauso man:D.
tad pastebėjau, kad sakoma, jog tikra meilė nesirenka pagal mylimo objekto +  -  santykį, deja su tuom nesutinku ir nelabai galėčiau gerbti asmenis kurie taip isimyli (taip gal ir pasenau, bet man vis dar gražios jaunos energingos moterys), tačiau kiek sutinku - reta kuri gali už "perlą" atsilyginti adekvačiai. nesutinku su tokia akla meile, rementis statistika, tai neveda prie harmonijos, kad galėtum duoti kitam, reikia turėti pačiam kažką, jeigu mylimas žmogus elgiasi netinkamai, reikia jį sudrausminti ir tai nėra koks tai abejingumas ar panašiai, tai yra priešingai - siekiama pasidalinti išmintimi su tuom kurį labai vertini, lygindamas save su juo tu sieki, kad jis tikrai nebūtų žemesnis už tave (tačiau durniai dažnai isižeidžia pamokomi), tuo pačiu jeigu tau duoda patarima mylimas arba gerbiams žmogus, labai atidžiai isiklausyk, bei suprask, ka jis tau bando pasakyti, nes jis dalinasi veikiausiai dideliais "turtais", tik isitikinus, kad jis tau duoda tai kas tau visiškai neaktualu, gali numoti kaip aš ranka ir laipioti ant to pačio grėblio, kol mylimasiis mokytojas gyvenimas pagaliau išmokins tave reikiamų pamokų. daryčiau prielaidą, kad kiekvienas gyvenantis žmogus žemėje turi galią mylėti vienas kitą labai stipria meile, tereikia ištrūkti iš iliuzijų pasaulių ir žvelgti vienas į kitą mylinčiomis pilnomis išminties bei šilumos akimis, mes neesame konkurentai-  mes esame išminties paieškos bendrakeleiviai, gal net tam tikras bendras kūnas.
oi labai išsiplėčiau... na žodžiu jeigu aš noriu mylėti, man malonu bendrauti su žmonėmis esant ir nesantykiuose su "gyvenimo partnere", tai wtf, kas per prielaida, kad nebus išdavysčių bei kažkokių skaudžių nesutarimų bendraujant su mylimu žmogumi...? totali nesamonė... jeigu aš padorus žmogus neslepiantis kažkokių tai užmačių, kuriu mielą sau gyvenimą, dar ir kitiems padedu, tai kodėl čia dabar turėtų būti kažkokių nemalonių, iššūkių bendraujant su mylima moterimi laikui bėgant santykiuose? dar pasakykit, kad meilė trunka max 3 metus. -------- NE meilė trunka tiek kiek norėsi... paprastos sąlygos -
1. tapk laimingas ir užtikrintas būdamas vienas. ir laimingas bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis
2. atradęs pagarbos vertą partnerę, gali ją pradėti idealizuoti jeigu ji to verta, pamilti, tačiau visada turėti didesnę meilę kažkam kas niekam nepriklauso.
3. mylėk savo partnerę ar partnerį kad ir amžinai, jeigu nutruks meilė, galėsi kaltinti tik savo išminties trūkumą, ok jeigu jau myli savo žemiškąjį idealą, tikiuosi nešvaistote laiko aimanuodami per ilgai lovoje, o kuriate, kažką didingo verto to santykio kuris yra atsiradęs tarp jūsų.

Vytautai, tavo postas man primena mezgėją, kuri nori numegzti šiltą kepurę, bet pasirinko labai sudėtingą raštą.
Mezgė, mezgė ir pastebėjo, kad tas sudėtingas raštas niekaip nepakeis esmės ir užsibrėžto tikslo bei pagrindinės paskirties - kepurė turi būti šilta.
Pabaigoje "išardei" ir pradėjai iš naujo... Ir , štai, 1. 2. 3. puikus rezultatas! :::001

vieną dieną numegsiu tokį šaliką ir kepurę, kad jis tiks ir šildytis ir mielas žiūrėti bus:DDD... tačiau gal kolkas derėtų koncentruotis tik prie "riešinių", nes neesu tikras ką noriu numegzti, o ir virbalų gerai nenulaikau - gaila, kad per Lietuvių kalbos pamokas nebuvau gabus mokinys.

