Ką aš sužinojau apie meilę
1. Mūsų neįsimyli už kažką ar dėl ko nors. Mus pamilsta nepaisant nieko. Arba nepamilsta nežiūrint į viską. Jeigu jūs vis dar kankinatės galvodami, kad kažkas pamatęs gerąsias jūsų savybes ir poelgius persigalvos, susipras, įvertins, tai taip galvojate veltui. Nekankinkite nei savęs, nei kito. Jei būdamas su jumis žmogus nesijaučia taip, lyg būtų laimėjęs loterijoje, tuomet suteikite šansą ir sau, ir tam, kuris tiki, kad laimingi bilietai egzistuoja. Pastangos, kurias dedate vardan to, jog kažkas jus pamiltų - tiesiausias kelias į depresiją. Tai nėra tas pats, kai ką nors darote todėl, kad mylite.
2. Nepatenkinti emociniai poreikiai ir nerealūs lūkesčiai yra didžiausi meilės žudikai. Jei viduje esate pasiligoję, liguistai ištroškę meilės, supratimo, įvertinimo, greičiausiai pritrauksite tokį patį emociškai neįgalų žmogų, kuris atspindės visus jumyse esančius skaudulius jūsų nemylėdamas ir nevertindamas. Siekiame kitų tokių kaip mes žmonių meilės, tikėdamiesi jos gauti, nors tie žmonės jaučiasi visai kaip mes. Ir jie nemyli patys savęs, tai kokios meilės galime iš jų sulaukti? Nepatenkinti mūsų poreikiai stumia mus į glėbius, kuriuose vėliau uždūstame. Įsiveliame į santykius su žmonėmis, kurių niekuomet nebūtumėte pasirinkę, jei būtume buvę laimingi, besidžiaugiantys savimi ir gyvenimu. Posakis "man meilės reikia kaip duonos" galbūt ir skamba romantiškai, bet realybėje daugiausia džiaugsmo santykiai teikia tuomet, kuomet jie yra "vyšnia ant torto", o ne "tyro vandens gurkšnis" ištroškusiam. Meilė neturi prašyti, neturi ir reikalauti. Meilė privalo turėti tiek galios, kad imtų savimi pasikliauti, kad duodama prisipildytų.
3. Su mumis visais kažkas pasielgė arba dar pasielgs nedovanotinai, negarbingai, niekšiškai. Paradoksas, tačiau daugiausiai apie meilę mus išmoko žmonės, kurie mūsų nemyli, kurie nustoja mus mylėti arba taip niekuomet mūsų ir nepamilsta.
Visgi nesibaigiantys skundai, nuoskaudų kaupimas ir pabaigos neturintys kaltinimai paprastai niekur mūsų nenuveda. Toliausiai - iki draugo, pasiruošusio ir vėl klausyti tos pačios istorijos, ausies. Turime išdrįsti suaugti ir prisiimti atsakomybę už savo patirtis. Tik taip galėsime išsilaisvinti. Šokiui reikalingi du. Vienas elgiasi, kitas leidžia su savimi vienaip ar kitaip elgtis; vienas negerbia, bet kitas pats savęs negerbia kur kas labiau; viena turi meilužį, bet kitam labai baisu likti vienam... Ratas sukasi. Kaip sako I. Yalomas, "Net jei 99% dėl to, kas su jumis nutiko yra kito kaltė, aš noriu girdėti apie tą vieną, už kurį atsakingi esate jūs".
4. Jūs esate priežastis ir šaltinis visko, kas su jumis vyksta. Tobulėkite, domėkitės tuo, kas vyksta jūsų viduje. Neabejokite - visa tai atsispindi jūsų išoriniame gyvenime. Pastebėkite, kaip kaskart kuriate tokias pat situacijas, kokios iki skausmo panašios jūsų patirtys. Paieškokite tam priežasčių. Pasigilinkite verčiau į jas, nei į naujo draugo trūkumus. Žmogų, kuris nemėgsta ir nevertina pats savęs labai sunku mylėti. Padarykite meilę sau prioritetu. Stenkitės patys padovanoti sau tai, ko jums trūksta: rūpestį, supratimą, įvertinimą, pagarbą. Tai nereiškia, kad tuomet šių dalykų nesulauksite iš kitų. Ne, tai iš tikrųjų yra vienintelis būdas jų iš kitų sulaukti. Negalite raktų nuo savo pilnatvės ir geros būsenos palikti kito - net ir mylimiausio žmogaus kišenėje. Jūsų laimė - jūsų pačių darbas.
5. Klystame manydami, kad jei jau sutikome "savo" žmogų, tai nebebus nesutarimų, ginčų, nusivylimų, nuosmūkių. Tikrieji sielos bičiuliai neišvengiamai meta mums iššūkius, iškelia į paviršių dalykus, kurių nenorime apie save žinoti, provokuoja mus ir jei esame nusiteikę sužinoti apie save daugiau - suteikia mums vertingiausias gyvenimo pamokas, galimybę augti ir keistis. Mes neišmokstame iš tikrųjų mylėti, kai viskas klostosi puikiai. Meilė gimsta tuomet, kai beviltiškai nesuprantame vienas kito, bet po didelių pastangų įstengiame surasti bendrų taškų. Kai užsidarę virtuvėje verkiame, o paskui nerasdami sau vietos skubame atsiprašyti ir pasakyti "nepyk, aš labai tave myliu. Prie meilės artėji ne tada, kai randi sau tobulą žmogų, o tada, kai kasdien mokaisi mylėti tą, kuris šalia, su visais jo netobulumais.
