41 (redagavo Elinor 2020-09-12 20:02)

Re: Kokio vyro ieškome?

Eugen, būtų puiku, be išskaičiavimų. Na net nežinau ar taip gausis. Kai man buvo 20 metų, tuomet aš su buvusiu buvom vienodi - abu mokėmės aukštojoj ir abu nieko neturėjom. Buvo paprasta vaikščioti Vilniaus gatvėmis, net pamenu, jog išalkę kefyrą su batonu valgėm, atsisėdę kažkur ant laiptų. Ir buvo gerai. Dabar net neįsivaizduoju savęs priglaudžiančios vyrą savo namuose ar sėdinčios kur su batonu smile Bet, pilnai priimtinas yra toks variantas, kad ateitis statoma iš abiejų turimo turto ar santaupų. Bet jūs man pasakykit, vyrai, kaip jūs turėtumėte “jaustis”, atėję gyventi pas moterį? Kodėl negalima savo įsigyti ir moterį pasikviesti? Aš tikrai neturiu merkantilių sumetimų, bet gal kažko nesuvokiu ar auklėjimas koks suveikia. Koks turėtų būti tada vyras, kad kompensuotų tą “jokios vertės neturėjimą”? Meilužis geras? Nu atsiprašau. Seksas abiem vienodai reikalingas.

42

Re: Kokio vyro ieškome?

pritariu 100%

Elinor parašė:

Man kilo mintis parašyti čia savo nuomonę ir išklausyti kitų moterų (gal ir vyrų?). Esu vyresnio amžiaus ir jau vaikai užaugę, savimi pasirūpinti galintys. Labai norėčiau sutikti vyrą, kuris nėra “nuluptas” visiškai savo buvusios žmonos. Aš įsivaizduoju, kad vyras vis tiek turi iš naujo kurti sau namus, o po to ieškoti moters, kad turėtų kur bent parsivesti. Aš po skyrybų asmeniškai nebuvau apdovanota bendrai užgyventais turtais. Pakeičiau darbą, nusipirkau namus ir dabar visiškai nenoriu, kad koks alfonsas, kuriam “užtenka” gyventi pas senutę mamą, įsikraustytų. Kokie įmanomi variantai?

43

Re: Kokio vyro ieškome?

As taip pat galvoju, kaip jus cia parasete

Elinor parašė:

Eugen, būtų puiku, ne išskaičiavimų. Na net nežinau ar taip gausis. Kai man buvo 20 metų, tuomet aš su buvusiu buvom vienodi - abu mokėmės aukštojon ir abu nieko neturėjom. Buvo paprasta vaikščioti Vilniaus gatvėmis, net pamenu, jog išalkę kefyrą su batonu valgėm, atsisėdę kažkur ant laiptų. Ir buvo gerai. Dabar net neįsivaizduoju savęs priglaudžiančios vyrą savo namuose ar sėdinčios kur su batonu smile Bet, pilnai priimtinas yra toks variantas, kad ateitis statoma iš abiejų turimo turto ar santaupų. Nes jūs man pasakykit, vyrai, kaip jūs turėtumėte “jaustis”, atėję gyventi pas moterį? Kodėl negalima savo įsigyti ir moterį pasikviesti? Aš tikrai neturiu merkantilių sumetimų, bet gal kažko nesuvokiu ar auklėjimas koks suveikia. Koks turėtų būti tada vyras, kad kompensuotų tą “jokios vertės neturėjimą”? Meilužis geras? Nu atsiprašau. Seksas abiem vienodai reikalingas.

44

Re: Kokio vyro ieškome?

Elinor parašė:

Aš taip ir maniau, kad man šios diskusijos duos naudos smile Pirma, dėl pliktelėjusių vyrų - neturiu aš jažmokio tai nusistatymo, bet tiesiog kitokių nepasitaikė, tuo ir džiaugiuos. Antra, dėl giminių: aš beveik visą sąmoningą gyvenimą esu ne Lietuvoje. Svetur ir vaikai užaugo. Kai aš išeidavau į lauką viena su mažylėm, galvodavau, kad kaip būtų gerai močiutę turėti šalia, ar senelį, ar tetą kokią. Net mano brolis gyveno ne Lietuvoj, mus skyrė 1000 km. Tai aš ta prasme, kad ne kištųsi kas ar reiktų patikti, o kad tiesiog bendraujanti šeima būtų. Aš pvz, su malonumu bendrauju ir palaikau ryšius su giminaičiais. Ir susitikimą nesunku suorganizuoti, matyt dėl to, kad retas svečias esu.