53 (redagavo Virš Putino 2022-03-10 08:51)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Įdomu paskaityti tavo mintis ir citatas, ir pakeleivis skamba gražiai. smile Manau, kad išmintis bendravime su žmonėmis, kuriuos mylime, yra gebėjimas suprasti, kodėl jie mums yra tokie brangūs (gal jie genetiškai artimiausi, o gal jie genetiškai tinkamiausi turėti vaikų), ir gebėjimas suprasti, kad vieną dieną jų nebebus (tam pasiruošti galima atlikti kartas nuo karto ilgesnio nebendravimo praktiką, kurios metu pajaustume, kad tų žmonių su mumis tarsi nebėra). Kitaip sakant, išmokti mylėti, nebijant jų netekti. Tada nereikia ieškoti, turėti pagalbinę, didesnę meilę kaip atramą, užklupus netekties kančioms, kuriai nebuvo pasiruošta. Didesnė meilė už meilę žmogui, kam nors, įskaitant dievą, ar kitą per gyvenimą neprarandamą dalyką, yra labai gerai, bet susidurti akis į akį su baime, kad mylimas žmogus mirs ar kitu būdu gali nebebūti kartu, ir ją pakeisti supratimu ir ramybe, kad taip ir turi būti ar kad gali būti, manau, yra dar geriau, nes taip įveikiama baimė, ir meilė be baimės netekti tampa dar stipresnė ir pasireiškia daug laisviau bei kokybiškiau.

Didžiausias pasiekimas turbūt yra mylėti visą pasaulį, kuriame esame. Tada visur esame namie. Tada visi yra mūsų šeima. Suprasti, kad pasaulis, kuriame esame, yra vertas mūsų meilės, ir kad mes esame verti ir galime mylėti visą pasaulį, o ne tik kažkuriuos žmones, kažkuriuos objektus jame. Mylėti viską - reiškia pakeisti savo supratimą apie meilę, iš myliu tą ar aną, į myliu viską ir visus.

54

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Putinas tikrai blaško dėmesį. smile Gerai. Kaltinti savo išminties trūkumą, o ne patį save.

55

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Virš Putino parašė:

Įdomu paskaityti tavo mintis ir citatas, ir pakeleivis skamba gražiai. smile Manau, kad išmintis bendravime su žmonėmis, kuriuos mylime, yra gebėjimas suprasti, kodėl jie mums yra tokie brangūs (gal jie genetiškai artimiausi, o gal jie genetiškai tinkamiausi turėti vaikų), ir gebėjimas suprasti, kad vieną dieną jų nebebus (tam pasiruošti galima atlikti kartas nuo karto ilgesnio nebendravimo praktiką, kurios metu pajaustume, kad tų žmonių su mumis tarsi nebėra). Kitaip sakant, išmokti mylėti, nebijant jų netekti. Tada nereikia ieškoti, turėti pagalbinę, didesnę meilę kaip atramą, užklupus netekties kančioms, kuriai nebuvo pasiruošta. Didesnė meilė už meilę žmogui, kam nors, įskaitant dievą, ar kitą per gyvenimą neprarandamą dalyką, yra labai gerai, bet susidurti akis į akį su baime, kad mylimas žmogus mirs ar kitu būdu gali nebebūti kartu, ir ją pakeisti supratimu ir ramybe, kad taip ir turi būti ar kad gali būti, manau, yra dar geriau, nes taip įveikiama baimė, ir meilė be baimės netekti tampa dar stipresnė ir pasireiškia daug laisviau bei kokybiškiau.

