Gyvenimas be sexo (Puslapis 1 iš 10)

27 ir nekaltas savo noru.
Atsisakiau visu pasiulymu.
Kol nenesios mano pavardes tol nebus ir desreles.

sexas yra gerai,as skaiciau!

Bet blemba, toks ilgas laikas be santykių irgi nėra į gerą, o vien tik masturbuojant išleist garą, kažin ar labai smagu na bet tavo įsitikinimas yra tavo įsitikinimas

Protingi žodžiai. Manau baisiausia, kai negali sau rast tinkamo ir norimo žmogaus .. tiek jausmams, tiek sexui

Surasti žmogų mastanti kaip tu tokiems kaip tau yra labai lengva nes ju 99.9%
Tai jo. Tiesiog buni niekuo, nieko nenori, nieko nevertini visus laikai uz lygius, 0 vertybiu, tiesiog egzistuoji ir kitas egzistuoja ir yra vaikščiojantis šablonas ir myli ji uz tas pacias savybes kokias likusi visuomene turi..jo to toks gyvenimas lengvas.. tiesiog... Noreciau ir as but toks laisvas. Noreciau ir as būt poxujistu ir moket taip meluot sau stipriai kad patikeciau pats tokia iliuzija besikertancia su realybe.. bet zinai kuo daugiau zmogui nerūpi, tuo jis kvailesnis, kuo jis kvailesnis tuo jis laimingesnis. Senai atrastas ryšys tarp laimės ir intelekto ir faktas kad gimes protingu laimingu nebusi yra labai senai zinomas zmonijai.

gejas?

teko kartu dirbti?

Na seni ismintingi zmones visada sakydavo "meile kaip seile".

Maza ka tu myli. Nesakau kad meile nera svarbu. Bet... labai yra keista pateisinti viska per meiles prizme.

Meile ir laime yra nepastovus jausmai, jie dinamiski, jie kinta. Ir zmones kurie vaikosi meiles ir laimes gyvenime nudega skaudziausiai ir padaro daugiausiai klaidu. Zinau tai ne is savo bet is kitu patirties daugiausia ir tiesiog tai ka esu mates.

Cia vel gi ta pati logika - ne viskas kas tau patinka ar daro tave laimingu yra tau gerai. Kartais zmones del buku priezasciu, kuriu patys paaiskint nesugeba isimyli absoliucius narkomanus ir nusikaltelius. Nemanau kad tiesiog sis jausmas yra pakankamai racionalus ir tvirtas argumentas daryti gyvenime sprendimus. Daugybe meiliu nelemta zydeti. Dienos gale, ta meile tik kvailas jausmas...

Esu pats mates scenariju kai mano dede susirado moteri kuri turejo jau vaika. Mano dede, kaip ir mano mama jau senai neturi savo tevu (o as seneliu). Todel, kadangi mano mama vyresne skambino jam ir bande ji "paprotinti", kad tai nera pats geriausias sprendimas ir atsargiai tu su tom santuokom. Zinoma jis to nepaklause. Net gi eme ant galo sakyt, kad tas vaikas ir yra jo. Ta jo zmona buvo kvaila kaip batu aulas, ta prasme vaiko intelektas ten buvo ir tokio grozio, kad frankeinsteino monstras turbut patrauklesnis man kaip tiesios orietancijos zmogui butu nei ji. Na ir ka? Nuejo i kaire ta jo zmona. Gerai kad turejo savigarbos issiskirti ir palikti ja. Na ir kazkodel dingo ta jo "dukra" kazkur "paslaptingai".

Todel, daug protingiau butu tureti tam tikrus isankstinius standartus, reikalavimus, logika ir taikyti visa tai pazintyse potencialiai antrai pusei. Ir jeigu tuos reikalavimus atitinka, ta meile pati ateis. O jei neateis gyvenant su tuo zmogum simta kart maziau kankinsies ir kokybiskaiu gyvensi nemylint, nei mylint bet su kazkuo su kuo amzinos dramos, nesutarimai, nesuderinimai ir kas tik nenori... Tiesiog meile vardan meiles yra buka. Pirma protas, po to meile. Geriausia kad butu abu. Pripazistu kad ji svarbi. Bet vis tiek pirma protas. Nebent patinka skaudziai nudegt ir kentet arba svaistyt savo laika su zmogum su kuriuo tik kvailas jausmas kaip pigus piestukiniai klijai laiko suklijavus kad nepabegtumet viens nuo kito.

Racionaliai išdėstyti argumentai. Suprantu tave ir žinau kaip tai atrodo realiai, nes turiu ir vieną, ir kitą patirtį.
Aš iš tų žmonių, kurie mėgsta daug ką patirti savu kailiu. Kartais neplanuotai, o kartais tyčia. Gyvenimas nenuobodus kol kas buvo. Smalsu kaip bus toliau