na va...ir sudauzei visu "kandidatu" noinciu pas tave gyventi, viltis ir lukescius big_smile big_smile big_smile
gimines nelygu giminem. be to, atstumas labai suartina ir sustiprina jausmus, todel ir ilgesys gininaiciams atrodo stipresnis. gyventu visai salia, nelabai ir pasiilgtume...ai, bus to laiko, juk netoli, uzsoksiu kada...ir vis atideliojama ir atideliojama. retas svecias sakai, na duok die..., bet mano patirtis kitokia, deja, manes laukdavo del lauktuviu ir pinigu . pries mazdaug 25 metus dar galima buvo valiuta pasisvaistyti parvaziavus...joooo...labai laukdavo. ir bedu vis atsirasdavo. tai uz elektra ir patarnavimus nesumoketa, tai skolos atsiradusios, tai to, tai ano staiga prireikia. melziama karve buvau ir visa tai tik tada pastebejau, kai syki atvykus nieko neatveziau, nes neturejau laiko po parduotuves lakstyti, o pasiemiau tik suma pinigu, kad padalinciau. pirmas klausimas prie duru buvo, kur  mano tases...ir didziulis akivaizdziai demonstruojamas nusivylimas. tuo ir pasibaige mano labdaringi vazinejimai pas gimines.
cia tik tarp kitko, nes daug kas ilgai nesupranta, kad yra paprasciausiai isnaudojamas. meile ir ilgesys padaro aklu.

45

Re: Kokio vyro ieškome?

Kaip sakoma : Dievas myli linksmą davėją.

46

Re: Kokio vyro ieškome?

Elinor parašė:

Eugen, būtų puiku, ne išskaičiavimų. Na net nežinau ar taip gausis. Kai man buvo 20 metų, tuomet aš su buvusiu buvom vienodi - abu mokėmės aukštojon ir abu nieko neturėjom. Buvo paprasta vaikščioti Vilniaus gatvėmis, net pamenu, jog išalkę kefyrą su batonu valgėm, atsisėdę kažkur ant laiptų. Ir buvo gerai. Dabar net neįsivaizduoju savęs priglaudžiančios vyrą savo namuose ar sėdinčios kur su batonu smile Bet, pilnai priimtinas yra toks variantas, kad ateitis statoma iš abiejų turimo turto ar santaupų. Nes jūs man pasakykit, vyrai, kaip jūs turėtumėte “jaustis”, atėję gyventi pas moterį? Kodėl negalima savo įsigyti ir moterį pasikviesti? Aš tikrai neturiu merkantilių sumetimų, bet gal kažko nesuvokiu ar auklėjimas koks suveikia. Koks turėtų būti tada vyras, kad kompensuotų tą “jokios vertės neturėjimą”? Meilužis geras? Nu atsiprašau. Seksas abiem vienodai reikalingas.

Tai vat, nei vyras neturetu eiti pas moteri, nei moteris neturetu eiti pas vyra. Moterys daznai viska matuoja turtais, nes vos tik kazkas per prastai, kazko per mazai, tai jai jau nurasytas busi. Kvaila isvis manyti, kad moterys romantiskos butybes kai skirtingu metu grupes iskart tiesiai prie reikalavimu ir taisykliu diktavimu. Na o vyras? Vyras negali nieko is moters noret, prasyt. Iseitis moterims taip ir toliau buti vienisoms, nes tokio mastymo atsikratyti beveik neimanoma. Nes visada viska skaiciuodamos renkasi, ka as turiu, ko kiti neturi, o tai jau kompleksai. Kaip ir minejau, Lietuva yra kastine salis kaip ir Indija. Nieko keisto. Tik kokia ten laime kai viskas remiasi statusais ir turtais? Jau diskutuota. Mane tiesiog juokina tas poziuris i vyrus - nemoka gaminti, skalbti. Arba - tik sedi ir tv ziuri su alumi. Cia sitie stereotipai juokingi. Lyg per laisvadieni negali nei su draugu kokiu susitikti, nei filmo paziureti, o gyvenk darbe, buk robotas, isvis nesirodyk namie.
Vyrai siulo seksa arba 1.nerimti ir iskrypeliai 2.nuotykiu ieskotojai, seksas gi nera uzdraustas ir komunizmo laikai baigesi 3.nes zino, supranta, kad jei nera, neranda normaliu, padoriu, tai tada belieka ieskotis tu nuotykiu.
O ir kas blogo kai zmones turi nuotyki neturedami antruju pusiu? Vat turint antraja puse nuotykiaut jau negrazu. Bet cia jau visai kita tema.