Didžiausias pasiekimas turbūt yra mylėti visą pasaulį, kuriame esame. Tada visur esame namie. Tada visi yra mūsų šeima. Suprasti, kad pasaulis, kuriame esame, yra vertas mūsų meilės, ir kad mes esame verti ir galime mylėti visą pasaulį, o ne tik kažkuriuos žmones, kažkuriuos objektus jame. Mylėti viską - reiškia pakeisti savo supratimą apie meilę, iš myliu tą ar aną, į myliu viską ir visus.

kapstaisis "bendrakeleivi" panašiuose sluoksniuose kaip ir aš tik dar nežinau ar po iš kišenės neištrauksi kokios samokslos teorijos xD. tikriausiai nea, nes pastebėjau kaltinti kitų neesi linkęs, iškyla kitas klausimas - kokiais pamatais remiantis keli meilės ideologiją? dalį žinoma atskleidėte- jūs tikite, kad meilė žmogui yra dalinė panacėja šioje žemiškoje egzistencijoje, aš tuo tarpu puoselėju viltį, kad teisingai gyvenant netgi mirties savoka galimai išnyktų- man visiškai neaišku kokios tai "durys" atsivers netekus fizinio kūno bei tariamo intelekto, esu domėjasisi mintimis žmogaus kuris sugeba teleportuotis fiziškai ir panašiais sugebėjimais, tačiau jo veiklos sritys taipogi yra už tūlo žmogaus suvokimo ribų, nors jis kaip imanydamas stengiasi būti artimas kiekvienam patiriančiam egzistenciją. tad tam tikruose "padebesiuose" skaraidau ir aš, įdomu kokiuose padebesiuose skraidote tamsta? tikiuose jūs kaip ir aš netikite kad egzistuoja nepataisomas kvailumas ir kad "tiesai išlysti iš maišo daug pastangų nereikia...? "šunys loja- karavanas - važiuoja". stengiuosi sau kuo optimaliau užduoti klausimą- "kiek tai naudinga?"(meilės objektyvumo lygyje jeigu pasiseka), nes tikiu, kad egzistencija galėtų būti tikslinga nuo "alfa" iki "omega".

56 (redagavo Vytautas 2022-03-11 08:24)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

aš darau prielaidą, kad pamilus pasaulį būtinai panorėsi suprasti - kas visa užmanė? galimas daiktas, kad šios dvi sovokimo realijos yra tarpusavyje susijusios, todėl verta palaikyti iš karto jas abi, nes pamilus pasaulį labai lengva isimylėti turėtų būti ir tą kuris visa užmanė.
turiu pastebėti labai keistą paradoksą, kas greičiausiai verta mokslinio darbo teologijos srityje, nes gana tenkinantys rezultatai - atsisakius suvokimo, kad mano pačio "bazė" priklauso man pačiam, tačiau to meilė man yra tokiame lygyje(kogero kiekvienam taip), kad jis visgi tai bazei yra patikėjas tiek mano tiek kiekvieno kito likimą, tokiu būdu iškyla paradoksas giliai abejoti jo egzistavimu, tačiau vietoje tuštumos egzistuoja egzistencija su neįtikėtina įvairove ryšių. remiantis fizikos energijos tvermės dėsniu visada prieisime prie tam tikro šaltinio ir visiškai būtų neįtikėtina, kad egzistencija būtų netikslinga, o fizikai su savo entropija tegul eina sau už suvokimo ribų... vekiau tegul patyrinėja laiko sąvoką iš kitos pusės- ką induistų vedos tegia- "laikas tai substancija rišanti vieną visatos kraštą su priešingu visatos kraštu" ir nepaisant galybės šviesmečių atstumo tarp jų, tie priešingi visatos kraštai yra susija dėka laiko... vėl dalį minties pamečiau... - žodžiu atsisakius dalies teisių į sve įgaunu galią kritikuoti visatos kūrėją ieškodamas pateisinimų dėl bendros egzistencijos išlaikydamas orumą, nes vadinama "bazė" veikia gana tinkamai, netgi retkarčiais ego leidžiama "pasišakoti", nes ganėtinai aiškiai esu jam pareiškęs, kad noriu pamilti jį, o jį pamilti pareiškiau galėsiąs tik tada, kai pamatysiu jį ir jo didybę savyje bei visur aplinkui, labiausiai esu piktas dėl savo nevisai adekvačių veiksmų, truputį mažiau, tačiau ir dėl aplinkos neadekvačių veiksmų... gal ne kikevienam suprasti mano prioritetus, nors dalies svarbiausių neatskleidžiau ir deja dar nesuvokiu, tačiau nuojauta sako kad gerai darau- visiškai nebijau klysti, nes ir taip daug esu praradęs... net jei ir žūsiu tokiame artume su juo bei suvokimu, būsiu ganėtinai patenkintas, tai leidžia puoselėti užsibrėžtus tikslus, o tai džiugina ir linkiu kažko panašaus kiekvienam jei kuris to tik panorės...