6. Jūsų santykiai su savimi duoda toną visiems kitiems jūsų santykiams. Todėl mokykitės, mokykitės, mokykitės mylėti save.
Meilė sau nėra meilė plėšraus žvėries, kuriam atrodo, kad viskas aplinkui skirta jam, kuris kiekvieną žmogų regi kaip galimą grobį, visas aplinkybes vertina tik savo paties - savo naudos, pasitenkinimo atžvilgiu. Kai ką nors myli, linki jam gera. "Mylimiems žmonėms linkime pačių aukščiausių, pačių šviesiausių, džiaugsmingiausių dalykų. Nelinkime jiems menko, priblėsusio džiaugsmo; linkime taip augti, kad jiems tektų didis džiaugsmas, kad lydėtų gyvenimo pilnatvė. Štai tokiu atžvilgiu reikia mokėti mylėti ir save", - teigia Grigorijus Skovoroda.
7. Labai dažnai savo laimę statome ant vienintelės - santykių kortos. Įsivaizduojame, kad jei tik turėtume savo žmogų, nieko daugiau ir nebetrūktų, išsispręstų visos problemos, amžiams dingtų mus kankinusi vienatvė. Harmoningi, šilti, meile ir pagarba grįsti santykiai iš tikrųjų suteikia daug džiaugsmo, įvairių spalvų ir prasmių gyvenimui, tačiau mes visada linkę pernelyg sureikšminti tai, ko neturime. O kuomet sutinkame žmogų, su kuriuo pradedame kurti bendrą gyvenimą, labai greitai suvokiame (jei tik turime savistabos dovaną) - koks buvau, tą ir atsinešiau į savo santykius, koks aš - tokie ir jie, manieji santykiai. Jei visą gyvenimą labai bijojau likti vieniša, tai nuo šiol ją pakeitė baimė prarasti mylymąjį. Jei anksčiau nežinojau, ką daryti su savo laiku, jausiuos atstumtas kas kartą, kai partnerė norės skirti laiko savo mėgiamai veiklai ir pomėgiams. Išsvajotos ramybės kaip nebuvo, taip ir nėra. O ką jau kalbėti, kai išorėn ima lįsti menka savivertė, noras būti visada teisiam ar seni skauduliai? Išvada ta pati - pradėkime nuo savęs. Susudraugaukime su savimi. Susidraugaukime su savo vienatve.
8. Mūsų suvokimas apie tai, kas yra meilė plečiasi ir kinta mums sąmoningėjant ir tampant brandesniais. Vieniems šis kelias prasideda ir baigiasi karštu ir visaapimančiu troškimu būti mylimiems, kitiems prasidėjęs nepasotinamu meilės alkiu baigiasi suvokimu, kad nėra didesnės laimės, kaip turėti galimybę dovanoti savo meilę kitam. Ieškodami meilės anksčiau ar vėliau suvokiame, kad patys esame toji meilė, kad jos nereikia ieškoti, ja reikia būti! Plėskime savo ribas, savo suvokimą bei savo gebėjimą mylėti. Nepamirškite, jog poelgis - tai meilė, tapusi regima, o jei mylėdami tikimės už tai kažką gauti mainais, nevadinkime to meile.
9. Mylėti pačiam yra vienintelis būdas būti laimingam. Jus gali mylėti kas tik nori, taip stipriai, kaip tik išgali, tačiau padaryti laimingais jus gali tik iš jūsų pačių sklindanti meilė. Mylėkite - save, aplinkinius, gyvenimą. Mylėkite visas savo patirtis, be kurių nebūtumėte tuo, kas šiandien esate. Jei laukiate savo žmogaus, nepamirškite, kad tik džiugi širdis pritraukia džiugius įvykius. Neieškokite pusiau tuščių puselių - tapkite pilni savyje, o tuomet stebėkite, kaip suveikia širdies magnetas!
Te viskas, prie ko jūs prisiliesite savo gyvenime, būna persmelkta meilės dvasia. Lai viskas tik iš meilės, su meile ir vardan meilės!
Mintys Materializuojasi
Manau, kad išmintis bendravime su žmonėmis, kuriuos mylime, yra gebėjimas suprasti, kodėl jie mums yra tokie brangūs (gal jie genetiškai artimiausi, o gal jie genetiškai tinkamiausi turėti vaikų), ir gebėjimas suprasti, kad vieną dieną jų nebebus (tam pasiruošti galima atlikti kartas nuo karto ilgesnio nebendravimo praktiką, kurios metu pajaustume, kad tų žmonių su mumis tarsi nebėra). Kitaip sakant, išmokti mylėti, nebijant jų netekti. Tada nereikia ieškoti, turėti pagalbinę, didesnę meilę kaip atramą, užklupus netekties kančioms, kuriai nebuvo pasiruošta. Didesnė meilė už meilę žmogui, kam nors, įskaitant dievą, ar kitą per gyvenimą neprarandamą dalyką, yra labai gerai, bet susidurti akis į akį su baime, kad mylimas žmogus mirs ar kitu būdu gali nebebūti kartu, ir ją pakeisti supratimu ir ramybe, kad taip ir turi būti ar kad gali būti, manau, yra dar geriau, nes taip įveikiama baimė, ir meilė be baimės netekti tampa dar stipresnė ir pasireiškia daug laisviau bei kokybiškiau.