47

Re: Kokio vyro ieškome?

Laimute parašė:
Elinor parašė:

Aš taip ir maniau, kad man šios diskusijos duos naudos smile Pirma, dėl pliktelėjusių vyrų - neturiu aš jažmokio tai nusistatymo, bet tiesiog kitokių nepasitaikė, tuo ir džiaugiuos. Antra, dėl giminių: aš beveik visą sąmoningą gyvenimą esu ne Lietuvoje. Svetur ir vaikai užaugo. Kai aš išeidavau į lauką viena su mažylėm, galvodavau, kad kaip būtų gerai močiutę turėti šalia, ar senelį, ar tetą kokią. Net mano brolis gyveno ne Lietuvoj, mus skyrė 1000 km. Tai aš ta prasme, kad ne kištųsi kas ar reiktų patikti, o kad tiesiog bendraujanti šeima būtų. Aš pvz, su malonumu bendrauju ir palaikau ryšius su giminaičiais. Ir susitikimą nesunku suorganizuoti, matyt dėl to, kad retas svečias esu.

na va...ir sudauzei visu "kandidatu" noinciu pas tave gyventi, viltis ir lukescius big_smile big_smile big_smile
gimines nelygu giminem. be to, atstumas labai suartina ir sustiprina jausmus, todel ir ilgesys gininaiciams atrodo stipresnis. gyventu visai salia, nelabai ir pasiilgtume...ai, bus to laiko, juk netoli, uzsoksiu kada...ir vis atideliojama ir atideliojama. retas svecias sakai, na duok die..., bet mano patirtis kitokia, deja, manes laukdavo del lauktuviu ir pinigu . pries mazdaug 25 metus dar galima buvo valiuta pasisvaistyti parvaziavus...joooo...labai laukdavo. ir bedu vis atsirasdavo. tai uz elektra ir patarnavimus nesumoketa, tai skolos atsiradusios, tai to, tai ano staiga prireikia. melziama karve buvau ir visa tai tik tada pastebejau, kai syki atvykus nieko neatveziau, nes neturejau laiko po parduotuves lakstyti, o pasiemiau tik suma pinigu, kad padalinciau. pirmas klausimas prie duru buvo, kur  mano tases...ir didziulis akivaizdziai demonstruojamas nusivylimas. tuo ir pasibaige mano labdaringi vazinejimai pas gimines.
cia tik tarp kitko, nes daug kas ilgai nesupranta, kad yra paprasciausiai isnaudojamas. meile ir ilgesys padaro aklu.

Vyro plaukai per trumpi 2 cm - netinkamas
Vyrui patinka bitlai, o jai patinka stounsai - netinkamas

48

Re: Kokio vyro ieškome?

Išties, labiausiai norėtųsi draugo. Kad ir pasipasakoti apie viską, ir nuspręsti, jei ko reikia. O jei dar pamilti būtų galima, tai iš vis dangus.

49

Re: Kokio vyro ieškome?

Elinor parašė:

Man kilo mintis parašyti čia savo nuomonę ir išklausyti kitų moterų (gal ir vyrų?). Esu vyresnio amžiaus ir jau vaikai užaugę, savimi pasirūpinti galintys. Labai norėčiau sutikti vyrą, kuris nėra “nuluptas” visiškai savo buvusios žmonos. Aš įsivaizduoju, kad vyras vis tiek turi iš naujo kurti sau namus, o po to ieškoti moters, kad turėtų kur bent parsivesti. Aš po skyrybų asmeniškai nebuvau apdovanota bendrai užgyventais turtais. Pakeičiau darbą, nusipirkau namus ir dabar visiškai nenoriu, kad koks alfonsas, kuriam “užtenka” gyventi pas senutę mamą, įsikraustytų. Kokie įmanomi variantai?

Nusipirk katina

50

Re: Kokio vyro ieškome?

ar dar kas gyvas tame forume?

51

Re: Kokio vyro ieškome?

tadas parašė:

ar dar kas gyvas tame forume?

forume visi yra gyvi nesijaudynk :::024
ka zmona sau ieskai ?