57 (redagavo Valdas 2022-03-11 23:03)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Tai iš esmės buvo įsivaizdavimas ir tikėjimas, kad galbūt įmanoma pasiekti tokį bendravimo su pasauliu evoliucinį lygį (jei toks išvis įmanomas, dėl žmonių genetinio skirtingumo, sveikumo skirtingumo, lyčių skirtingumo, intelekto koeficiento skirtingumo tarpusavio reakcijų), jog išeitų mylėti visus, nepaisant to, kas mes ir jie yra. Todėl tai nėra mano elgesys, aš irgi kaltinu kitus (savęs tik beveik ne). Meilę norėčiau įsivaizduoti, kolega, kaip kasdienę būseną, todėl tai tikrai sumažintų problemų kiekį. Tiesiog taip jaustis, taip galvoti apie pasaulį, taip gyventi jame - tarsi tai būtų motinos gimda. xD Net jei tyko pavojai, juos sutikti ir įveikti su meile. Bet kaip tai pasiekti? Ar užtenka labai sveikai valgyti, kad jokie nuodai nepaveiktų neigiamai minčių, jausmų, elgesio savęs ir kitų atžvilgiu? Ar įmanoma taip valgyti ir tuo pačiu išlaikyti maksimalų protingumą? O gal svarbiausia yra imti kitaip galvoti apie pasaulį, apie žmones, apie viską. Juk nenorėtume mylėti žmonių, o gyvūnų ir augalų - ne? Jei mes galvosime: 'Aš myliu visus žmones. Aš myliu visą pasaulį, kuriame esu' - kiek daug pasikeitų mūsų elgesys, kiek daugiau mes imsime mylėti viską aplink save? Galbūt su laiku tai pavyktų? Smegenys gi stengiasi elgtis pagal duodamus nurodymus kuriamomis mintimis. Bet juk tada kyla etinė problema - o kaip su meile blogiui, meile kančioms? Ar mylėsime ir tai? Ar vėl imsime skirstyti, ką mylėti, o ko ne, ką esame gerai išmokyti, išmokę daryti mūsų tokioje visuomenėje? Ką manote apie visa tai?
Kaip teisingai reiktų gyventi, kad išnyktų riba tarp gyvenimo ir mirties? O gal tereikia teisingai suprasti, kaip viskas yra? Pirmiausia nustojant norėti, nustojant galvoti, kad turėtų būti taip, kaip negali būti. Visos tos mintys, kuriomis įprastai galvojama apie artimuosius, apie mirštančius ir mirusius, turi būti pakeistos į mintis, kurios teisingai nusakytų tai, kas vyksta. Nusakytų taip, kad mes suprastume, jog nieko blogo nevyksta. Jog viskas vyksta teisingai. Labai daug sąsajų su kiekvienu žodžiu. Išsiskyrimas turi įvairias sąsajas iš įvairių šaltinių, su įvariais neigiamais jausmais, susietais su tuo žodžiu, ta mintimi. Mirtis turi dar daugiau siaubingų jausmų sąsajų iš visų šaltinių. Tai kaip mes turėtume sugebėti galvodami apie mirtį, nejausti baimės, nejausti liūdesio, o jausti teigiamus jausmus, jei vien iš filmų, esame suformuoti reaguoti į mirtį su siaubu, baime, ir kitais neigiamais jausmais? Kaip išvalyti atmintį nuo to ir susieti teigiamais jausmais visus tuos dalykus, kurie mums leistų ramiai suprasti, kas vyksta, ir teigiamai į tai reaguoti, įskaitant su meile?
Ar tu tiki, kad tas žmogus galėtų teleportuotis, ar žinai? Tai esminis skirtumas. Yra daugybė žmonių, kuriems reikia ir tinka standartinės mintys, standartinės frazės ir jie jomis vadovaujasi bei gyvena. Maitink juos tuo, ką jie valgo, nes jie mirs badu. O tie, kuriems reikia kitokio supratimo, kurių protas veržiasi į savo laisvę, į kitokių ribų gyvenimą, pasaulio suvokimą, turi maitintis savo skirtingumu ir jo rezultatais. Todėl negalime pakeisti to, kas įgimta kituose, kaip ir savyje, bet galime pažinti save, ir tikėtis, kad tai padarę, patirsime pilną džiaugsmą to, kuo esame gimę. Laisvė protui atskleisti visą save ir tai įmanoma tik kitų, mažesnio suvokimo matmenų, žmonių neribojamoje aplinkoje bei su tais, kurių protas panašus.

58 (redagavo Valdas 2022-03-11 23:32)

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Kodėl iš karto reikia galvoti, kad kažkas šitą pasaulį sukūrė? Kodėl vietoj to neiškelti klausimo, ar šitą pasaulį kažkas sukūrė, ir tada ieškoti atsakymo? Manau, pirmiausia reikia pradėti nuo Ar. Matote, šaunusis tyrinėtojau, mūsų protas supranta tiek, kiek žino, ir kol mes negalėjome atidžiai pažiūrėti į visatą, kurioje pamatėme dalykų, kurie neegzistuoja žemėje, manėme, jog tokių dalykų negali būti. O kaip suprasti visatą, jei ji beribė, kai mūsų smegenys matuoja ribomis? Mes nežinome, ar visata kažkur nesibaigia, ar nepavirsta į kažką kitą. Mes nežinome, ar mūsų smegenų sandara, gebėtų suprasti, kas yra kūrėjas. Iš kur atsirado tas tikėjimas, kad yra kūrėjas? Tai, kad visos tautos, mitybos evoliucijos eigoje valgiusios vienodai, vienodai ir manė, kad yra dievas, nereiškia, kad jis yra. Tai reiškia, kad nuo to maisto, nuo tų gėrimų, kurių buvo ir nebuvo, nuo jų vienodų visose tautose, jos galvojo taip pat. Po pradėjimo gerti kavą, nuo 1600 metų, polinkis dievui ėmė drastiškai mažėti ir maksimizuotis polinkis į mokslą ir žinias, nes smegenys veikė daug protingiau, kad imtų abejoti tuo ir be įrodymų netikėtų tuo, ko nežino. Dalis tiki, tai gali būti elgesio genų paveldimumas, bet reikia ieškoti, rasti ir įrodyti, kad dievas, kūrėjas yra, ar nėra. Kolkas mokslininkai dievo kūrėjo buvimo, žinodami tai, ką žino apie pasaulio sandarą, nerado. Gal dar reikia laiko, technologinio progreso tai atrasti, todėl verta išlaikyti objektyvų nežinojimą.

Kas yra mano pačio 'bazė'? Kūnas?

Jei senosiomis praktikomis tikrai įmanoma pakeisti smegenų veiklą į tokią, kuriai esant, galima suprasti kūrėjo egzistavimą ir save šiame pasaulyje bei jo sandarą be mokslo, tada puiku, bet norėtųsi tai pasiekti, kad tuo patikėti.

59

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Na, gerai. Žmonės mano, kad kūrėjas yra kažkas, kas viską žemėje verčia judėti, atsirasti, augti, gyventi ir numirti, nuo pačių atomų judėjimo iki to, ką matome akimis? Reiktų paskaityti, kaip mokslas paaiškina visa tai.

60

Re: Ką aš sužinojau apie meilę

Ką esi praradęs?